Šalies žemdirbius glumina ministro viražai

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, iš pradžių kvietęs šalies ūkininkus „dėl pievų atkūrimo kartu papurtyti Briuselį“, vėliau persigalvojo ir nusprendė, jog tik „kartu su ūkininkais sprendimo dėl pievų atkūrimo ieškos Briuselyje“. Tokias žinutes Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paskelbė penktadienį, baigiantis darbo dienai bei vakare. Žemdirbių atstovai dėl tokios ministro iniciatyvos kraipo galvas – ką tai galėtų reikšti? Ir pataria tartis su rimtais teisininkais bei pakovoti Briuselyje, nors sutinka, kad ne dabartinis  ministras privirė šios košės, jis tik leido košei prisvilti ir, galbūt, dar pakurstė ugnį. Mat realiai pievų turime apsčiai, tik biurokratai jų nemato popieriuose.

„Purtyti“ Briuselio jau nebenori

Penktadienio popietę, baigiantis darbo dienai, ŽŪM išplatino pranešimą skambiu pavadinimu „Žemės ūkio ministras kviečia ūkininkus dėl pievų atkūrimo kartu papurtyti Briuselį“. Po kiek laiko, jau vakare, jo pavadinimas buvo pakoreguotas –
„Žemės ūkio ministras kartu su ūkininkais sprendimo dėl pievų atkūrimo ieškos Briuselyje“, tačiau esmė išliko ta pati – ministras norėtų pasitarti su žemdirbių

Tautvydas Milys

atstovais dėl bendrų veiksmų derantis su Europos Komisija (EK) dėl pievų atkūrimo. ŽŪM nuomone, Europos Sąjungos (ES) daugiamečių pievų išlaikymo reglamento įgyvendinimo interpretavimas kelia daug klausimų, o jo nuostatos yra prieštaringos kitoms ES strategijoms.

„Dėl tiesioginio ES reglamento taikymo Lietuvos ūkininkai atsidūrė aklavietėje, nes pievas tektų atkurti ir tiems ūkiams, kurie jų nearė, o, pavyzdžiui, užveisė sodus, nors, pagal ES aplinkosaugos strateginius dokumentus, sodai, kaip ir pievos, priskiriami daugiamečiams augalams, kurie sugeria CO2. Konsultuojamės su reglamentą išmanančiais specialistais ir problemų dėl daugiamečių pievų gijos veda į Briuselį. Tikiuosi ir ūkininkų palaikymo, įrodant, kad galime būti baudžiami nepagrįstai“, – pranešime dėstė K. Navickas.

ES reglamentas įpareigoja šalį atkurti daugiametes pievas, jeigu jų plotas sumažėja daugiau nei 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu. Praėjusiais metais taip atsitiko ir Lietuvoje, todėl dar prieš Naujuosius metus apie 30 tūkst. ūkininkų gavo įspėjimus, kad reikės atkurti suartas pievas. Vėliau ŽŪM suskubo aiškinti, kad pateiktame išartų pievų žemėlapyje yra netikslumų, ir pažadėjo kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA) įvertinti netipinius atvejus, kai prašymai atkurti išartas daugiametes pievas ūkininkams buvo pateikti galimai nepagrįstai. Teisintasi, kad laiškų gavėjų sąrašas suformuotas automatiškai, neatsižvelgiant į individualią ūkininkų situaciją – įvertinta tik tai, kad pareiškėjo deklaruotas pievų plotas per pastaruosius dvejus metus sumažėjo.

Praėjusį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete K. Navickas ramino, kad iš 30 tūkst. pranešimų 15 tūkst. reikia atkurti tik 1 ha. Didžiausią plotą – 40 ha – reikėtų atkurti žemės ūkio bendrovei, valdančiai 2 000 ha.

Pievų sumažėjo teoriškai

ŽŪM teigia, kad dabar aiškėja, jog pievų plotų mažėjimas galėjo būti labiau teorinis. Pavyzdžiui, jeigu deklaruota daugiametė pieva prieš daugiau nei dvejus metus pavirto mišku, ji nebeįtraukiama į pievų referencinio ploto skaičiavimą. Taip pat, jeigu pieva virto šlapyne, kurios šienauti nėra galimybės, ji nebeapskaitoma kaip pieva, nors į referencinį dydį buvo įtraukta. Tokiu atveju, nors pati EK itin skatina miškų veisimą ir šlapynių saugojimą, valstybė gali būti už tai baudžiama.

ŽŪM taip pat nurodo, kad dar didesnę prieštarą kelia faktas, jog daugiametės pievos, kurios nebedeklaruojamos, nėra įtraukiamos į apskaitą ir dėl to bendras pievų plotas atitinkamai mažėja. Pavyzdžiui, NMA duomenimis, vien pernai Lietuvoje nedeklaruota apie 25 tūkst. ha daugiamečių pievų, kurios buvo deklaruotos 2020 m. ir iki šiol yra išlikusios. Iki referencinio dydžio Lietuvai reikėtų atkurti apie 53 tūkst. ha pievų.

„Nedeklaruotos pievos atitinka visus kriterijus, bet vien dėl biurokratinio veiksmo nėra identifikuojamos. Tas pats atsitiko su sodais, uogynais – tai daugiametės žalios kultūros, tačiau tie plotai formaliai nelaikomi pievomis. Jų agrarinė, aplinkosauginė vertė nuo to nė kiek nesumažėja. Be to, mūsų šalyje yra nemažai apleistų pievų, kurios apskritai nėra deklaruojamos“, – tvirtino K. Navickas. Taigi, realiai pievų turime apsčiai, bet biurokratai jų nemato popieriuose, todėl kaitina ūkininkų kraują.

Gresia dar didesnės sankcijos

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkė Danutė Karalevičienė neslėpė, kad žemdirbiams sudėtinga suprasti ŽŪM vadovybės veiksmus, stebina ir pentadienį ŽŪM paskelbti pranešimai, kviečiantys iš pradžių kartu „purtyti“ Briuselį, o vėliau – kartu ieškoti problemos sprendimo. Mat iki šiol į LŽŪT atstovų darbo grupėse siūlymus atsižvelgiama esą nebuvo. „Ir vėl sulaukėme siūlymo pateikti kandidatūras į ŽŪM buriamą darbo grupę, kuri ruošis deryboms su EK dėl pievų atkūrimo. Tačiau abejojame, ar verta gaišti laiką, kai į mūsų siūlymus neįsiklausoma, jų negirdima“, – „Ūkininko patarėjui“ dėstė D. Karalevičienė.

Pasak jos, pirmiausia reikėjo išanalizuoti, kiek pievų reikia atkurti, kur tai galima padaryti. „Jau spalio mėnesį apie tai kalbėjome, nereikėjo laukti ir įvaryti žmonių į „kampą“. Gerai, kad NMA padarė namų darbus, parodė tą žemėlapį ir įspėjo žmones. Kitaip ŽŪM galėjo tik kovo mėnesį pasakyti, kai jau sėjamosios važiuoja į laukus“, – tvirtino LŽŪT pirmininkė.

Ji pastebėjo, kad yra nemažas pievų rezervas – vien nenašiose žemėse mažiausiai apie 40 tūkst. ha laukų yra nedeklaruoti. „Mes patys kėlėme problemą, kad tūkstančius hektarų pievų deklaruoja tie, kurie nelaiko gyvulių. Beje, tuos sklypelius jie „susirinkdavo“ ne be žemėtvarkos specialistų žinios, gaudavo išmokas, nenašių žemių kompensacijas, lengvatinį dyzeliną. Kai nebeliko nenašių žemių išmokų, „apkarpė“ dyzeliną ir atsirado reikalavimas, kad pievos būtų du kartus per metus nušienautos, jas atsisakė deklaruoti. Kodėl dabar neperžiūrimi tie hektarai, kodėl nepasiūloma ūkininkams atkurti tuose plotuose, gal išsinuomoti iš valstybės? Bet kam ministerijos vadovybei sukti galvą, jeigu galima iš karto ūkininkus kalti prie kryžiaus ir grasinti baudomis“, – piktinosi LŽŪT vadovė.

D. Karalevičienė atkreipė dėmesį, kad dėl išartų pievų dar daugiau problemų bus nuo 2023 metų: „Dabar sankcijos bus tik už išartą plotą. Jeigu dalis ūkininkų neatkurs pievų, negaus išmokų tik už tą dalį. Jiems gal bus naudingiau pasilikti dirbamą žemę ir gauti produkciją. O nuo 2023-ųjų, kai reikės atkurti daugiau pievų, sankcijos bus nuo visos išmokos, tada jau bus itin skaudu.“

Ministerija vėluoja

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos vadovas, neformalios žemdirbių organizacijos Žemdirbių organizacinio štabo vienas iš iniciatorių, Kelmės rajono ūkininkas Martynas Puidokas ŪP teigė sunkiai galįs patikėti, kad ministras iš tiesų nuoširdžiai nori tartis su ūkininkais, nes dar visai neseniai – spalio mėnesį – jo pokalbių su žemdirbiais retorika buvo visiškai kitokia.

„Ministras mus visokiais epitetais yra „apkabinęs“. Dabar jau nori pagalbos. Gal čia viešųjų ryšių specialistai patarė keisti kalbėjimo manierą, geriau ieškoti ne priešų, o draugauti, gal dar kas, kad taip K. Navickas prabilo. Tačiau problemos iš esmės tai nesprendžia – pirmiausia ŽŪM reikėjo visą situaciją gerai išanalizuoti, išsiaiškinti ir tik po to viešai kažką skelbti. Tai turėjo būti jau galutinis sprendimas, kurį pateikti mums reikėjo dar vasarą ar bent jau rudenį, prieš rudens sėją. Jau tuomet turėjo perspėti, kad nedirbtume laukų, nesėtume, o ne tuomet, kai sėja jau baigta“, – stebėjosi ŽŪM pozicija M. Puidokas.

Pasak jo, ne ūkininkų darbas skaičiuoti pievas. ŽŪM turėtų samdyti rimtus teisininkus ir teisinėmis priemonėmis bandyti apginti Lietuvos poziciją. Reikėtų įrodinėti ir pateikti faktus, kaip Lietuvoje traukiasi gyvulininkystė, kad yra apleistų plotų ir pan. „Graikijoje irgi buvo panašios pievų problemos, bet jie, teigiama, apsigynė, todėl reikia pasistengti ir Lietuvai“, – aiškino jaunasis ūkininkas.

Neapgalvoti sprendimai

Utenos krašte ūkininkauti vos pradėjęs ir tam jaunojo ūkininko įsikūrimo paramą gavęs Tautvydas Milys – vienas tų, kuriuos pasiekė įspėjimas atkurti suartas pievas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje agronomijos mokslus studijuojantis jaunuolis įkūrė daržovių ūkį ir įsipareigojo jį plėsti. Tautvydas buvo suplanavęs, kad pavasarį sodins po 4 ha bulvių ir kopūstų. Dabar jis apimtas nerimo, ar nereikės visko atsisakyti ir grąžinti gautą paramą – 40 tūkst. Eur.

„Kai rašiau projektą paramai gauti, turėjau daugiau kaip 5 ha žemės, kurią gavau iš tėvų. Ten buvo daugiametė pieva, daugiau kaip 10 metų nedirbta žemė, kurią reikėjo suarti, sukultūrinti, kad galėčiau auginti daržoves. Dabar gavau laišką, kad reikės atkurti 53 proc. suarto ploto – 2,7 ha. Dar tik vienas ūkininkavimo sezonas už nugaros, o jau prasidėjo problemos“, – nusiminęs ŪP guodėsi vaikinas. Jam sunku suvokti, kad žemės ūkio politikoje yra tiek daug prieštaravimų: „Valstybė skatina kurtis jaunuosius ūkininkus, suteikia paramą, o paskui sako, kad negalima dirbti žemės, liepia laikyti pievas. Praėjusį sezoną ūkininkai nukentėjo nuo gamtos, brango energetiniai ištekliai, trąšos ir kt. Dabar ir valstybė nori mus nuskriausti. Jeigu reikės atkurti pievas, negalėsiu įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, pasiekti tam tikrų rodiklių, nes neteksiu pagrindinės darbo priemonės – ariamos žemės. Tokiu atveju gali tekti grąžinti gautą paramą“, – nuogąstavo T. Milys.

Studijuojantis jaunuolis mąsto logiškai: ŽŪM darbuotojai galėjo išanalizuoti problemą, įvertinti plotus, kur galima atkurti pievas, o kur rasti kitokius sprendimus. Jis taip pat mano, kad sprendimas dėl draudimo mulčiuoti pievas buvo neapgalvotas.

„Daug kas dėl to atsisakė deklaruoti pievas, nes smulkinti žolės negalima, o šienas niekam nereikalingas. Manau, kad tai ir prasto ministerijos darbo pasekmė“, – samprotavo jaunasis ūkininkas.

Valstybės žemės fondas nurodo, kad Lietuvoje 2021 m. gruodžio 1 d. duomenimis nustatyta 37 365,4 ha apleistos žemės.

2022-01-12

ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ

Tautvydo Milio nuotrauka

pievų atkūrimas, Martynas Puidokas, Tautvydas Milys, Martynas Puidokas, grąžinti gautą paramą, Vida Tavorienė, Ūkininko patarėjas