Reformos žemės ūkį pakiš po velėna

Reformas veja reformos, o žemės ūkis – šalies ekonomikos garvežys baigia garą išleisti švilpukui – dirbančiųjų kaime pajamos jau trečdaliu mažesnės už miestiečių ir sunku darosi patiems pripažinti, kad agrarinis kraštas nebeišmaitina savo gyventojų. Kaip kaimui gyventi toliau – svarstys gegužės 22 d. vyksiantis visuotinis žemdirbių suvažiavimas, kurį nutarė surengti Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT).

Proga ką nors pakeisti

Algimanto SNARSKIO piešinys

LŽŪT surengtoje nuotolinėje konferencijoje apie nuolat reformuojamo nacionalinio žemės ūkio ateitį ir mokslo institucijų įnašą siekiant „ambicingų tikslų“ Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas rėžė: „Numatytos žemės ūkio reformos neturėtų pakenkti produkcijos gamintojui ir vartotojui, tačiau žemdirbiai abejoja reformų startine pozicija, kuriai skaičiavimus „iš lubų“ pateikė Vilniaus ir Briuselio valdininkai.“

Pasak A. Macijausko, visame pasaulyje pripažįstami tik nepriklausomų ekspertų skaičiavimai. Lietuvoje tai būtų mokslo institucijos, visų pirma – universitetai. „Pačių tikslų nekvestionuojame, bet jų siekti reikia pačiu efektyviausiu būdu, kad nepakenktų žmonių gerovei, neblogintų jų gyvenimo lygio, nepakenktų ūkininkams finansiškai. Tai užfiksuota ir Paryžiaus susitarime. Bet kol kas nieko nežinome, kaip tai mus paveiks“, – tvirtino LGAA pirmininkas.

Kalbėdamas apie ekoschemas, A. Macijauskas prisiminė, kad 2014–2020 metais Lietuva buvo Europos Sąjungos (ES) autsaiderė, nepateikusi ekvivalentinių žalinimo priemonių. LGAA ragino ministeriją tai daryti nuo 2012 m., bet nė viena priemonė nebuvo sukurta ir tai padarė didelę ir nepataisomą žalą per pastaruosius 7 metus. Dabar yra galimybė tai ištaisyti padedant mokslininkams.

Verslo ir mokslo simbiozė

„Agrarinis verslas ir mokslas privalo veikti kartu, – tikino Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. Astrida Miceikienė, – bendroje darbotvarkėje yra dvi sektoriaus atsakomybės sritys – maisto gamyba darnoje su gamta ir dirvožemiui palankus ūkininkavimas.“

„Mums reikia žinoti tikslią informaciją dėl šilumos efektą sukeliančių dujų išlakų ir orientuotis ne į apklausas telefonu, o į dirvožemio tyrimus“, – kolegei pritarė Lietuvos agrarinių ir miško mokslų centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas.

„Žemės ūkis ir moksliniai tyrimai vietoje nestovi, – kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos prof. Rolandas Stankevičius, – turime optimizuoti verslus, ieškoti galimybių mažinti produkcijos gamybos kaštus, pavyzdžiui, investuoti į gyvūnų genetiką.“

„Valstybės uždavinys – sukurti nacionalinio žemės ūkio prognozuojamų ekosistemų schemas, – kalbėjo LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis. – Kad įgyvendintume šį uždavinį, ketiname pasitelkti šalies mokslininkus.“

„Tik mūsų mokslininkai gali objektyviai parengti metodiką, kaip vertinti nacionalinio žemės ūkio duomenis, – sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. – Tai, kas surašyta Europos Komisijos (EK) planuose dėl mineralinių trąšų, pesticidų naudojimo, žemės atidėjimo, žemės ūkį pakiš po velėna. Turime koreguoti tuos planus, nes tūkstančio hektarų ūkiui tai reiškia minus 350 tūkst. Eur per metus. Kas juos padengs?“

„Mes turime nemažai atliktų tyrimų, tačiau stokojame kompleksinio įvertinimo, – pripažino žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. – Be to, iš Briuselio pasigirsta kalbų, kad reikia iš naujo peržiūrėti bendrosios žemės ūkio politikos nuostatas. Mūsų problema – ne tik statistika dėl klimato kaitos, bet ir sektoriaus konkurencingumo stiprinimas, kooperacija.“

Vyriausybės programa – tik gairės?

Komentuodamas mokslinių tyrimų poreikį, ministras K. Navickas teigė, kad daugeliu atvejų tai yra ne naujos studijos ar tyrimų klausimas, o esamų duomenų sutvarkymas ir įdarbinimas.

„Kai tręšiant mineralinėmis trąšomis bus privalomi tręšimo planai, turėsime išsamius duomenis, juos valdyti bus galima be naujų papildomų tyrimų. Reikia pažiūrėti, kiek visko padaryta, ar dar reikia kokių nors tyrimų, nes kalbame apie tą patį vienintelį pinigų krepšelį, kurį dalijatės jūs visi. Tad spręskite, ar dalijatės visi po lygiai, ar numatome prioritetines kryptis, kurias remiame intensyviau, kad sulauktume pokyčių. Jeigu sakote, kad mokslui turime palikti daugiau lėšų, tai bus mūsų bendras susitarimas. Bet tuomet sumažinsime investicijoms“, – be užuolankų kalbėjo ŽŪM vadovas K. Navickas.

Jis įsitikinęs, kad Lietuvai reikia kompleksinio įvertinimo, kaip per dirvožemio organinės anglies mainus, kooperaciją būtų galima išspręsti klimato kaitos problemas ir siūlė pirmiausia susitvarkyti su statistika, sukurti mechanizmą, vadinamąją dirvožemio programą, kad būtų įdarbinti esami duomenys, matytume, kaip naudojamas mėšlas augalininkystėje, ar auginamos kultūros, kurios kaupia anglį dirvožemyje, nes žemės ūkio sektorius ne tik teršia, bet ir sugeria šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Ministro teigimu, šiam tikslui būtų galima gauti papildomos paramos.

K. Navicko teigimu, pagal Vyriausybės programos projektą „Tvarios žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos sistemos“ iki 2022 m. pradžios numatoma parengti ir patvirtinti tvariai naudojamo dirvožemio veiksmų planą, po to ir dirvožemio stebėsenos metodiką. Iki 2023 m. numatoma parengti tręšimo planų rengimo metodiką, nustatyti privalomą tręšimo organinėmis ir mineralinėmis trąšomis planų parengimą ir jų įgyvendinimo kontrolę, taip pat parengti ir padėti įgyvendinti paskatų priemones, siekiant prisidėti prie siekio sumažinti mineralinių trąšų naudojimą bent 5 proc. iki 2024 m., palyginti su 2020 m.

Taip pat numatoma remti ekologinius ir kitus tvariai ūkininkaujančius ūkius, siekiant padidinti žemės ūkio naudmenų plotą, kuriame ūkininkaujama aplinkai draugiškais metodais. Taip pat bus remiamos tvarios žemės dirbimo ir augalų auginimo praktikos ir pan. Iki 2022 m. numatoma atnaujinti nacionalinę maisto produktų kokybės sistemą reglamentuojančius teisės aktus, įtraukiant sveikatai palankios mitybos, tvarios gamybos aspektus.

ŽŪM koordinuojamas ir Vyriausybės programos projektas „Žemės ir maisto ūkio pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimas“. Tarp artimiausių veiksmų įgyvendinant šio projekto iniciatyvas per 2021–2022 metus numatyta išanalizuoti ir įvertinti vertės grandinių plėtros galimybes, siekiant tvariai naudoti vietinę žaliavą aukštos pridėtinės vertės inovatyvių produktų gamybai. Numatyta įvertinti galimybes steigti melio­racijos fondą. Skatinant žemės ūkio subjektus dalyvauti rizikos valdymo priemonių veikloje, ketinama viešinti, kokia bus šių priemonių nauda, prireikus tikslinti esamus arba parengti naujus teisės aktus.

Taip pat numatyta parengti ir patvirtinti projektų vertinimo metodiką, pagal kurią skiriant investicinę paramą prioritetai būtų teikiami inovatyviems projektams. Tarp programos projekto „Gyvybingas kaimas“ veiksmų yra ir siekis dar šiemet parengti ir priimti Žemės įstatymo pakeitimus, kurie numatytų prioritetą jauniesiems ūkininkams nuomotis valstybinę žemę. Siekiant pritraukti jaunų žmonių į žemės ūkį, ketinama išnagrinėti skatinamųjų finansinių priemonių taikymo ūkiui (įskaitant žemę) įsigyti galimybes.

Rengiant plano projektą su socialiniais partneriais vyko susitikimai tiek ministerijų, tiek ir Vyriausybės kanceliarijos lygmeniu. Žemdirbių asociacijų atstovai irgi dalyvavo šiuose susitikimuose, taip pat teikė pasiūlymus raštu. Kiek į juos bus atsižvelgta, parodys laikas. Patvirtinus planą, iki liepos 1 d. numatoma atnaujinti ir papildyti 2021–2030 metų nacionalinį pažangos planą. Balandį bus baigta rengti Lietuvos paraiška Europos ekonomikos atsigavimo ir atsparumo fondui dėl svarbiausių Vyriausybės reformų finansavimo. Šių metų rudenį numatoma parengti mokesčių lengvatų panaikinimo įstatymų pataisas.

Liko jau nedaug

„Dirbančiųjų kaime pajamos 30 proc. mažesnės už miestiečių, – kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius, – tą reikia pasakyti ir Briuseliui, kuris neskuba dėl tiesioginių išmokų lygiavos.“

„Šalies žemės ūkyje matau galimybę taikyti mainus tarp augalininkystės ir gyvulininkystės, – pastebėjo žemės ūkio ministras K. Navickas, – drauge su žemdirbiais ir mokslininkais ieškosime skatinamųjų priemonių, kad vartotojai būtų aprūpinti lietuviškais maisto produktais.“

VDU ŽŪA kanclerė prof. A. Miceikienė identifikavo LŽŪT narių iškeltas problemas ir išdėstė, kokių uždavinių privalo imtis mokslininkai. Pirmiausia – įvertinti žaliojo kurso susitarimo veiksmų plano įgyvendinimo Lietuvoje poveikį žemės ūkiui. Antra – sukurti nacionalinių ekosistemų modelį, trečia – parengti aplinkosauginių išlaidų ūkiuose apskaičiavimo metodiką, ketvirta – sukurti inovatyvius modelius, skatinančius gyvulininkystės ūkių kooperaciją.

Pasak prof. A. Miceikienės, aiškumo stokoja mitais apipintas nuotekų dumblo panaudojimas žemei tręšti. Mokslininkų uždavinys – parengti tokios praktikos aplinkosauginį vertinimą. LŽŪT narių pageidavimu ketinama parengti gyvulininkystės ūkių inovatyvios mitybos strategiją, siekiant sumažinti veterinarinių vaistų naudojimą ir šilumos efektą sukeliančių dujų išlakų susidarymą.

Ambicingi siekiai

„Pagrindiniai ES žaliojo kurso iššūkiai, reikalaujantys mokslinio pagrindimo, yra biologinė įvairovė, trumpoji maisto grandinė nuo lauko iki stalo ir tvarus žemės ūkis“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. A. Miceikienė. Mokslininkės teigimu, ne mažiau ambicingi žaliojo kurso siekiai – atkurti Europoje nualintas sausumas ir jūrų ekosistemas, skatinti ekologinį ūkininkavimą, didelės biologinės įvairovės kraštovaizdžio elementus žemės ūkio paskirties plotuose, didinti vabzdžių apdulkintojų populiaciją, iki 2030 m. apie 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą, 25 tūkst. km upių sudaryti sąlygas laisvai tekėti, pasodinti 30 mlrd. medžių.

Pasak prof. A. Miceikienės, strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ siūloma 50 proc. sumažinti maistinių medžiagų netekimą, kartu užtikrinant, kad nenukentėtų dirvožemio derlingumas, naudojamų trąšų kiekį bent 20 proc. (iki 2030 m.), taip pat pasiekti, kad ekologinių ūkių skaičius siektų 25 proc. visų ūkių.

VDU ŽŪA kanclerė prof. A. Miceikienė išvardijo mokslininkų dėmesio laukiančias septynias ekosistemų formavimo sritis: klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, vandens kokybės apsaugojimas ir gerinimas, dirvožemio degradacijos prevencija, bioįvairovės išsaugojimas, tvarus ir mažėjantis pesticidų naudojimas, griežtesni gyvūnų gerovės standartai.

A. Miceikienės teigimu, ES politikos priemonėse nustatyta rekomenduotina ūkininkavimo praktika – perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, integruota kenkėjų valdymo praktika (apsauginės juostos su tvarkymo praktika ir be pesticidų, mechaninė piktžolių kontrolė, didesnis atsparių kenkėjams pasėlių veislių ir rūšių naudojimas).

„Patiriame ne tik ekonominių, bet ir vertybines krizių, susiduriame su technologinėmis revoliucijomis. Gyvename sutrikimo epochoje. Tačiau to nereikia bijoti, ypač jei visus šiuos pokyčius suvoksime kaip naują optimizmo šaltinį, būdą keistis ne tik pasauliui aplink mus, bet ir mūsų svajonėms, įgūdžiams, svarbiausia – mūsų reakcijoms“, – tikino A. Miceikienė.

Rengs žemdirbių suvažiavimą

„Šalies žemės ūkiui reikia skatinamųjų pagalbos priemonių, – kalbėjo LŽŪBA generalinis direktorius J. Sviderskis, – akivaizdu, kad mažėja pieno, mėsos ūkių, nyksta sodai. Sunku pripažinti, kad žemės ūkio kraštas neišmaitina savo gyventojų.“ Žemės ūkio ministras K. Navickas ramino konferencijos dalyvius, teigdamas, kad vien dėl taršos reikalavimų negalima atsisakyti pienininkystės ūkių, galbūt problemą išspręstų trumposios maisto tiekimo grandinės, o dėl Vyriausybės agrarinės programos žodį dar turėtų tarti Briuselis.

„Žemės ūkiui keliami vis didesni reikalavimai, dėl gamybos ribojimų nyksta pieno ūkiai, – teigė LŽŪT pirmininkas J. Vilionis, – kalbamės su Vilniaus ir Briuselio politikais, tačiau viskas – tik pažadai. Pribrendo reikalas kviesti visuotinį žemdirbių suvažiavimą.“

Šiam pirmininko pasiūlymui pritarė visi LŽŪT nariai. Numatyta ir preliminari data – gegužės 22 d. Jeigu dar nebus pasibaigęs karantinas, suvažiavimas bus rengiamas po atviru dangumi. Dar viena priežastis organizuoti renginį – 2018 m. Europos Parlamentui buvo įteikta žemdirbių peticija, kurią pasirašė 52 tūkst. žmonių. Iš Briuselio reakcijos dar nesulaukta.

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas

2021-03-18