IKMIS: pasėlių stebėjimas ir LŽŪKT konsultantų rekomendacijos

Šiuo metu prisijungę prie IKMIS sistemos galite stebėti kas valandą atsinaujinančių augalų ligų ir kenkėjų plitimo rizikos prognozavimo modulių informaciją iš 74 meteorologinių stočių, kurių tinklas išdėstytas visoje Lietuvos teritorijoje. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) augalininkystės konsultantai ūkininkų laukuose vykdo dinaminius pasėlių stebėjimus, tad sistemoje rasite rekomendacijas, naudingas žieminių kviečių ir rapsų pasėliams. Kviečiame susipažinti su iš 40-ties skirtingų rajonų pasėlių duomenų parengta informacija.

Žieminių kviečių būklė

Dinaminių stebėjimų duomenimis, Lietuvos rajonuose žieminių kviečių išsivystymo tarpsnis svyruoja nuo BBCH 30 (varpelė pakilusi apie 1 cm) iki BBCH 31 (apčiuopiamas pirmasis stiebo bamblys). Orams ir dirvos paviršiui atvėsus, nieko nuostabaus, kad nuo praeitos savaitės augalai nežymiai keliauja per augimo tarpsnius. Vidutinė oro temperatūra tebuvo vos 4,6 ⁰C. Kritulių įvairiomis formomis iškrito nuo 12 iki 52 mm. Kai kuriuose rajonuose per savaitę iškrito didesnė nei balandžio mėnesio vidutinė kritulių norma (37 mm), tad dirvoje drėgmės apstu. Dirvos temperatūra šaknų gylyje yra 3 ⁰C aukštesnė nei aplinkos.

Sniegui nutirpus, kai kuriuose laukuose pasekmės aiškiai matomos: prispausti, palaužyti augalai labai kontrastavo su savaite anksčiau matytu laukų vaizdu. Šio snygio pasekmės galutinai pasimatys, kai sušils ir augalai ims augti.

Lapų septoriozės rasta ant naujų augalo lapų penkiuose stebimuose pasėliuose, pažeista 4–8 proc. augalų, ligos intensyvumas labai nedidelis (0,01–0,27 proc.). Viename pasėlyje jau užfiksuota miltligė – pažeista 36 proc. augalų, ligos intensyvumas siekia 0,16 proc. Kviečių dryžligės pažeistų augalų rasta keturiuose stebimuose pasėliuose, kuriuose taikytas neariminis žemės dirbimas (seklus, iki 10 cm, dirvų skutimas skutikais). Kviečių dryžligės pažeistų augalų nėra daug (4–20 proc.), tik atsėliuotame pasėlyje (84 proc.).

Žieminiai kviečiai perėjo į tokį augimo tarpsnį, kai jau reikia įdėmiau stebėti augalo lapelius ir stiebą, ar nesimato kokių pažeidimų. Kartas nuo karto atkreipkite dėmesį į apatinę stiebo dalį, ar nėra stiebalūžės požymių, nes vėsus, drėgnas ir ilgas pavasaris ypač palankus jai plisti. Optimali temperatūra šiam grybui vystytis 5–8 ^oC. Ligos kontrolės laikas labai trumpas, BBCH 31–32 (7–15 dienų). Pagrindinis ligos požymis: pažeista viršutinė lapamakštė, kuri dengia apatinę pagrindinio stiebo dalį.

Nepraraskite budrumo – rasti pirmi lemų padaryti pažeidimai bei pirmieji vabalai. Raudonkrūčio (Oulema melanopus) ir paprastojo (Oulema lichenis) lemų pažeidimai javų pasėliuose yra gerai matomi. Vabalai javų lapuose išgraužia pailgas kiaurymes. Lemų lervos skeletuoja javų lapus iš lapalakščio viršaus, ant lapų, tarp gyslų, palikdamos ilgus dryžius. Pažeisti lapų audiniai įgauna blyškiai rudą ar balsvą spalvą. Augalams daugiausiai žalos padaroma, kai pažeidžiamas viršutinis lapas.

Lietuvoje lemų žalingumo ribos nėra nustatytos. Kai kuriose Europos šalyse nuo lemų rekomenduojama purkšti, kai 1 m² randama 15 suaugusių vabalų iki jiems padedant kiaušinėlius, arba kai ant stiebo randama vidutiniškai 0,5–1,0 lerva. Pasiekus žalingumo ribą, rekomenduojama panaudoti insekticidus.

Žieminių rapsų būklė

Žieminiai rapsai yra butonizacijos tarpsnio, BBCH 53–55. Rapsų pasėliuose susidarė laikina maždaug 5–10 cm storio sniego danga, o kai kur net ir iki 17 cm. Pietų Lietuvoje 23 d. buvo fiksuojama stichinė šalna ore ir dirvos paviršiuje. Šios orų kaitos išdaigos kai kuriuose pasėliuose turės labai neigiamų pasekmių. Tikroji žala paaiškės rapsams pradėjus žydėti.

Violetinė viršutinių lapelių, butonų, spalva rodo, kad rapsams šalta, tai reiškia, kad mitybiniai procesai sulėtėja. Dėl sniego apgrabos ir šalnų augalų butonai nulinko, stiebai išsikraipė, tačiau pagerėjus orų sąlygomis ir vėl išsitiesino. Dėl šalnų, šlapio sniego tikėtina, kad ateityje fiksuosime augalų stiebų išorinių audinių įplyšimus. Todėl atšilus orams fungicidinė apsauga nuo infekcijos patekimo per žaizdas labai svarbi, kaip ir amino rūgščių, mikroelementų (Zn, Mn, Mo ir kt.) panaudojimas.

Kitos savaitės užduotis – stebėti pasėlyje kenkėjų ir ligų plitimą. Ypač bus palankus laikas, kai sušils orai, tuomet dar aktyviau ims plisti rapsiniai žiedinukai, optimali temperatūra – 15 °C ir daugiau. Ypač jie aktyvūs būna, kai vyrauja sausi, karšti orai. Žalingiausi rapsiniai žiedinukai yra nuo ankstyvos butonizacijos ir iki šio tarpsnio pabaigos. Žalingumo riba – vidutiniškai 3–4 vabalai butonizacijos tarpsniu. Pasiekus žalingumo ribą, pasėlį reikėtų nupurkšti vienu iš registruotų insekticidų.

NEPAMIRŠKITE, jei produkto etiketėje parašyta „Pavojingas bitėms“, purškimą būtina registruoti PPIS ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas ir „Nenaudoti bičių aktyvaus maitinimosi metu“ – purkšti nuo 21 val. iki 4 val. Šiuo metu Lietuvoje nėra registruotų insekticidų, kuriais galima purkšti rapsus žydėjimo metu – tai galima daryti iki žydėjimo ir baigiantis augalų žydėjimui. Atidžiai skaitykite etiketes!

Meteorologai žada greitą oro sušilimą, kuris paskatins rapsus skleisti žiedus. Fungicidai, registruoti apsaugoti rapsus nuo ligų, naudojami per augalų žydėjimą – tuo metu, kai jie efektyviausiai apsaugo. Planuodami purškimus fungicidais augalų žydėjimo metu, NEPAMIRŠKITE užsiregistruoti PPIS ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki purškimo ir purkškite nuo 21 val. iki 4 val.

Individualios LŽŪKT augalininkystės konsultantų konsultacijos teikiamos informaciniame portale www.ikmis.lt.

Užsukite, prisiregistruokite ir nemokamai naudokitės sistemos galimybėmis.

Informaciją rengė LŽŪKT vyr. augalininkystės specialistė Giedrė MASLIUKOVIENĖ ir konsultantų komanda pagal IKOK gaires.