Pomidorai šiltnamyje: nuo daigo iki vaisiaus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Norite gausaus pomidorų derliaus ir savo užaugintais vaisiais gardžiuotis iki pat rudens? Sėkmės raktas – sveiki ir tvirti daigai – jūsų pačių rankose. Svarbu žinoti, kaip juos sodinti, formuoti, kuo tręšti, kaip prižiūrint nedaryti klaidų.

Doc. dr. Audronė ŽEBRAUSKIENĖ

VDU Žemės ūkio akademija

 

Sodinimo subtilumai

Pomidorams auginti tinka vandeniui ir orui laidus, derlingas, purus, neutralios reakcijos, ligomis ir kenkėjais neapkrėstas gruntas.

Sodinimo tankumas – 2,5–3 augalai į kvadratinį metrą. Tai priklauso nuo veislės ar hibrido ir pomidorų auginimo trukmės. Pomidorai sodinami eilėmis, tarp jų paliekant 60–80 cm, o eilėse tarp augalų – 30–40 cm, būtini 1,4–1,6 m pločio praėjimo takai. Žemaūgiai hibridai sodinami tankiau, aukštaūgiai rečiau.

Pomidorus galima sodinti dvieilėmis juostomis (100 x 50 cm), o atstumas tarp žemaūgių augalų eilutėje turi būti 30–40 cm.

Prieš sodinant daigus padaromos duobutės, į jas pripilama vandens, o kai vanduo susigeria, šiek tiek giliau negu augo vazonėlyje sodinami daigai. Po to vėl paliejami, kiekvienas pamulčiuojamas sausomis durpėmis. Tada mažiau garuos drėgmė, nesusidarys „plutelė“.

Praėjus 4–5 dienoms po sodinimo, pomidorus pririškite špagatu prie šiltnamio viršuje ištemptų vielų. Virš vienos pomidorų eilės ištempkite dvi eiles vielų ir augalus riškite V forma. Taip pririšti jie bus geriau apšviečiami. Pasodintus pomidorus apkaupkite – tuomet augalai išleis papildomas šaknis.

Kaip formuoti augalą

Pomidorai formuojami paliekant vieną stiebą. Kai šoniniai ūgliai išauga 2–5 cm, pašalinami. Tai geriau daryti rytais. Tada ūgliai greičiau lūžta, spėja uždžiūti žaizdos, mažesnė tikimybė, kad augalas užsikrės ligomis. Šoninę atžalą reikėtų šalinti nuo pagrindo. Pašalinus ūglius, vaisiai greičiau bręsta, jų kokybė geresnė.

Determinantinio tipo (žemaūgių) pomidorų derėjimą galima pailginti paliekant vieną stiprų šoninį ūglį ir leidžiant jam augti iš viršutinio ar žemesnio lapo pažasties. Norint gauti ankstyvesnį derlių, mažinamas kekių skaičius ant augalo. Jis priklausys nuo pomidorų auginimo sąlygų ir trukmės. Iki vegetacijos pabaigos likus 1,5 mėn., nuskinama pomidoro viršūnė, paliekant 2–3 lapus virš paskutinio žiedyno.

Jei šiltnamyje sudaromos palankios sąlygos pomidorams augti, jie būna sveiki, lapai tamsiai žalios spalvos – tokių lapų nereikia skinti. Apatinius lapus geriausia skinti pradėjus nokti vaisiams. Jei augalai per tankiai pasodinti, blogas vėdinimas, patartina lapus nuo apačios nuskinti anksčiau. Pageltusius ir ligotus lapus būtina išgenėti.

Kartą per savaitę nuo augalo galima nuskinti ne daugiau kaip tris lapus, nes iš karto jų nuskynus daugiau, smulkėja vaisiai, mažėja pomidorų derlingumas. Jei padaryta didelė žaizda ar paliktas kotelis, labai tikėtina, kad augalas užsikrės ligomis.

Nepamirškite vėdinti

Pomidorai pirmoje dienos pusėje šiltu vandeniu (apie 20 °C) laistomi retai, bet gausiai. Jei laistomi netolygiai, trūkinėja vaisiai, krinta užuomazgos. Kai oras šiltnamyje labai įkaista, galima palaistyti tarplysvius ir takus, stengiantis neaplieti augalų. Kai noksta vaisiai, pomidorai ypač reiklūs dirvos drėgmei. Laistoma tik žemė prie augalo stiebo, stengiantis nedrėkinti pačių augalų. Minimali vandens norma – 6–8 l/m².

Palaisčius augalus, svarbu išvėdinti šiltnamį: taip sumažėja oro temperatūra ir drėgmė, o svarbiausia – iš šiltnamio pašalinamas kondensatas. Tai padeda išvengti kenkėjų ir ligų plitimo.

 

V forma pririštiems pomidorams tenka daugiau šviesos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Geriau tręšti tirpalais

Vegetacijos laikotarpiu maisto medžiagų poreikis pomidorams kinta. Augimo pradžioje, iki vaisių mezgimo, jiems reikia daugiau azoto, mažiau fosforo. Pradiniu šaknų formavimo periodu didelį vaidmenį atlieka fosforas. Kai pradeda augti vaisiai, reikia daugiau azoto, o kai noksta – daugiau kalio. Kai ima formuotis vaisiai, fosforas su kaliu lemia greitesnį žydėjimą, vaisių nokimą ir padidina atsparumą augalų ligoms.

Pomidorams labai svarbus kalcis, lemiantis vaisiaus išvaizdą, kietumą, turintis įtakos jo spalvai. Kalciu tręšiami augalai tampa atsparesni grybinėms ligoms.

Svarbus ir kalio bei azoto santykis. Jei per daug azoto, o per mažai kalio, lėčiau noksta vaisiai, aplink kotelį išryškėja žalia dėmė. Per didelis kalio kiekis grunte trukdo į augalą patekti magniui. Daugiausia mag­nio reikia per patį žydėjimą ir derėjimo metu. Jei dirva rūgšti, augalai nepasisavina nei kalio, nei magnio.

Pirmą kartą pomidorus geriausia tręšti praėjus 10–12 dienų po sodinimo. Vegetacijos metu juos reikia tręšti kas 7–14 dienų, atsižvelgiant į maisto medžiagų kiekį dirvoje, augalų būklę ir augimo tarpsnį. Pomidorus geriau pastiprinti trąšų tirpalais nei sausomis trąšomis. Naudojant sausas trąšas, jas reikia išberti ant drėgno grunto, ne per daug ir ne per arti augalo.

Derėjimo pradžioje pomidorai skinami kas 2–3 dienas, vėliau kas antrą dieną. Galima skinti ir tik pradedančius nokti pomidorus. Tada geriau ir greičiau bręsta kiti augantys vaisiai, užauga didesnis derlius.

Salvinos Kievinienės ir Jolantos Tamašauskienės nuotraukos

2021-03-18