Pirmasis susitikimas: viltys ir neviltys

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumo sudarytos darbo grupės surengtame pirmajame taikos susitikime su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir nepasitikėjimą juo išsakiusios Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) atstovais taikos sutarties sudaryti nepavyko. Visos pusės po susitikimo išsiskirstė laikydamosi savo nuomonių, nors galimybių susitarti ateityje dar liko, mat Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovas į savo politinę komandą – tapti viceministrais – ketina pasikviesti ir žemės ūkio specialistų.

Pirmasis „blynas“

LŽŪT spalio pabaigoje žemės ūkio ministrą K. Navicką paragino trauktis iš pareigų, nes jis esą nesprendžia sektoriaus problemų, vengia dialogo, jam trūksta lyderystės. Tačiau TS-LKD prezidiumas partijos deleguotam ministrui pareiškė paramą ir, atsižvelgdamas į žemdirbių susirūpinimą dėl situacijos žemės ūkyje, sudarė darbo grupę siekti platesnio dialogo su žemės ūkio sektoriaus socialiniais partneriais. Darbo grupei vadovauti pavesta buvusiam žemės ūkio ministrui, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui Kaziui Starkevičiui.

Prieš susitikimą K. Starkevičius teigė, jog pirmojo pokalbio metu bus analizuojamos žemės ūkio ministro ir socialinių partnerių bendradarbiavimo krizės priežastys, aptariamas aplinkosaugos reikalavimų taikymas žemės ūkyje, taip pat ekoschemų metodai siekiant mažinti susietąją paramą kai kuriems augalininkystės bei gyvulininkystės sektoriams. Vyks diskusija dėl galimybės teikti paramą visoms žemės ūkio įmonėms ir organizacijoms, investuojančioms į prisitaikymą prie naujųjų žaliojo kurso reikalavimų naudoti mažiau trąšų, pesticidų. Taip pat bus aptariamas bendrafinansavimui skiriamų lėšų didinimas iš valstybės biudžeto nuo 15 proc. iki 25 proc.

„Tai principiniai dalykai, kurie lems mūsų kaimo ir žemės ūkio ateitį. Sakyčiau,

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius

pokalbis vyko dalykiškai. Dar kartą išklausėme, kokius priekaištus ministrui kelia žemdirbių atstovai ir susikoncent­ravome į konkrečių klausimų sprendimą. Aptarėme ratą spręstinų problemų. Sutarėme, kad kitą savaitę žemdirbių atstovai susitiks su ministerijos atstovais ir ieškos būdų konkrečioms problemoms spręsti“, – po taikomojo susitikimo „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo K. Starkevičius.

Pasak jo, vilčių, kad žemės ūkio ministrui K. Navickui ir LŽŪT atstovams pavyks susitarti, yra, bet tai esą priklausys nuo to, kaip abi pusės ieškos bendrų sąlyčio taškų. „Jei bus vystomas dialogas, tai ir rezultatas bus. Bet tam reikia abiejų pusių noro. Pirmajame susitikime jis buvo. Kaip bus toliau – parodys laikas. Kiti žemdirbių atstovų susitikimai vyks jau pačioje ministerijoje dėl konkrečių klausimų, kurie šiuo metu sprendžiami ir dėl kurių kyla diskusijos“, – akcentavo TS-LKD darbo grupės vadovas K. Starkevičius.

Pasigedo problemų suvokimo

Tačiau LŽŪT atstovai po susitikimo su konservatorių darbo grupe ir žemės ūkio ministru tokiu optimizmu netryško. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovės Danutės Karalevičienės nuomone, gali būti, kad visi žemdirbių siūlymai nugulė ministerijos valdininkų stalčiuose, o gal net ir šiukšlių dėžėse. „Visus reikiamus duomenis, siūlymus pateikėme „sukramtytus“. Bet kas iš to. Nemanau, kad pavyks rasti kokį nors konsensusą, nes šiandien mes išgirdome, kad mūsų siūlymų jie neskaitė, nieko apie juos nežino“, – nusivylimo po susitikimo su žemės ūkio ministru ir konservatorių darbo grupe ŪP neslėpė D. Karalevičienė.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius buvo dar atviresnis – pokalbis darbo grupės formate nelabai pavyko. „Teigti, kad darbo grupė dirbo produktyviai ir sakyti, kad išspręstos kokios nors problemos, negalėčiau. Manau, buvo didelis noras, kad šio susitikimo metu būtų iš principo susitarta dėl koncepcijos rengiant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą. Norėjosi, kad būtų užtvirtinta tai, apie ką kalbėjomės lapkričio 9 d. susitiki-
me – jog jame numatyti reikalavimai tiesioginėms išmokoms gauti nebūtų didesni, nei tai numatyta Europos Sąjungos reglamente. Nors ir buvo išsakytas palaikymas tokiems siekiams, tačiau žemės ūkio ministras negalėjo garantuoti, kad taip ir bus“, – ŪP tvirtino R. Juknevičius.

Pasak jo, visos diskusijos metu buvo jaučiamas noras kaltę dėl esamos situacijos vis permesti žemdirbiams, esą jie kalti dėl to, kad kažkas kažko nesprendžia. Net dėl to, kad iki šiol strateginis planas nėra parengtas, nors tai padaryti privalo ne žemdirbių organizacijos, bet pati ŽŪM.

„Gal tai pernelyg ir nestebina, nes strateginiam planui parengti buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo aplinkos viceministras ir kurioje nebuvo nė vieno žemės ūkio specialisto. Tai labai keista. Todėl ir turime tokią situaciją, kokią turime. Daugeliui problemų spręsti reikia aiškaus politinio apsisprendimo, bet kol kas jo nėra. Ir neaišku, kada bus. Bet laikas bėga ir apsisprendimo reikia kaip galima greičiau“, – tvirtino LŪS vadovas, neslėpdamas, kad išsiskirstę po susitikimo jie nežino, kada ir kas kokias žemės ūkį kamuojančias problemas aptarinės ŽŪM. Žino tik tiek, jog ateinantį ketvirtadienį vėl bus kviečiamas susitikimas.

Bando glaistyti situaciją

Tai, kad ateinantį ketvirtadienį vėl rinksis TS-LKD sudaryta darbo grupė ir kvies prie bendro stalo susėsti žemdirbių organizacijų bei ŽŪM atstovus, ŪP patvirtino ir darbo grupei vadovaujantis parlamentaras K. Starkevičius. Anot jo, į jį bus pakviestas ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius

Starkevičius neslėpė, kad vienas politinio lygmens susitikimas su žemdirbių atstovais bus skirtas aptarti ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) ateitį. Diskusijoje turėtų dalyvauti ne tik nepasitikėjimą ministru išreiškusių organizacijų atstovai, bet ir tie, kurie nepriklauso nei LŽŪT, nei ŽŪR. „Su visais reikia kalbėtis dėl ŽŪR ateities, nes šis klausimas jau seniai yra keliamas, taip pat ir dėl jų veiklos finansavimo. Ministras išreiškė poziciją, kad šiuos reikalus reikia aptarti platesniame žemdirbių organizacijų rate, nes visos žemdirbių organizacijos turėtų turėti teisę pretenduoti į nors kokį finansavimą iš valstybės biudžeto“, – tvirtino TS-LKD sudarytos darbo grupės vadovas.

Susitikime su žemdirbiais K. Starkevičius prasitarė, jog žemės ūkio ministro komanda bus stiprinama žemdirbių atstovais. To neslėpė ir pats žemės ūkio ministras K. Navickas. Anot jo, kandidatūros derinamos su partija, nes tai politiniai postai ir vien ministro sprendimo esą neužtenka. Tiesa, kas gali tapti viceministrais, neatskleidė. „Užduotys aiškios, kurią vietą reikia stiprinti – pirminę gamybą žemės ūkyje. Ypač tą dalį, kuri susijusi su žaliuoju kursu“, – teigė jis. Dabar dirba du žemės ūkio viceministrai – Donatas Dudutis ir Paulius Lukševičius.

LŪS pirmininko R. Juknevičiaus nuomone, tokio sprendimo reikėjo gal dar prieš metus, dabar jis tik kiek švelnintų situaciją. „Konservatoriai bando išvairuoti šioje situacijoje, nekeisdami ministro, bet klausimas, kas prisiims atsakomybę už laiku neatliktus būtinus ir Lietuvos žemės ūkiui svarbius darbus – ministerija ar politinė partija, delegavusi ministrą ir nenorėjusi matyti jo nekompetencijos?“, – retoriškai klausė R. Juknevičius.

2021-11-13

ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kazys KAZAKEVIČIUS

Redakcijos nuotraukos

Raimundas Juknevičius, Danutė Karalevičienė, Kazys Starkevičius, Ūkininko patarėjas, Kazys Kazakevičius