Saulius Daniulis: „Mūsų ūkius sertifikuoja pagal baudžiamąsias taisykles“

Nacionalinė mokėjimo agentūra paskelbė, kad tiesioginių išmokų paraiškoje ūkininkai gali prašyti paramos ir pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) įvairias priemones, tarp kurių – ir „Ekologinis ūkininkavimas“. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis „Ūkininko patarėjui“ akcentavo ne ekonominį, o aplinkosauginį aspektą – ekologinis ūkininkavimas turėtų būti skatinamas siekiant mažinti klimato kaitą, didinti bioįvairovę, įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, kuris atitinka viešąjį interesą, nes ekologiškai ūkininkaujant saugomas oras, vanduo, dirvožemis.

Aplinkosauga – už dyką?

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis teigia, kad dalis Lietuvos ekologinių ūkių savininkų yra diskriminuojami.

„Dabar Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) lyg ir norėtų atkurti neteisybę, pirmiausia – išmokėti išmokas už visus 236 tūkst. ha visiems, kurie ūkininkavo ekologiškai ir negavo paramos. Dar 15 proc. sudaro plėtrai suskaičiuotos ir skirtos lėšos pereinamuoju laikotarpiu. Tik klausimas, kaip bus, jei paramos paprašys daugiau nei 15 proc. pareiškėjų. Jeigu Vyriausybė programoje numatė padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus, o pagal Europos Sąjungos (ES) naująją bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) iki 2027 m. reikėtų patrigubinti, nes Lietuvoje ekologiniai ūkiai sudaro tik daugiau nei 7 proc., o ES yra numačiusi 25 proc., Lietuvoje neturėtų būti jokio reitingavimo, reikėtų tinkamai skatinti visus. Jeigu yra noras pasiekti didelių rezultatų, negalima nustatyti jokių lubų ar kitokių suvaržymų“, – teigė S. Daniulis.

Pasak jo, ekologinio ūkininkavimo būdas Lietuvoje turėtų būti kaip flagmanas – ir skatinamas, ir viešinamas, ir puoselėjamas. Tik tada daugiau chemizuotų ūkių taptų ekologiniais, nes tai yra ES nubrėžta kryptis, be to, ir mūsų Vyriausybės programoje numatytas plotų padvigubinimas.

„Vyriausybė programoje nepažymėjo, kad šalyje padvigubins karvių ar kiaulių skaičių, o ekologinio ūkininkavimo plotai Vyriausybės programoje numatyti. Ekologinio ūkininkavimo reglamentas priimtas, bet jis metams atidėtas, todėl gyvensime ir ūkininkausime pagal pereinamojo – 2021–2022 metų laikotarpio reglamentą. Daugeliui valdžių ir prieš tai buvusiems ministrams sakėme, kad žemės ūkyje negalima daryti labai greitų judesių, nes daugelyje ES valstybių taisyklės įsigalioja tik nuo kitų metų. ES turi užtikrinti vienodas ūkininkavimo sąlygas, nei chemizuotiems, nei ekologiniams ūkiams nebūtų sudaroma išskirtinių, sunkesnių sąlygų“, – tikino S. Daniulis.

Pašnekovas stebėjosi, kodėl ŽŪM turi paslaptingą sąrašą, kuriame ji yra nusprendusi, kokių kultūrų auginimą remti, o kokių – ne. Pasak pašnekovo, kai kalbama apie agroaplinkosaugą, vienų ar kitų kultūrų auginimas turėtų būti ūkininko pasirinkimas. Jeigu yra remiamos tos pačios kultūros susietosiomis paramomis, tiesioginėmis išmokomis, pirmieji hektarai ar mokamos lėšos jauniesiems ūkininkams ir ūkininkaujantiesiems nederlingose žemėse, tai kodėl ūkininkaujant ekologiškai yra kitaip? Pasak S. Daniulio, susidaro įspūdis, kad kažkas sėdi ŽŪM kabinetuose ir tą sąrašą kuruoja. Kas galėtų paneigti, kaip kažkada vienas profesorius sakė, kad jie turi savų interesų: „Gal jūs man ką nors, kad aš jus į tą sąrašą įtrauksiu?.. Arba išmesiu…“

„Kiek reikėjo iečių prilaužyti, kad tame sąraše atsirastų ir kanapės. Girdėjome visai nelogiškų ŽŪM atstovų paaiškinimų. Apie taisykles – ūkininkai turi rengtis naujai tvarkai apie metus, todėl jeigu taisyklės keičiamos, jos turėtų įsigalioti tik po metų“, – teigė S. Daniulis.

Užsieniečiams – geresnės sąlygos

Algimanto SNARSKIO piešinys

Kitose šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, yra daugiau sertifikuojančių įmonių nei Lietuvoje (čia tik viena – VšĮ „Ekoagros“). Užsienyje ekologiniai ūkiai sertifikuojami pagal ES reglamentą. S. Daniulis sakė, kad mūsų VšĮ „Ekoagros“ specialistai, nuvažiavę į Baltarusiją ar Ukrainą, ten sertifikuoja pagal gerokai paprastesnes taisykles. Lietuvos ekologinių ūkių savininkus tarkuoja pagal ŽŪM prirašytus didžiausius „talmudus“.

„Savus kala prie kryžiaus ir perlenkia lazdą, o nuvažiavę pas svetimus juos tikrina kur kas švelniau, pagal paprastesnes taisykles, – stebėjosi S. Daniulis. – Ten išduoda visiškai tokį pat sertifikatą. Pas mus taisyklės keičiamos 3–4 kartus per metus, nors Europoje ekologinio ūkininkavimo reglamentas galioja ir nesikeičia 5–8 metus. Todėl tų taisyklių nereikėtų nuolat kaitalioti. O dabar kažką išmeta, kažką prideda, matyt, dėl to, kad susidarytų įvaizdis, jog ministerijoje daug dirbama, visi ūkininkai yra priversti šokinėti.“ Todėl ukrainiečiams ar baltarusiams yra lengviau užsiimti ekologine žemdirbyste ir parduoti savo prekes su ES ekologinio ūkio sertifikatu.

S. Daniulis piktinosi, jog dėl kelių piktžaizdžių (išmokų medžiotojų) nebemokama parama visiems moliūgus ir krapus auginantiems ūkininkams. Esą ŽŪM požiūris yra toks, kad geriau visiems uždrausti, negu važiuoti ir tikrinti. Daugelį dalykų Lietuvoje būtų galima supaprastinti, jeigu vienintelei kontrolės įstaigai Lietuvoje atsirastų konkurencija. Visoje Europoje siekiama supaprastinti sertifikavimą ir sudaryti vienodas sąlygas visiems ūkininkams. Lietuvoje esą elgiamasi priešingai.

„Mūsų ūkius sertifikuoja pagal atskiras baudžiamąsias taisykles. Yra nustatyta, kada sėti, kiek pasėti, kada derlių nuimti. Taip neturėtų būti“, – įsitikinęs S. Daniulis.

Laukia kruopštus darbas

Pasak pašnekovo, kadangi numatyta plėtra padvigubinti ekologinių ūkių plotus, bus ir iššūkiai sertifikuojančiai įmonei „Ekoagros“, kuri turės didinti darbuotojų skaičių, darbų apimtis. Kitaip visose kaimyninėse šalyse – tokioms įmonėms yra konkurencija, ten veikia po dvi–tris įmones.

„Pas mus vienintelė „Ekoagros“ dalininkė yra ŽŪM, tai visą „muziką“, kontrolę užsako ta pati ministerija, pati ir tvarkosi. Jeigu būtų konkurencija tarp sertifikuojančių įmonių arba daugiau „Ekoagros“ dalininkų, ūkininkams būtų lengviau. Ir esminė sąlyga – turėtų būti tokios pat sertifikavimo sąlygos. Kaip „Ekoagros“ pagal ES reglamentą tikrina nuvažiavusi ukrainiečius ir baltarusius, išduodama tokį patį sertifikatą, pagal tokį pat reglamentą turėtų tikrinti ir Lietuvos ūkininkus. Deja, šiandien turime visai kitokią situaciją tarp reglamento ir mūsų ekologinio ūkininkavimo taisyklių. Tokią tvarką būtent ir turime todėl, kad tas taisykles „sustyguoja“ ŽŪM. Niekas ES nedraudžia griežtinti taisyklių, bet yra reglamentas ir visiems sąlygos turėtų būti vienodos“, – tvirtino S. Daniulis.

Asociacijos vadovo nuomone, taip galėtų būti tik tada, jeigu būtų skirtingi reikalavimai ir užsieniečiams „Ekoagros“ išduotų kokį nors geltonesnį ar rausvesnį sertifikatą. O dabar, kadangi išduodami identiški popierėliai, galima tik galvoti: ar reikia saviems taip kailį lupti?

„Dabar reikėtų ietis laužyti dėl naujojo reglamento, nes šiandien nieko nebepakeisime, kadangi yra prasidėjęs deklaravimas. Šiuo metu reikėtų gerai pasiruošti namų darbus, kad neatsirastų visokių nesusipratimų ar griežtų reikalavimų, kaip buvo iki šiol. Jeigu per ateinančius metus gerai išdiskutuotume, pasiruoštume, turėtume geresnes ir paprastesnes taisykles, kurios nekaitaliojamos galiotų 5–8 metus. Todėl viską reikia pradėti daryti iš anksto“, – įsitikinęs S. Daniulis.

Gegužės 6-ąją ŽŪM organizuoja susitikimą su socialiniais partneriais dėl ekologinių ūkių ateities ir jų rėmimo po 2023 m. S. Daniulio teigimu, reikia nusibraižyti strategiją, į kurią pusę eis ekologiniai ūkiai, susidėlioti finansus, kad jų užtektų tai krypčiai įgyvendinti, ir, trečia, sukurti taisykles, kurios nebūtų keičiamos kiekvienais metais. „Visa tai turėtų būti daroma vienu metu, nes kai jau viską mauname naujais batais, tai turėtume iškart apie viską ir kalbėti, nes tai yra susieta“, – sakė S. Daniulis.

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas

Redakcijos nuotrauka

2021-05-07

 

 

 

 

 

 

NMA, ekologija