Praeitą savaitgalį Indonezijoje išsiveržus Anak Krakatau ugnikalniui, dėl ore pasklidusių pelenų sutriko Džakartos ir kitų oro uostų darbas. Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai atkreipia dėmesį, kad ugnikalnių poveikis gali būti juntamas ne tik jų papėdėje – vėjo nešami pelenai gali sutrikdyti skrydžius už &scaron...
Pastarąjį mėnesį pasaulyje įvyko du stiprūs žemės drebėjimai. Rugpjūčio 10 d. Vakarų Kolumbijoje užfiksuotas 7,4 magnitudės drebėjimas, kurio židinys buvo maždaug 110 km gylyje. Rugpjūčio 15 d. prie Indonezijos Floreso salos įvyko 7,7 magnitudės drebėjimas – jo židinys buvo vos 10 km gylyje.
Per tūkstančius metų Lietuvos teritoriją dengę ledynai suklostė įvairių nuogulų ir nuosėdų storymę, suformavo dabartinį kraštovaizdį. Siekdama nustatyti šios storymės sandarą ir atkurti jos formavimosi istoriją, Lietuvos geologijos tarnyba atlieka kvartero storymės erdvinį geologinį kartografavimą masteliu 1:50 000. Šiemet k...
Lietuvos geologijos tarnyba primena: norint įteisinti anksčiau įrengtą, bet Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį,prašymą ir visus reikalingus dokumentus LGT reikia pateikti iki 2026 m. liepos 31 d.
Sunkųjį metalą kobaltą galime vertinti dvejopai. Viena vertus, dėl unikalių savybių jis plačiai naudojamas įvairiose srityse – nuo meno iki medicinos, nuo telefonų iki elektromobilių. Kita vertus, netinkamai tvarkomas kobaltas tampa kenksmingas ir aplinkai, ir žmogui.
Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) primena, kad iki Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo galiojimo pabaigos liko vos daugiau nei mėnuo. Todėl, norint įteisinti anksčiau įrengtą, bet Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, visus reikalingus dokumentus LGT reikia pateikti iki2026 m. liepos 31 d. Po šios ...
Baltijos jūra šiandien reikalauja ne romantizavimo, o tikslių sprendimų. Joje susikerta energetikos, infrastruktūros, aplinkosaugos ir valstybės ilgalaikių interesų klausimai. Čia planuojami vėjo jėgainių parkai, vertinamos uostų plėtros galimybės, analizuojami smėlio ištekliai paplūdimiams papildyti, tiriama dugno nuosėdų būklė ir...
Naudingųjų iškasenų gavybos duomenys parodo, kokios žaliavos šalyje naudojamos intensyviausiai ir kaip keičiasi jų naudojimo mastas. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 2025 m. šalyje, kaip ir ankstesniais metais, aiškiai dominavo statyboms ir infrastruktūrai būtini ištekliai – žvyras, smėlis ir dolo...
„Tankiai užstatytuose miestų centruose apkrova gruntui gali siekti 5–20 tonų vienam kvadratiniam metrui. Vadinasi, vieno kvadratinio kilometro miesto apkrova gali siekti iki 20 mln. tonų, o kai kuriuose didmiesčiuose bendra urbanistinės aplinkos masė gali siekti šimtus milijonų ar milijardus tonų“, – sako Lietuvos ...
Pastaraisiais laikais tam tikri aktyvistai mūsų žemdirbiams klijuoja teršėjų etiketę, tačiau atskiri tyrimai rodo, kad realūs duomenys toli gražu neatitinka emocinių priekaištų žemės ūkiui. Tai patvirtina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) užsakymu Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) atlikto tyrimo dėl augalų apsaugos produktų (AAP) konc...
Baltijos jūra atrodo pažįstama – bangos, krantas, kopos. Tačiau pats jūros dugnas saugo daug sudėtingesnę istoriją. „Jame užfiksuoti ledynmečio pabaigos, buvusių ežerų ir jūrų, krantų, miškų augimo ir vėliau viską užliejusio vandens pėdsakai“, – sako geologė Aldona Damušytė.
Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) informuoja, kad įsigaliojusi nauja kietųjų naudingųjų iškasenų naudojimo apskaitos tvarka užtikrins aiškesnį teisinį reguliavimą ir sumažins administracinę bei finansinę naštą verslui.
Smėlis ar žvyras nuosavame sklype kartais atrodo kaip paprastas ir lengvai pasiekiamas išteklius – tereikia pradėti kasti. Tačiau tokia veikla Lietuvoje yra reglamentuota. Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) primena, kad, prieš pradedant naudoti žemės gelmes, būtina įregistruoti mažąjį karjerą Mažųjų karjerų sąvade.
Piliakalnis dažnai suprantamas kaip supiltas kalnas, bet iš tiesų tai pilies kalnas. Iš esmės visi Lietuvos piliakalniai – natūralios kalvos, susiformavusios paskutinio ledynmečio laikotarpiu (maždaug prieš 13–22 tūkst. metų), o žmonės tik pritaikė šiuos gamtos darinius savo reikmėms.
Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) informuoja, kad įsigaliojusi nauja kietųjų naudingųjų iškasenų naudojimo apskaitos tvarka užtikrins aiškesnį teisinį reguliavimą ir sumažins administracinę bei finansinę naštą verslui.
Lietuvos geologijos tarnyba atkreipia gyventojų dėmesį, kad, teikiant dokumentus dėl požeminio vandens gręžinio įteisinimo, pasitaiko atvejų, kai atsiunčiami netinkami dokumentai. Dažniausia klaida – vietoj paraiškos savivaldybei kopijos ir savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį pateikiami projektavimo dokumentai.
Vandens trūkumas tampa viena didžiausių pasaulio problemų. Mūsų šalis kol kas yra turtinga gėlo vandens išteklių. Tačiau pastaraisiais metais šių išteklių kokybė ir prieinamumas kinta ne tik dėl natūralių gamtinių svyravimų, bet ir dėl žmogaus veiklos. Tai kelia rimtą susirūpinimą.
Lietuvos geologijos tarnyba baigė valstybinio dirvožemio monitoringo ciklą. Jo metu 71 atraminėje aikštelėje visoje Lietuvoje buvo atlikti sistemingi ariamų laukų dirvožemio tyrimai – vertintos pagrindinės fizinės ir cheminės savybės, teršalų kiekiai ir galimos ilgalaikės dirvožemio pokyčių tendencijos.
Sintetiniai organiniai junginiai naudojami įvairiems tikslams: maisto gamybai ir konservavimui, pramonėje, augalų apsaugai nuo kenkėjų, žmonių ir gyvūnų sveikatos priežiūrai ir t. t. Didelį susirūpinimą kelia naujieji organiniai teršalai (NOT). Šis terminas apibūdina ne tik naujus sukurtus junginius, bet ir dažnai dėl patobulėjusių...
„Lietuvos žemės gelmėse yra ne tik žvyro, smėlio ir kitų visiems gerai žinomų kietųjų naudingųjų iškasenų – mes turime ir akmens druskos, geležies rūdos“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos Kietųjų naudingųjų iškasenų ir registro skyriaus vyriausiasis specialistas, laikinai einantis vedėjo funkcijas, Simona...
Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) ir Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė partnerystės sutartį, siekdamos kartu įgyvendinti svarbius aplinkosaugos projektus pagal 2022–2030 m. Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programą. Vienas pagrindinių projektų „Požeminio vandens būklės monitoringo stiprinimas&ldquo...
Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), įgyvendindama Valstybinės aplinkos monitoringo programą 2024–2029 m., pirmą kartą atliks farmacinių junginių tyrimus Lietuvos požeminiame vandenyje. Dėl farmacinių junginių tyrimų 26 požeminio vandens mėginiuose LGT direktorius Egidijus Viskontas pasirašė sutartį su „Eurofins OBIKS Polsk...
Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) informuoja, kad, gegužės 31 d. duomenimis, Lietuvos savivaldybėse jau įteisinti 1623 gręžiniai. Pasak LGT specialistų, šis skaičius parodo ir tai, kiek žmonės rūpinasi savo turtu, ir kiek – aplinka.
Gėlo požeminio vandens gręžinius svarbu registruoti, nes intervencija (ypač neteisėta) į žemės gelmes – galimos taršos šaltinis, primena Aplinkos ministerija (AM). Iš sodų bendrijose esančių gręžinių vandenį gauna itin daug vartotojų, todėl svarbu, kad jie būtų įteisinti, tinkamai prižiūrimi ir eksploatuojami. O ypač s...
Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) primena: ir tą gręžinį, kurį patys įsirengėte sode, privaloma registruoti Žemės gelmių registre (ŽGR). Įteisinti reikia ir negilius, naudojamus sezoniškai ar tik daržams laistyti gręžinius. Taigi registruojami visi gręžiniai, nepriklausomai nuo gylio ar vandens naudojimo poreikių ir paskirties.
Nuo 1990 m. iki 2023 m. gruodžio mėn. 31 d. Lietuvoje išgauta apie 5568 tūkst. kub. m naftos, naujausią informaciją skelbia Lietuvos geologijos tarnyba (LGT).
Pakruojo r. Guostagalio sen. teritorijoje neseniai atsivėrusi smegduobė sukėlė didelį susirūpinimą ne tik vietos gyventojams, bet ir UAB „Ignitis renewables projektai 2“. Ši bendrovė ne tik šiame krašte, bet ir gretimame Pasvalio rajone planuoja statyti 56 vėjo elektrines (VE). Gyventojai svarsto, kad pati ...
Kovo 7 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracija gavo pranešimą, kad Guostagalio seniūnijoje, Degėsių kaimo kadastrinėje vietovėje, atsivėrė smegduobė.
.gif)
