Saldieji pomidorai – tarsi obuoliai

Donata Samuolienė su šeima ūkininkauja šalia Marijampolės, Sasnavos seniūnijoje. Žemės ūkio kelią pasirinkusiai pašnekovei pomidorai ir fotografavimas – du pomėgiai, papildantys vienas kitą. Atradusi daugybę įdomių saldesniųjų pomidorų, lygina šią daržovę su vaisiais, nešykšti patarimų, kaip išgauti egzotišką skonį, ir su įkvėpimu juos fotografuoja.

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

‘Cuban Pepper’.

Rankų nenuleido

„Pomidorus auginau visą gyvenimą, dar nuo tada, kai mamos darže stebėjau ir prižiūrėjau įvairiausias retenybes, – Samuolienė save lysvėje prisimena nuo vaikystės. – Vėliau buvo laikotarpis, kai pomidorų teko atsisakyti. Prieš ketverius metus nusipirkome šiltnamį ir su įkvėpimu ėmiau planuoti darbus. Parduotuvėje išsirinkau penkias pomidorų veisles. Visos buvo labai gražiai aprašytos: derlingi, labai skanūs, aromatingi… Deja, rezultatas nuvylė. Viena veislė buvo visai nederlinga, kitos – pomidorai sutrūkinėjo, o visų veislių skonis išties prastas. Derlius buvo toks menkas, kad net nekonservavau.“

Vis dėlto marijampolietė rankų nenuleido – patikimesnių veislių ėmė ieškoti feisbuko grupėse ir nenusivylė, užsikrėtė pomidorligės entuziazmu. Iš vietinių kolekcininkų išsirinko 30 veislių – ir pomidorus skynė kibirais. Užbūrė jų skoniai, spalvos, formos. Dabar kasmet augina tiek seniai išbandytų ir patikimų veislių, tiek naujų, dar neaugintų. Kiekvienos veislės pasodinusi po du tris daigus, gali džiaugtis didesne įvairove ir pasimokyti iš klaidų.

‘Beloruskoje Serdce’.

Išraiškingoji ‘Morskaja Zviezda’.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vietoje vaisių

„Nors akcentuojamas veislinių pomidorų skonio pranašumas, palyginti su hibridiniais, nereikia manyti, kad visi veisliniai pomidorai bus skanūs, – perspėja D. Samuolienė. – Tokia gausybė veislių atsiskleidžia įvairiais skonio atspalviais ir kiekvienas turi atsirinkti, kas patinka.“ Donata mėgsta saldžius pomidorus, kitaip vadinamus desertiniais, ir juos valgo it obuolius, be jokių užkandžių. Tačiau tokie pomidorai nelabai tinka prie mėsos. Tad dar kelias „darbines“ veisles augina padažams.

„Pernai atradau žaliuosius pomidorus, patiko jų saldumas ir švelni rūgštelė, – pasidžiaugė pašnekovė. – Nors kai kas juos peikia, kad per minkšti, man tai privalumas. Pomidorus skinu tik gerai sunokusius, nes tokiuose labiausiai atsiskleidžia saldumas ir aromatai, o nepakankamai sunokę antocianiniai pomidorai (juos atskirti galima iš violetinės, juodos spalvos) būna netgi aitrūs.“

Jau išbandžiusi apie 100 veislių, D. Samuolienė jas renkasi pagal kitų augintojų atsiliepimus ir nuotraukas, perskaito aprašymus užsienio kataloguose. Pagrindinis atrankos kriterijus – kad būtų saldūs ar šiek tiek saldžiarūgščiai, ieško panašumų su gaiviais vaisiais.

Sėkmės receptai

Ne visos veislės pateisina lūkesčius. Tad pašnekovės paklausėme, nuo ko priklauso pomidorų derlingumas ir skonis. „Pirmiausia – nuo temperatūros, – atsakė D. Samuolienė. – Jeigu šiltnamyje daugiau kaip 35 °C, sterilizuojasi žiedadulkės ir neužsimezga vaisiai. Jei pertręšiama azotinėmis trąšomis, augalai užsiaugina daug žaliosios masės ir sukrauna mažai žiedų, o vaisių skonis būna prastas. Kai trūksta įvairių mikroelementų, taip pat sukrauna mažai žiedų, prastai mezga.“ Pašnekovės žiniomis, cukraus kaupimąsi vaisiuose skatina kalis. Kai jo trūksta, pomidorai prie kotelio sunkiai noksta ar lieka žali, o skonis smarkiai nuvilia.

Samuolienė pomidorus tręšia specialiai jiems subalansuotomis trąšomis. Renkasi tas, kuriose daug fosforo, kalio ir užtektinai kitų mikroelementų. Dar prieš sodindama pomidorus, marijampolietė į dirvą įterpia perpuvusio mėšlo, kasdama duobeles daigams įmaišo ragų ir kaulų miltų. Vėlesnį tręšimą žolių raugais pašnekovė vertina skeptiškai. Pavasarį, kai augalams reikia daugiau azoto, gal ir neblogai taip patręšti, tačiau vėliau ji pataria naudoti kompleksines trąšas. Ant pakuotės nurodyta tiksli jų sudėtis ir normos, todėl išvengiama pertręšimo ar reikalingų medžiagų trūkumo.

‘Chile Verde’ – pagal skonį šiems pomidorams augintoja skiria antrą vietą.

‘Everetts Rusty Oxheart’.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

„Nereikia bijoti trąšų, tik reikia naudoti saikingai ir atsižvelgti į dirvožemio derlingumą, augalų poreikius, – pastebi D. Samuolienė. – Tinkamai tręšiami pomidorai bus ir atsparesni tokioms ligoms kaip rudoji dėmėtligė, nes mikroelementai (tarkime, fosforas) stiprina augalo imunitetą, atsparumą ligoms.“

Lapai dažnam augintojui tampa klaida ir galvosūkiu, dėl kurių suklumpa linkusieji persistengti: „Neteisinga nuomonė, kad lapai atima maisto medžiagas – iš tiesų lapais vyksta fotosintezė. Iš oro imdami anglies dvideginį, iš šaknų – vandenį su mikroelementais, lapai gamina įvairių angliavandenių, kuriais maitinasi visas augalas ir jo vaisiai, nuo šių medžiagų priklauso vaisių skonis.“ Lapus pašnekovė vadina chemine laboratorija, augalo skrandžiu ir žarnynu. Ji nuskina ar patrumpina tik žemę siekiančius ar pageltusius lapus. Kad neplistų grybinės ligos, pataria dar sodinant pomidorus, tarp krūmų palikti didesnius tarpus.

Šiltnamio uždarinėjimas nakčiai, pašnekovės pastebėjimu, yra viena dažniausių augintojų klaidų. Juk pomidorams labai svarbus geras mikroklimatas ir vėdinimas, kad neplistų grybinės ligos. Marijampolietė šiltnamį visą vasarą laiko iš abiejų pusių atidarytomis durimis, uždarinėja nakčiai tik pavasarį, kol vėsios naktys, o rudenį – tik pranašaujant šalnas.

Skonio ir grožio lenktynės

Samuolienė iš patikimiausių veislių renka sėklas ir kaupia kolekciją. Sėkloms atsirenka gerai sunokusius, gražiausius, veislės standartus atitinkančius vaisius.

Sėklas fermentuoja, kad ilgiau išliktų daigios. Į indelį šaukštu iškabina su visu skysčiu, vis pamaišydama palaiko apie dvi paras, kad gerai išrūgtų. Tada įpila vandens, išplaka šakute, leidžia nusistovėti ir nupila vandenį su atliekomis. Sėklas paskleidžia ant kepimo popieriaus ir išdžiovina. Marijampolietei teko skaityti, kad taip paruoštos sėklos sudygsta išlaikytos net iki 20 metų.

Pažvelkite į D. Samuolienės kolekcijos kampelį – skaitytojams ji atrinko keliolika gardžiausių ir patikimiausių veislių, užfiksuotų išraiškingose nuotraukose. Gamtine fotografija gana seniai ją sudomino draugė, kurios pomėgis – gamtos makrofotografija. „Gyvendama kaime, nuolat stebiu trapų gamtos grožį, kurį bandau išsaugoti nuot­raukose“, – prisipažįsta Donata.

‘Romovaja Baba’.

‘Berkeley Tie Dye Heart’. Dryžuoti, gražios išvaizdos ir gaivaus, saldžiarūgščio, vaisių skonio pomidorai. Minkšti ir sultingi, užauga gana stambūs, derlingi. Krūmas aukštaūgis.

‘Beloruskoje Serdce’. Raudoni, derlingi pomidorai, kuriuose gerai subalansuotas saldumas ir rūgštelė, jiems būdingas senoviško tikro pomidoro skonis. Šiuos aromatingus ir mėsingus pomidorus tinka naudoti bet kur. Krūmai auga stiprūs, aukšti, vaisiai stambūs. Įdomi veislės kilmės istorija: kolekcininkas Baltarusijos turguje nusipirko senovinės veislės daigų iš močiutės, kurios giminėje jie auginti iš kartos į kartą. Pagal tai ir parinktas pavadinimas, o pomidorai pasklido po pasaulį.

‘Kozula 156’. Dvispalviai, labai saldūs ir skanūs, mėsingi pomidorai. Tai žinomos lenkų selekcininkės Annos Jankowskos sukurta veislė. Visas savo veisles ji pavadinusi ‘Kozula’, tik kiekvienai suteikusi skirtingus numerius.

‘Romovaja Baba’. Gana nauja, Rusijoje sukurta veislė, registruoti pristatyta 2013 m. Vaisiai užauga labai dideli, minkšti, sultingi, plona odele. Skonis idealus – gaiviai saldžiarūgštis, vaisinis.

‘Morskaja Zviezda’. Veislė neseniai sukurta Rusijoje, paplitusi tarp mėgėjų. Tvirtas, derlingas krūmas, labai dekoratyvios išvaizdos, vidutinio ir didelio dydžio vaisiai. Skonis salstelėjęs.

‘Chile Verde’. Žinomo Amerikos selekcininko Tomo Vagnerio kūrinys. Krūmas labai aukštas, tvirtas, itin derlingas. Pomidorai maždaug kiaušinio dydžio, išskirtinai ryškaus, saldaus, vaisių skonio.

‘Chile Verde’ – pagal skonį šiems pomidorams augintoja skiria antrą vietą.

‘Cuban Pepper’. Jie kartais vadinami ‘Kubinskyj Perčevidnij’. Veislė kilusi iš Ukrainos. Krūmas aukštas, derlingas, vaisiai netradicinės formos, labai saldūs, mėsingi. Kaip ir kitos pailgų vaisių formos veislės, šie pomidorai jautresni kalcio trūkumui, ypač karštu oru, kai augalai negali iš dirvos pasisavinti kalcio. Dėl jo trūkumo vaisių galuose atsiranda puvinių. Galima bandyti gelbėti purškiant kalcio salietros.

‘Hillbilly’. Tai labai sena veislė, atkeliavusi iš JAV. Kilmės data laikomi 1800 m. Krūmas aukštas, tvirtas, vaisiai dideli, dviejų spalvų. Itin saldūs, sultingi, persikų skonio.

‘Brad’s Atomic Grape’. Ši vadinamųjų vyšniukų veislė, pasak augintojos, skaniausia iš visų jos augintų. Ypatingo saldumo, vaisių skonio, tikras saldainis. Gražios išvaizdos pomidoriukai pasipuošę įvairiaspalviais dryžiais. Veislė visai nauja, ją 2017 m. į pasaulį paleido dar vienas žinomas JAV selekcininkas Bradas Gatesas. Krūmai aukšti, mezga gerai. Šiltnamyje jie užauga skanesni negu lauke.

‘Sungold’. Legendinio populiarumo ir skonio hibridas. Oranžinės spalvos pomidoriukų skonis ryškiai saldžiarūgštis, aromatingas, net lapai išskirtiniai specifiniu aromatu.

‘Shimmer’.

‘Shimmer’. Taip pat dėmesio vertas hibridas, vaisiai gaiviai saldžiarūgščiai, gražios išvaizdos, nesmulkūs, labiau linkę į saldumą. Šį ir ‘Sungold’ marijampolietė augina keturiais stiebais, lauke jie puošia pastato sieną.

‘Maglia Rosa’. Smulkūs ir labai saldūs vaisiai, kurių derlius džiugina lauke. Puikiai auga negenėti.

‘Lunyj Kamien’. Šiek tiek stambesni pomidorai, pasižymintys egzotiškesniu, saldžiarūgščiu vaisių skoniu. Jie niekada nenuvylė lysvėje.

‘Everetts Rusty Oxheart’. Šios veislės kūrėjas dėl neaiškių priežasčių liko nežinomas, nors rinkoje jie pasirodė palyginti neseniai – 2007 m. Labai saldūs, minkšti, sultingi, gražių spalvų, ryškaus vaisių skonio ir derlingi, tačiau greitai pernoksta.

Donatos Samuolienės nuotraukos

 

 

 

 

pomidorų veislės, saldieji pomidorai, desertiniai pomidorai