Pažanga keičia žemės ūkį: apie tai diskusijų forume „Daugiau su mažiau“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Apie racionalų išteklių naudojimą, inovatyvius sprendimus ir tiksliuosius metodus augalininkystėje bus kalbama š. m. liepos 1 d. vyksiančiame virtualiame diskusijų forume „Daugiau su mažiau“.

Didieji pasaulyje stebimi pokyčiai – gyventojų skaičiaus augimas, klimato kaita, būtinybė mažinti šiltnamio dujų emisijas – lemia papildomą spaudimą žemės ūkio sektoriui. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Europos Komisija (EK) pabrėžia didžiulę inovacijų žemės ūkyje reikšmę. Tik diegiant pažangius sprendimus, bus galima pasiekti užsibrėžtų konkurencingo, tvaraus žemės ūkio tikslų.

Tikslai ir strategijos –dar ne viskas, galiausiai kokie bebūtų rezultatai, juos pajus žmonės. Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų dėl gyventojų skaičiaus augimo pasaulyje reikės pagaminti 70 % daugiau maisto nei dabar. Tai – rimta užduotis žemės ūkiui, kurio veikla turi būti efektyvi ir tvari.  Ūkininkai privalo  mažinti poveikį aplinkai, t. y. išauginti daugiau maisto mažesniuose žemės plotuose. Tuo pačiu metu – saugoti vandens išteklius ir jo kokybę, rūpintis dirvožemio gyvybingumu, saugoti bioįvairovę ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.

Daugiau su mažiau – ir parodos „Agrovizija“ pristatomame diskusijų forume

„Toks išsamus reikalavimų sąrašas sunkiai įgyvendinamas tradiciniais metodais. Tik einant pažangios žemdirbystės keliu ir taikant inovatyvius sprendimus įmanoma judėti keliamų tikslų link. „More with less“ koncepcija, kuria nubrėžiama pagrindinė kryptis plėtojant žemės ūkį, orientuota į racionalų išteklių panaudojimą“, – pažymi Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė.

Pasak Z. Varanavičienės, Lietuvoje su žemės ūkio naujovėmis galima susipažinti parodoje „Agrovizija“, kuri įprastai vyksta beveik 30 hektarų teritorijoje po atviru dangumi. Nors paroda, turėjusi vykti 2021 m. birželio  pabaigoje, dėl COVID-19  nukelta į kitus metus, pagrindinės tendencijos žemės ūkyje bus aptartos virtualiame diskusijų forume „Daugiau su mažiau“,  kuris vyks š. m. liepos 1 d..

„Teko išklausyti Nyderlandų ūkininko paskaitą apie tiksliuosius metodus jo ūkyje. Jis augina bulves 500 ha ūkyje, tačiau visi sklypeliai yra mažesni nei pusantro hektaro. Vien tai, kad kompiuterinė programa parenka vagų kryptį laukeliuose, leidžia derlių padidinti 7 procentais“, – naujoviško ūkininkavimo pavyzdį pateikia Z. Varanavičienė.

Ambicingos EK iniciatyvos  

Siekti ambicingų tikslų Europos žemės ūkyje ragina neseniai patvirtintos iniciatyvos – Europos žaliasis kursas (angl. Green Deal) ir ypač strategija „Nuo lauko iki stalo“.

„Tai neišvengiamai pareikalaus naujų technologijų, kurios kol kas nėra plačiai naudojamos, o kai kurios net ir ribojamos ES įstatymais“, – pabrėžia Gintaras Brazauskas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) direktorius.

Pasak jo, tikslioji žemdirbystė vis drąsiau skverbiasi tiek į ES, tiek ir Lietuvos ūkius. Tai nėra pigi technologija, be to, ji lengviau pritaikoma didesniuose ūkiuose.

„Vis tik manau, kad tai tiesiausias kelias Europos žaliojo kurso tikslams pasiekti. Kol kas ūkiuose dažniau matome tiksliuosius purkštuvus bei tręštuvus, tačiau netolimoje ateityje turėsime visa apimančias sistemas, tokias kaip integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės ar integruotosios maisto medžiagų valdymo. Šios sistemos remsis ne vien subjektyviais žmogaus vertinimais, bet ir įvairiais jutikliais, kurie ypatingai tiksliai diagnozuos augalų, gyvūnų ar dirvožemio būklę bei siūlys racionaliausius sprendimus vartotojui. Intensyviai kuriamos ir testuojamos technologijos, kurios cheminę kenksmingųjų organizmų kontrolę keičia fizine kontrole panaudojant elektros srovę, lazerius ar UV spinduliuotę“, – apie naujoves, kurios dar tik ateis į rinką, pasakoja G. Brazauskas.

Jis priduria, kad svarbu ir tinkamai panaudoti tradicines agronomijos žinias, ypač įvairinant pasėlių struktūrą. Būtina ieškoti naujų augalų, kurie galėtų konkuruoti rentabilumu su dabar vyraujančiais kviečiais ir rapsais. Čia, pasak LAMMC direktoriaus, svarbus vaidmuo tenka Bendrajai žemės ūkio politikai, padedančiai kompensuoti ūkių ekopaslaugas, pvz. už organinės anglies kaupimą dirvožemyje (angl. carbon farming).

„Europos žaliasis kursas ne veltui lyginamas su „Apolo“ misija – šiems tikslams pasiekti reikės pasitelkti visas įmanomas technologijas, pavyzdžiui, genų redagavimo technologija galėtų ženkliai prisidėti kuriant naujus augalus. Naudojant šią technologiją jau yra sukurta nemažai augalų, atsparių kenksmingiesiems organizmams (mažinamas cheminių pesticidų naudojimas) ar veiksmingiau įsisavinančių maisto medžiagas (mažinamas sintetinių trąšų naudojimas). Manoma, kad ateityje pasitelkę šias technologijas galėsime auginti javus, kurie patys galės pasigaminti azotines trąšas simbiozėje su bakterijomis, kaip tai geba daryti pupiniai augalai. Tokios inovacijos iš esmės transformuotų žemės ūkį, kuris taptų žymiai palankesniu klimatui“, – apibendrina G. Brazauskas.

Renginys nemokamas. Tačiau diskusijos klausytojų maloniai prašome registruotis, pasinaudojus nuoroda interneto tinklapyje www.daugiausumaziau.lt. Diskusijos klausytojai turės galimybę užduoti klausimus.

LAAA informacija

2021-06-22