Pasėlių draudimo ypatumai Lietuvoje

Stasys BIELSKIS


ŪP korespondentas

Vilkaviškio rajono Pilviškių seniūnijos ūkininkė Alvytė Valuckienė „Facebook“ paskyroje išdėstė savo mintis apie pasėlių draudimo problemas. Ji tiesiai šviesiai rėžė apie draudimo ydas, ypač apie žirnių draudimą. Mat ji negavo jokio žalos atlyginimo. Kitiems ūkininkams pasiseka, į jų sąskaitas atkeliauja didesni ar mažesni žalos atlyginimai. O treti išvis nedraudžia pasėlių, teigdami, kad geriau tuos pinigus pasilaikyti juodai dienai.

Piktinasi žalos nustatymo metodika

Alvytė Valuckienė, žirnių draudimas, žirniai, Vereinigte Hagelversicherung VVaG, VH Lietuva, Alfredas Bardauskas

Taip atrodė birželio pradžioje krušos pažeistos Kėdainių rajono ūkininko Tauriaus Sereikos pupos. Tai – draudiminis įvykis, žala buvo atlyginta.

„Dėl žirnių draudimo – kažkoks siaubas. Mano laukuose jie gulėjo kaip suvoluoti, o draudikai pareiškė, kad tai – nedraudiminis įvykis. Nieko nesuprantu.

Žirnis turi būti nulaužtas, tik tada… Juk žirnis praktiškai kaip guminis, jį nelabai nulauši. Deja, šiuo atveju derlius jau žuvęs. Manau, kad tai nesąžininga apsidraudusiųjų atžvilgiu“, – samprotavo moteris.

Suvalkijos krašto ūkininkė „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad pasėlius buvo apdraudusi vokiečių kompanijoje „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filiale „VH Lietuva“. „Draudžiame visas kultūras, o jos mūsų ūkyje užima apie 800 ha. Tokiam dideliam plotui ir draudimo įmokos negali būti mažos, „iš oro“ draudimo kompensacijų mums irgi niekas nemokės, tai yra logiška. Kai kažkokią dalį įmokų kompensuoja valstybė, mes dar draudžiamės, o jei to nebūtų – tiesiog nedraustume. Jeigu kompensacijas valstybė mažins, skaičiuosime, kiek grąžos gausime, kaip su mumis elgsis, žiūrėsime, ar toliau draustis, ar ne“, – svarstė ūkininkė.

A. Valuckienė pripažino, kad pasėlius draudžia jau ketverius metus. Ji prisiminė ir tą nelemtąją liepos 12-ąją, kai buvo tikrai labai didelis liūtinis lietus ir vėjas, kurie viską vartė, net medžius laužė. „Žirnius priplojo, atrodė kaip suvoluoti, jų nukulti buvo praktiškai neįmanoma. Atvažiavo draudimo bendrovės atstovai ir pasakė, kad tai yra nedraudiminis įvykis. Paaiškino, kad žirnių stiebai nėra nulaužti. Bet jų stiebai juk nelūžta, jie kaip guminiai, nulenki palei šaknį – ir viskas, guli, nelūžta, amortizuojasi. Logiška, kad jų niekada nenulauš, nebent jį jauną krušos ledai nukapotų, ir galbūt nulaužtų. Mes buvome pasėlius apdraudę ne tik nuo krušos, bet ir nuo liūčių, audrų, šalnų, ilgalaikio lietaus“, – piktinosi ūkininkė ir nusistebėjo, kaip terminas „ilgalaikis lietus“ gali būti taikomas Lietuvoje, kai, pasak draudikų, 2–3 mėnesius be sustojimo lyja.

„Tai kažkoks marazmas, juk žirnių vegetacija tiek nesitęsia. Tai teiginys, kuris visiškai ne į temą. Antra, žirniams gali pakenkti vėtros, jie bus nekuliami. Ir yra nedraudiminis įvykis, nes jie nenulaužti. Ar taip gali būti? Išguldyti šimtu procentų apie 82 ha plote augę žirniai. Auginu ir rapsus, bet juos gamtos stichija tik palenkia, nepaguldo ant žemės. Turėtų gauti krušos su ledais, kad jiems pakenktų. Rapsus galima kombainu nukulti ir išgulusius. Taigi suprantu, kuo jie šiuo atveju skiriasi nuo žirnių“, – teigė redakcijos pašnekovė.

Ūkininkė prisiminė, kad ir pernai žirniams buvo pakenkta, bet jie buvo daug mažiau paguldyti, tad draudikai pareiškė, kad žirniai ir taip linkę pagulti. Nuostolių neišvengta, bet žirniai visgi buvo nukulti.

„Šiemet, liepos 12-ąją, viską nulėmė viena para, o įvykis – nedraudiminis. Man netelpa galvoje, kaip taip gali būti. Grūdinės kultūros irgi buvo šiek tiek išguldytos, dabar laukiame atvažiuojančių žalos vertintojų. Jie įvertins kviečių būklę. Jeigu šie prispausti prie žemės, žala skaičiuojama, o jei žirniai – kažkodėl ne“, – svarstė A. Valuckienė.

Ūkininkės ūkyje pabandyta kulti išgulusius žirnius, bet nepavyko, teko suskusti ir paruošti dirvą kitai sėjai. „Dabar kyla mintys, kad geriau žirnių pasėlių tiesiog nedrausti. Brangiai sumokėjau už draudimą, nustatė nedraudiminį įvykį, turiu baisių nuostolių, tai kam viso to reikia? Ne tas žodis, kad pinigai išmesti kaip į balą, ūkininkai žino, kiek kainuoja tvarkingai užauginti žirnius. Žinau, kaip atrodo pagulę žirniai, bet kai jie per vieną dieną buvo tiesiog suvoluoti, tai kaip gali būti nedraudiminis įvykis? Vėtra ir liūtis – tokie rizikos faktoriai buvo įrašyti draudikų, o į juos visiškai nebuvo atsižvelgta. Žalos vertintojai pasakė: „Gaila, labai gaila, bet tokia yra žalos vertinimo metodika.“ Tie patys vokiečiai turėtų keisti metodiką, juk negali taip būti“, – piktinosi ūkininkė.

Būrimas: drausti, nedrausti…

Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijos ūkininkui Arūnui Dranseikai labiau pasisekė. Jis ŪP pasakojo, kaip tos pačios vokiečių draudimo kompanijos atstovai Lietuvoje pas jį buvo atvažiavę įvertinti 30 ha plote rapsams padarytą žalą. Deja, žalos nenustatė, teigdami, kad rapsai išgulę dėl ligų ir kt. priežasčių, o ne dėl gamtos stichijos… Tada A. Dranseika paskambino draudimo kompanijos vadovui Lietuvoje Martynui Rusteikai ir išsakė savo nepasitenkinimą.

Kaip tik tuo metu į Lietuvą iš Vokietijos buvo atvykę specialistai, kurie tikrino mūsų šalies žalos vertintojų darbą. Atsiuntė vokiečius į A. Dranseikos ūkį. Pastarieji nustatė, kad tikrai blogai, vienašališkai buvo įvertinta žala, ir iš naujo ją perskaičiavo. Žalos suma padidėjo dvigubai, dabar ūkininkas laukia, kol jo sąskaitoje atsiras pinigai. Tąsyk priekaištų draudikams nebeturės.

Kitaip apie pasėlių draudimo svarbą mano Pagėgių savivaldybės žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) „Piktupėnai“ pirmininkas Alvydas Lešinskas. Jis ŪP sakė, kad geriau tuos pinigus, kiek kainuotų draudimas, pasidėti mintyje, simboliškai, ir, esant bėdai, juos paimti, irgi mintyje, simboliškai.

„Nebūna tokių metų, kad javai stipriai nukentėtų. Jau kurį laiką nebuvo tokių kataklizmų. Dabar pupas išguldė, o ką padarysi… Gal kažkiek derlius sumažės. Draudikams reikėtų įrodinėti, kad tai tikrai yra gamtos stichijos padaryta žala. Kam su jais muštis? Na, buvo, buvo, nuskendo, nuskendo, išdžiūvo, išdžiūvo – ką bepadarysi… Anksčiau draudimas būdavo liberalesnis. Dabar ir gyvulių nedraudžiame, tik pastatus ir techniką, kurie gali sudegti“, – aiškino bendrovės pirmininkas.

Gudrauja ir žemdirbiai


Alfredas BARDAUSKAS

„Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filiale „VH Lietuva“ apsidraudusiųjų žemdirbių susivienijimo pirmininkas, Raseinių rajono Nemakščių seniūnijos ūkininkas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) viceprezidentas

Norėdamas komentuoti A. Valuckienės atvejį, pirmiausia turėčiau matyti polisą, nuo kokių rizikų ji buvo apsidraudusi. Mano praktikoje yra buvę labai daug ūkininkų, kurie apdraudžia pasėlius, pvz., tik nuo krušos. Draudiminiai įvykiai yra kruša, audra, liūtis, iššalimas, ugnis, sausra, ilgalaikis lietus. Bet ūkininkai, taupydami įmokas, kartais renkasi tik krušą. Gali atsitikti taip, kad ūkininkas pasėlius buvo apdraudęs tik nuo krušos, o juos išguldė stiprus lietus, audra ar dar kas nors.

VH Lietuva“ negali apdrausti žirnių nuo išgulimo, tik nuo krušos. Jeigu jie buvo išguldyti, numirko arba pagelto, o tai šiemet įvyko masiškai, žemdirbiai neteisūs kažko reikalaudami, nes šią žalą padarė ne kruša, o kiti reiškiniai. Nebuvo tokių metų, kad žemdirbiai būtų patenkinti žalų vertinimu. Galų gale, jei nepatinka žalos vertinimas, ūkininkas gali kreiptis ir jam būtų atsiųsti kiti vertintojai. Tokia yra tvarka. Jeigu reikia, gali atsiųsti vertintojus ir iš Vokietijos.

Pastaruoju metu važinėjau po Raseinių rajoną. Aš tuos ūkininkus gerai pažįstu. Vienas sako, kad viskas tvarkoje, labai gerai suskaičiavo žalą dėl išgulimo, mat draudimo sutartyje buvo labai aiškiai parašyta: kruša, audra, liūtis. Kitas ūkininkas man asmeniškai reiškė pretenziją, kodėl pupų niekas nenori drausti, sakydami, kad joms niekas neatsitiks. Tada aš jam patariau apsidrausti nors nuo krušos, ta įmoka bus pigesnė – 4–5 Eur už ha. Dar vienas žmogus, kuris jau seniai taip daro, irgi buvo apsidraudęs tik nuo krušos, tačiau liepos 12-ąją krušos nebuvo, bet jo pupos išvirto. Tada atsiranda konfliktas, nes patys žemdirbiai gudrauja, nori pigiau apsidrausti, o kai kas nors atsitinka, piktinasi. Kai jo kaimynas pasirinko brangesnę įmoką su didesniu rizikų paketu, ėmė pykti: jam duoda, o man neduoda. Visada reikia tai įvertinti.

Kitas dalykas, aš nesu šios draudimo kompanijos žmogus, joje nedirbu, ir nebūtų sąžininga komentuoti, kaip ten viskas vyksta. Reikėtų skambinti vadų vadui Martynui Rusteikai, kuris turi prisiimti atsakomybę už šiuos dalykus.

Esu LŽŪBA deleguotas į žemės ūkio ministro sudarytą darbo grupę dėl rizikų valdymo darbo tobulinimo. Rizikų valdymas – tai ne vien pasėlių draudimas, į šią sąvoką patenka ir kiti dalykai. Tai ir naujų savidraudos fondų steigimas, ir gyvulių draudimas. Darbo grupėje svarstome įvairius ministerijos iškeltus klausimus, teikiame nemažai pasiūlymų. Ūkininkai privalo būti patys atsakingi už savo finansų valdymą, už žalų, atsirandančių dėl gamtos stichijų, valdymą.

Redakcijos nuotraukos

2022.08.04

Susijusios temos – skaitykite:  žirnių draudimas, žirniai, Vereinigte Hagelversicherung VVaG, VH Lietuva, Alfredas Bardauskas