Šalies trąšų gamintojams – išbandymų metai

Lietuvos trąšų gamintojai išgyvena itin sudėtingus laikus – prasidėjus karui Ukrainoje ir paskelbus sankcijas kai kuriems Rusijos oligarchams, nepavydėtinoje situacijos atsidūrė Kėdainiuose esanti fosforo trąšų gamykla. Jonavoje veikiančiai AB „Achema“ taip pat ne pačios geriausios dienos, nes nebeliko pigios žaliavos – rusiškų gamtinių dujų. Kiek lengviau tik Marijampolėje dirbančiai bendrovei, kuri kompleksines trąšas gamina iš kitose įmonėse pagamintų komponentų.  

achema, trasos

AB „Lifosa“ gamybą atnaujins, kai bus paskirtas laikinasis bendrovės administratorius.

Akcijų perrašymas neišgelbėjo

Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pataisas, numatančias, kad Europos Sąjungai (ES) pritaikius sankcijas Rusijos ir Baltarusijos įmonėms bei asmenims, jų valdomam turtui Lietuvoje bus skiriamas laikinasis administratorius, įšaldytas turtas galės būti realizuojamas, o gautos lėšos saugomos depozitinėse sąskaitose, viena didžiausių Lietuvos trąšų gamintojų – Kėdainių fosforo trąšų gamybos AB „Lifosa“ – tikisi, kad administratoriaus parinkimo ir skyrimo procesas ilgai netruks ir netrukus  paaiškės, kas ateis laikinai vadovauti sankcijų varžomai įmonei.

Visos „Lifosos“ akcijos priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“, kurios 90 proc. akcijų turi į  ES sankcionuojamų asmenų sąrašą patekusio Rusijos oligarcho Andrejaus Melničenkos valdoma  Kipro įmonei „AIM Capital“. „EuroChem Group“ kovo 10 d. pranešė, kad A. Melničenka nuo kovo 9 d. atsistatydino iš jos direktorių valdybos, jis esą nebėra pagrindinis grupės naudos gavėjas – kovo viduryje A. Melničenka savo akcijas perrašė žmonai. Tačiau tai Kėdainių įmonės nuo sankcijų neišgelbėjo.

Įmonės sąskaitos įšaldytos

„Lifosos“ generalinis direktorius Rimantas Proscevičius pripažino, kad  ES paskelbus sankcijas netiesioginiam jos savininkui, įmonės sąskaitos buvo įšaldytos, o balandžio 10 d. įmonė, kurioje dirba per tūkstantį darbuotojų, veiklą sustabdė. Prezidento pasirašytos Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pataisos numato, kad sankcijas patyrusios įmonės ir fiziniai asmenys arba susijusieji su jais privalės pateikti Finansų ministerijai ir laikinajam administratoriui būtinus duomenis. Administratorius parinks finansų ministras arba Lietuvos bankas priklausomai nuo įmonių veiklos pobūdžio. Jie bus skiriami ne ilgiau nei metams, o išimtiniais atvejais terminas galės būti pratęstas. Pataisos taip pat numato, kad laikinojo administratoriaus civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma turės siekti ne mažiau nei 300 tūkst. Eur vienam įvykiui per metus ir 1 mln. Eur – visiems įvykiams.

Laukia laikinojo administratoriaus

R. Proscevičiaus teigimu, skubus laikinojo administratoriaus paskyrimas leistų įmonei tęsti savo veiklą. „Gamyba įmonėje sustabdyta, nuo balandžio 10 d. pradėjome įrenginių remontą. Šiuos darbus baigsime gegužės pirmą savaitę, dar reikės keleto dienų konservavimo darbams, ir tada įmonę teks visiškai uždaryti, jei nebus paskirtas laikinasis administratorius“, – tvirtino
R. Proscevičius.

Anot jo, jau dabar apie 400 įmonės darbuotojų išleisti atostogų, kiek mažiau – priverstinėse prastovose. Uždarius gamyklą vieni atostogaus, jei dar turės atostogų likučių, kiti – bus išleisti į priverstines prastovas.

„Jau kreipėmės į Finansų ministeriją, Valdymo koordinavimo centrą dėl laikinojo administratoriaus skyrimo, pateikėme savo pasiūlymus ir planą, kaip būtų galima atgaivinti įmonės veiklą. Dabar laukiame sprendimų. Todėl tikiuosi, kad iki gegužės 9 d. naujas laikinasis administratorius jau bus žinomas ir galės imtis darbų.

Nori greičiau atnaujinti gamybą

Paskyrus laikinąjį administratorių, įmonei nebūtų taikomos sankcijos, ji galėtų pradėti dirbti. Dabar mūsų prioritetas – kaip galima greičiau atnaujinti gamybą, o iki to laiko – išlaikyti žmones. Dar turime produkcijos likučių, kuriuos ketiname išparduoti, yra sukaupta ir lėšų įmonės sąskaitoje, kurias, pritariant Užsienio reikalų ministerijai ir Finansinių nusikaltimų tarnybai, galime naudoti darbuotojams išlaikyti. Tačiau tai ilgai tęstis negali“, – aiškino R. Proscevičius.

Pasak „Lifosos“ vadovo, laikinojo administratoriaus prižiūrima bendrovė galėtų dirbti ne visu pajėgumu – iš pradžių perdirbti 2,2 tūkst. tonų sieros rūgšties per parą ir gaminti diamonio fosfato ir monokalcio fosfato trąšas. Tokiu atveju reikėtų daugiau nei pusės darbuotojų, kurių pamažu, didėjant gamybos apimtimčiai, galėtų daugėti.

karas ukrainoje, trasos

Vėl pradėjusi veikti „Lifosa“ padėtų Marijampolės NPK užsitikrinti dalį žaliavų, kurių tiekimas sutriko dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Marijampolėje situacija kitokia

Aiškėjanti Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ veiklos ateitis leido kiek lengviau atsikvėpti ir kitai Lietuvos trąšų gamintojai – UAB „Marijampolės NPK“. Pasak šios bendrovės direktorės Jurgitos Šeržentienės, Marijampolės įmonė nėra tiesiogiai priklausoma nuo „Lifosos“ tiekiamų žaliavų, tačiau iš Kėdainių ji iki šiol gauna dalį jiems reikalingų trąšų komponentų. „Mes kompleksines trąšas gaminame jau iš kitų gamintojų pagamintų trąšų komponentų – patys trąšų žaliavos neperdirbame. Todėl mūsų padėtis kiek kitokia nei dviejų didžiųjų gamintojų, kurie trąšas gamina iš žaliavos“, – aiškino J. Šeržentienė.

Rado kitų tiekėjų

Anot įmonės vadovės, atsinaujinsianti „Lifosos“ veikla padėtų užsitikrinti dalį žaliavų, kurių tiekimas jau sutriko dėl Rusijos karo Ukrainoje, mat įmonė nemažai kompleksinių trąšų gamybai reikalingos žaliavos atsiveždavo iš rytinių kaimynių. Tad teko skubiai ieškoti naujų tiekėjų. Jie jau rasti ir reikalingos žaliavos jau keliauja į Marijampolę.

„Mūsų įmonė dabar dirba maksimaliu pajėgumu ir jokių gamybos pertrūkių nėra. Žinoma, karo įtaka jaučiama – kyla problemų ir dėl logistikos, uždarytų kelių, ir dėl žaliavų – sunkiau nusipirkti ir atsigabenti kompleksinių trąšų komponentų. Tačiau mes vis vien dirbame, nes radome kuo pakeisti trąšų komponentų tiekėjus iš Rusijos ir Baltarusijos. Žinoma, tokios trąšos gal kiek brangesnės, tačiau gamyba dėl to nesustojo“, – tvirtino „Marijampolės NPK“ vadovė.

Dirba trečdaliu pajėgumų

Prasidėjus karui Ukrainoje ir Lietuvai visiškai atsisakius rusiškų dujų bei užsitikrinus nepriklausomybę nuo „Gazprom“, naujų iššūkių patyrė didžiausia Lietuvoje gamtinių dujų importuotoja – Jonavos azotinių trąšų gamintoja AB „Achema“, ir taip nuo praėjusio rudens dirbanti ne visu pajėgumu.

„AB „Achema“ šiuo metu nebeperka gamtinių dujų iš Rusijos. Reikiamą gamtinių dujų kiekį bendrovė užsitikrina iš kitų šaltinių“, – teigė įmonės komunikacijos specialistė Jolita Macelytė.

Nepaisant galimybių visiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, „Achema“ vis dar dirba tik trečdaliu pajėgumų.

Kaip bus toliau, neprognozuoja

„Dėl drastiškai išaugusių dujų kainų AB „Achema“ jau nuo pernai rugsėjo dirba daliniu pajėgumu, veikiant vienam iš dviejų amoniako cechų. Esant tokiai aukštai žaliavų kainai, pabrangus trąšoms ir smukus jų pirkimui, kol kas sunku prognozuoti, kaip dirbsime toliau“, – atviravo įmonės atstovė.

Kiek anksčiau „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas Seime viešai pripažino, kad gamtinių dujų kainos išaugo daugiau nei 7 kartus, o jos yra pagrindinė žaliava, sudaranti daugiau nei 80 proc. amonio trąšų savikainos. Todėl, esant dabartiniam dujų ir trąšų kainų santykiui, visi Europos trąšų, ypač azotinių, gamintojai negali dirbti visu pajėgumu, o kai kurie yra netgi sustabdę gamybą.

 

AB „Lifosa“ nuotrauka

2022.05.09

ŪP korespondentas – Kazys KAZAKEVIČIUS

Susijusios temos – skaitykite: Marijampolėtrąšos; trąšų kainos;  karas Ukrainoje; daržovės; grūdai;   AB „Achema“;