Rožynų prabangos dvelksmas

Pasak Lietuvos rožininkų draugijos vadovės Nijolės Karpavičienės, rožių įvairovė tokia didelė, kad gali išpildyti bet kokį sumanymą. Jos puikios įkomponuotos natūralistinio stiliaus sode, gražios tiek parkuose ar sodybose, tiek mažuose soduose. Grakštumo, prabangos, spalvų ir kvapų suteikia formaliems bei mišriems rožynams.

Rūta ANTANAITIENĖ

 

Formalus rožynas

Formalus rožynas.

„Labai myliu formalius ir monogamiškus rožynus, kurie gali būti sukomponuoti iš įvairių rožių grupių. Tada jos žydi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, – pasakoja rožynų kūrėja. – Anksti pavasarį pradeda žydėti tankiadyglis erškėtis (Rosa pimpinellifolia sin. R. spinosissima) ir jo hibridai, šias rožes augino ir mūsų močiutės. Jos kvepia ir yra atsparios, rudenį pasipuošia juodomis uogytėmis, o lapai nusidažo raudonais atspalviais. Gegužės pabaigoje–birželio pradžioje pražysta paprastasis erškėtis (R. canina), paskui – senovinių rožių grupės, prie kurių prisijungia moderniosios – šios žydi iki vėlyvo rudens.“

Nijolės nuomone, gražiai atrodo vien­spalviai rožynai, papildyti tos pačios spalvos ir atspalvių daugiamečiais augalais. Tai sukuria prabangų, išbaigtą vaizdą. Ji siūlo rožyne pasodinti ir visžalių krūmų: buksmedžių, rutulio formos tujų, kukmedžių. Tai gali būti gėlynų apvadai arba pavieniai suformuoti augalai.

Favoritės – modernios rožės

„Prie įėjimo į kiemą, laiptų, verandos ar pavėsinės geriau sodinkite žemesnes modernias rožes, kad netrukdytų judėti, neužstotų vaizdo į kitas sodo vietas, – pataria kolekcininkė. – Arčiau poilsio zonų, terasos ar pavėsinės rinkitės kvepiančias rožes, vakarais ilsintis visada jausite jų aromatą. Atokesnėje vietoje galite sodinti ir aukštesnius rožių krūmus, kurie per keletą metų išaugs net iki 2–3 m aukščio. Juos įkurdinus arčiau, reikės dažniau ir stipriau genėti.“

Kūrėja į formalaus rožyno kvadratus sodino moderniųjų rožių grupės floribundines, Davido Austino išvestas rožes (6 klimato zonos), kurios gausiu ir puošniu žydėjimu džiugina visą vasarą. Šiai grupei taip pat priklauso poliantinės, arbatinės hibridinės ir angliškosios Davido Austino rožės, sukurtos kryžminant senovines rožes su moderniomis arbatinėmis hibridinėmis bei daugiažiedėmis. Tai pakartotinai žydinčios rožės kvapniais, įvairių spalvų žavingais žiedais, labai mylimos ir gerbiamos rožininkų. Modernias rožes augintoja kasmet žiemai uždengia.

Senovinės rožės

Senovinės rožės dovanoja sodrius, spalvingus ir kvapnius žiedus.

Birželį puošniu ir kvapniu žydėjimu į vientisą rožyno paveikslą, papildydamos moderniųjų rožių pasirodymą, kvadratų šonuose (antrame plane) įsilieja ir aukštesnės senovinės rožės bei prancūzinės grupės atstovės. „Man jos išskirtinės, bet skonis labai subtilus dalykas, dėl kurio nėra bendros nuomonės, – prisipažįsta Nijolė. – Galima tvirtinti, kad prancūzinės yra seniausios sodo rožės, beveik visų šiuolaikinių rožių protėviai. Ypatingo grožio R. gallica atstovės tamsiai raudonais, raudonai violetiniais, ypač stambiais, skirtingų formų, kvapniais žiedais.“

Svarbu nepamiršti, kad joms augti reikia daugiau erdvės, nes leidžia žymiai daugiau vešlių atžalų, krūmai išauga platesni (būtinos atramos), aukštesni ir žydi tik vieną kartą – birželį. Tačiau tai nėra blogai: rožėms nužydėjus, kiti augalai gali tapti sodo solistais. Kvadratuose geriau jų nemaišyti su moderniomis rožėmis.

Vijoklinės rožės

Vijoklinė rožė ‘Alchymist’.

Pasak kolekcininkės, sode ir rožyne vijoklinės rožės gali tapti puikiu akcentu. Jas mūsų klimato sąlygomis auginti nelengva, bet ir nėra neįmanoma. Tereikia paieškoti atsparesnių šalčiams veislių. Beje, atsparesnės šalčiams rožės žydės tik vieną kartą per sezoną. Vijoklinės rožės geriau auga pajūrio krašte bei Vidurio Lietuvoje. Jei gyvenate šiaurinėje ir rytinėje šalies dalyje ir norite turėti didelius, gražius krūmus, visada reikės žiemai juos uždengti.

Svajojantiesiems apie vijoklines rožes, Nijolė pataria joms skirti šilčiausią sodo vietą, pasirūpinti atrama, pasirinkti tinkamą veislę (geriausia pasikonsultuoti su profesionaliu pardavėju), teisingai pasodinti ir, svarbiausia, nepamiršti, kad kiekvieną rudenį rožę reikės nukelti nuo atramos, palenkti prie žemės ir kruopščiai uždengti, o pavasarį vėl pakelti.

Šaltesniuose rajonuose kolekcininkė siūlo vietoje vijoklinių rožių rinktis aukštus senovinių rožių grupių krūmus ir

Vidurvasarį mišrų rožyną puošia lelijos.

juos formuoti, auginti prie atramų, šalia pastato, išskleidžiant rožę kaip vėduoklę, tvirtinant aukštus krūmus prie arkų ar obeliskų. Tiesa, senovinės rožės žydės kartą per vasarą, bet prie jų galima pasodinti raganių, žydinčių vėliau arba kartu. Ji rekomenduoja baltažiedžių (R. x alba) rožių veisles – ‘Maxima’, ‘Amelia’, ‘Great Maiden’s Blush’, damaskinių (R. x damascena) – ‘Mme Hardy’, samaninių (R. x moss) – ‘Henri Martin’. Šių rožių nereikės nuimti nuo atramų, lenkti ir dengti žiemai.

Mišrus rožynas

Nijolės teigimu, natūralistiniame gėlyne kaip akcentinius augalus galima rinktis poliantines ir floribundines rožes, gausiai žydinčias visą vasarą nepilnaviduriais žiedais, taip pat dekoratyviuosius erškėčius. Šios rožės tiks prie bijūnų, monardų, rusmenių, katžolių, šalavijų, pentinių, veronikų, katilėlių, grakščių varpinių bei kitų augalų.

Europos šalių rožynuose įprastai greta rožių, pasak jos, auga levandos, sudarančios žemas apvadines gyvatvores ar augančios grupėse kaip pavieniai augalai. Lietuvoje levandos nėra ilgaamžės ir kartais šaltomis žiemomis gali iššalti, tad jas siūloma keisti mūsų klimato sąlygoms atspariais augalais: gojiniais šalavijais

‘Henri Martin’ ir ‘Madame Plantier’.

(Salvia nemorosa), juozažolėmis, snapučiais, rasakilomis, alūnėmis. Jie ne tik dekoratyvūs ir sudaro puikų foną rožių grožiui atsiskleisti, bet ir kvapnūs, skirtingais aromatais gali atbaidyti kenkėjus, saugoti nuo ligų.

Renkantis rožes daugiamečių gėlių draugijai, N. Karpavičienė pataria atkreipti dėmesį į krūmo formą ir dekoratyvius vaisius, kurie želdyną puošia iki vėlyvo rudens ir net žiemą. Vienas tokių – tankiadyglis erškėtis, raudono atspalvio lapais ir juodomis blizgančiomis uogomis, arba raudonlapis erškėtis (R. glauca) – aukštas, pilkai violetine lapija krūmas, žydintis smulkiais, švelniai rožiniais žiedais, rudenį gausiai subrandinantis raudonų uogų. Raudonais vaisiais rudenį pasipuošia ir paprastasis erškėtis.

Kolekcininkė pastebi, kad mišriame rožyne, kur auga įvairios daugiametės gėlės, rožes sunkiau uždengti prieš šalčius, nes nedengti žoliniai augalai džiugina ir žiemą. Jei ruošiatės prie rožių sodinti daugiametes gėles, jas sodinkite tik tada, kai suvešės rožių krūmai.

Ne mažiau svarbu rožių nesodinti tankiai, jų krūmai suvešės tik po 3–4 metų. Per tą laiką šalia galima sodinti ir vienmečius augalus. Mišriame gėlyne geriausia rožes reikiamu atstumu grupuoti po tris krūmelius, bus lengviau dengti žiemai, gražiai jas paguldžius, o žoliniai augalai puikiai užmaskuos nepatrauklią dangą.

 

Nijolės Karpavičienės nuotraukos

2021-05-31