Šeimos ūkiai ne tokie svarbūs, kaip meldinės nendrinukės

Smulkūs ūkiai Lietuvoje nyksta tiesiog akyse. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys rodo, kad ūkininkų ūkių, kurių vidutinis dydis siekia 15,55 ha, per metus sumažėjo daugiau nei 28 tūkst. Kantriai tebedirbantieji svarsto, kaip išgyventi, kur įdėti kiekvieną eurą, kad jis atneštų didžiausią pridėtinę vertę. Šiais metais daugelis iš jų savo veiklų neplanuoja, nes juos kankina nežinomybė – metų pradžioje paaiškėjo, kad valdžia, užuot skirdama dėmesį smulkiesiems, prioritetą skyrė meldinėms nendrinukėms. Jiems nesuteikta galimybė dalyvauti jokioje Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonėje. Ramybės neduoda ir užmačios padidinti žymėtojo dyzelino akcizą.

Konkurencingo ūkio savininkas Nerijus Kriaučiūnas neslėpė, kad jo darbo apimtys ir rezultatai priklauso ne tik nuo įdirbio, bet ir nuo orų bei valdžios sprendimų.

Kelios veiklos

Ukmergės rajono ekologinio ūkio šeimininkas Nerijus Kriaučiūnas save vadina grūdininku, gyvulininku ir ruginės duonos kepėju. „Prižiūriu mišrų ūkį, nes taip yra saugiau. Vienais metais „ištempia“ mėsa, kitais – grūdai, trečiais – perdirbti produktai. Išgyventi padeda būtent kelios veiklos“, – atviravo jaunas vyras. Tam, kad išlaikytų šeimą, ūkininkas ištisus metus sukasi įprastame darbų cikle: dirba žemę, sėja ir pjauna senųjų veislių javus, augina avis ir naminius paukščius, kepa duoną, ragaišius. Didžiausią dalį ūkyje išaugintų ekologiškų grūdų jis panaudoja duonai kepti, mažiausią – gyvulių ir paukščių pašarui. Šiais metais žieminės kultūros peržiemojo prastai. Akivaizdu, kad ūkis, pasak N. Kriaučiūno, patirs didelių nuostolių, nes žiemkenčiai – pašutę, geltoni. „Turiu grūdų atsargų. Nenoriu rizikuoti ir pirkti grūdų iš kitų ūkių, nes esu atsakingas už savo produkcijos kokybę. Grūdus pradėjau kaupti po karčios 2017 m. patirties, kai liūtys nuskandino nemažą dalį derliaus. Juk jei neūkininkausiu – nekepsiu duonos, jei nekepsiu duonos – neūkininkausiu“, – tvirtino savo darbą mylintis pašnekovas.

Rinka nesiplečia

Kepti naminę duoną N. Kriaučiūnas pradėjo prieš du dešimtmečius, kai jo tėvas Mindaugas, Petronių kaimo bendruomenės amatų namuose kepęs duoną, susilaužė ranką. Tuo metu pagalbos ranką tėvui ištiesęs Nerijus liko ištikimas fiziškai sunkiam kepėjo darbui, teikiančiam malonumą. Sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis meistras duoną kepa kaimiškoje sodyboje, dviejose krosnyse, porą kartų per savaitę. Vienu metu krosnyje pajėgiama iškepti 6–8 kepalėlius duonos, sveriančius apie 30 kg. Šią išskirtinės kokybės, skanią ruginę duoną yra pamėgę ne tik mūsų šalies vartotojai, bet ir užsieniečiai. Ją Nerijus parduoda Tymo turgelyje Vilniuje ir ūkininkų turgelyje prie Kauno pilies.

„Duoną parduodu pats, bendrauju su pirkėjais. Todėl žinau jų poreikius ir rinką. Šiuo metu ji nesiplečia, nes dauguma žmonių, baimindamiesi klastingo COVID-19 viruso, į turgelius neina. Tai sudaro maždaug 20 proc. pirkėjų. Jie mieliau naudojasi bekontakčiu apsipirkimu, kurio, deja, dabar pasiūlyti neturiu galimybių. Ūkis nėra taip stipriai išsivystytas, kad galėtume teikti tokią paslaugą“, – sakė Ukmergės rajono ūkininkas. N. Kriaučiūnas labiau vertina įprastą bendravimą su pirkėjais, kai jie ne tik mato produkciją, bet ir turi galimybę paragauti.

Neplanuoja veiklos

Konkurencingo ūkio savininkas neslėpė, kad jo darbo apimtys ir rezultatai priklauso ne tik nuo įdirbio, bet ir nuo orų bei valdžios sprendimų. „Nieko negaliu suplanuoti ir plėsti veiklos, nes neturiu pakankamai lėšų, o Europos Sąjungos (ES) parama negaliu pasinaudoti. Nežinau, ar turėsiu galimybę dalyvauti kokioje nors KPP priemonėje. Neaišku, ar bus padidintas paramos intensyvumas. Girdžiu gandus dėl akcizo didinimo žymėtajam dyzelinui. Kaip planuoti veiklą, kai tiek daug neaiškumų?“ – rūpimus klausimus išsakė N. Kriaučiūnas. Jis tikino, kad jo prioritetas – kepti duoną malkomis kūrenamoje krosnyje. Nes būtent krosnis ir malkos lemia naminės duonos skonį ir kvapą. Nors krosnis dar puikiai veikia, norint didinti pajėgumus, būtina įsirengti naują kepyklą ir erdvų pastatą. „Kaimas nyksta. Nemažai jaunų žmonių išvyko iš Lietuvos, nes čia nematė perspektyvos. Išsilaiko tik tie, kurie nepaliaujamai dirba, išlaiko savo šeimas. Tačiau neaišku, kas bus ateityje“, – atviravo N. Kriaučiūnas.

Pasigenda dėmesio

Miglotą smulkių ūkių ateitį regi Gediminas Cijūnaitis, vienas pirmųjų Molėtų rajone įkūręs savo ūkį. Jis tvirtino, kad valstybė būtent ir laikosi ant smulkaus ir vidutinio verslo pečių. Tačiau jiems neskiriamas pakankamas dėmesys. „Tobulėjame, auginame kokybišką produkciją tam, kad žmonės sveikai maitintųsi ir stiprintų savo sveikatą. Tačiau valdžios palaikymo nesulaukiame. Argi mes esame priešai? Jei padidins akcizą žymėtajam dyzelinui, teks viską užarti ir baigti darbus“, – mintimis pasidalijo vyras, ūkį įkūręs prieš tris dešimtmečius. G. Cijūnaitis sodą ir uogynus įveisė iš pašaukimo. Kadangi dirbamos žemės plotas siekė 4 ha, savo veiklos jis neišplėtė. „Tam, kad patenkinčiau pirkėjų poreikius, tiekiu platų skanių vaisių asortimentą. Tai obuoliai, kriaušės, slyvos, šiek tiek vyšnių, trešnių, abrikosų. Taip pat siūlau ir įvairių uogų: aviečių, gervuogių, šilauogių, svarainių, agrastų, serbentų ir kt. Stengiuosi, kad produkcijos užtektų visiems 12 mėnesių. Nedidelę dalį ūkio esu skyręs ir medelynui“, – savo veiklą pristatė G. Cijūnaitis.

Galimybės – apribotos

Pasak pašnekovo, klientai vertina kokybišką lietuvišką produkciją, kurios atvažiuoja nusipirkti tiesiai į ūkį. Tačiau pagrindiniai G. Cijūnaičio pirkėjai – sostinės gyventojai. Ūkininkas jiems produkciją veža į Tymo turgelį, pristato ir į smulkias parduotuvėles. „Pastaruoju metu vis sunkiau realizuoti produkciją. Kadangi valdžia remia ne smulkiuosius, bet prekybos tinklus, taikančius įvairias lanksčias produktų pristatymo į namus sistemas. Mūsų galimybės – apribotos. Ypač šiuo metu, kai ribojamas judėjimas“, – nuoskaudas liejo ūkininkas.

Neretai G. Cijūnaičio ūkyje lieka daug neparduotos produkcijos, kurią ūkininkas perdirba. Vaisius džiovina arba spaudžia jų sultis, uogas užšaldo arba liofilizuoja.

Išaugina tiek, kiek parduoda

Daržininkystė Kauno rajone gyvenantį Justiną Zokaitį lydėjo nuo vaikystės, todėl jis nedvejodamas pasuko šiuo keliu. Per 16 metų vyras keitė savo auginamų daržovių plotus, tačiau bendro ploto, siekiančio apie 9 ha, nepadidino. Ši veiklos sritis reikalauja labai daug rankų darbo, todėl daržovių išauginama tiek, kiek jų pavyksta prižiūrėti ir realizuoti. J. Zokaitis savo produkciją realizuoja ūkininkų turgelyje prie Kauno pilies. Ją tiekė ir keliems restoranams. „Labiausiai pasiteisina mažmeninė prekyba. Klientai, įvertinę gerą produkciją, visuomet sugrįžta. O restoranai per karantiną nedirba. Tai – netvari prekyba. Restoranai nupirkdavo apie 5 proc. ūkio produkcijos“, – sakė jaunas vyras. Šiuo metu J. Zokaitis ūkininkų turgelyje prekiauja bulvėmis, morkomis, kopūstais. Jis pastebi, kad klientų pirkimo įpročiai nepakito. Skirtingas namų ūkis nuperka nevienodą daržovių kiekį. Vidutiniškai nuperkama apie 5 kg bulvių ir apie 2 kg morkų. Sezono metu prekiaujama įvairesnėmis daržovėmis: kalafiorais, brokoliais ir kt. Kai prie skanių daržovių nutįsta eilės ir Justinas nespėja vienas suktis, jam talkina mama.

Smulkieji – „valgomi“

Pasak jauno ūkininko, daržovių kaina – nepakitusi. Nors, kaip jis pastebi, visos paslaugos gerokai pabrango. „Pasistatyti sandėlį – didelė prabanga. Per pusmetį darbai pabrango pusantro karto. Statybinės medžiagos – taip pat“, – tvirtino J. Zokaitis. „Norisi pasinaudoti ES parama, tačiau ar ją gausi… Programa „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ palanki tik stambių ūkininkų vaikams. Ji orientuota į stambių ūkių pastiprinimą. Stambiesiems leidžiama stambėti, o smulkiuosius „valgo“ iš visų pusių. Ne veltui sakoma, jog biednas, kad durnas, o durnas, kad biednas“, – ironizavo Kauno rajono ūkininkas.

J. Zokaitis neprognozuoja, kokia bus jo ūkio ateitis. Jis viliasi, kad valdžia nepadidins akcizo žymėtajam dyzelinui. Jei taip atsitiktų, iš smulkiųjų ūkininkų būtų atimtas paskutinis duonos kąsnis. Jis mano, kad reikėtų ne akcizą didinti, o mažinti dyzelino normą. Tuomet gal stambieji nevažinėtų nuo vieno ūkio prie kito 30–40 km ir nepiltų lengvatinių degalų į savo džipus.

Programų nenumatyta

„Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo ŽŪM 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Rutkauskaitės, kodėl KPP 2021 m. paramos paraiškų teikimo grafike nėra numatyta jokių programų smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams. „Paramos paraiškų priėmimo grafikas patvirtintas tik toms KPP 2014–2020 m. priemonėms, veiklos sritims, kurių kvietimams lėšų pakanka iš joms numatytų lėšų likučių. Kol kas patvirtintame grafike parama pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ ir „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ neįtraukta, nes lėšų likučio nepakanka kvietimams organizuoti“, – tvirtino D. Rutkauskaitė. Ji patikino, kad pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu parama kaimo plėtrai ir toliau bus teikiama pagal KPP priemones. Tam pirmiausia reikia priimti sprendimus dėl pereinamojo laikotarpio lėšų paskirstymo, atlikti KPP pakeitimus, kuriems turi pritarti KPP stebėsenos komitetas ir Europos Komisija. Nelaukiant KPP stebėsenos komiteto posėdžio, kovo 9 d. ŽŪM įvyko Programų valdymo komiteto posėdis, kuriame buvo svarstytas pereinamajam laikotarpiui skirtų lėšų 2021 m. paskirstymas ir paraiškų priėmimo grafikas. Artimiausiu metu šis paraiškų priėmimo grafikas bus papildytas.

Nykstančio paukščio globa

Pastebėta, kad KPP 2021 m. paramos paraiškų teikimo grafike prioritetas skiriamas ne šeimos ir smulkiems ūkiams, o meldinių nendrinukių buveinėms išsaugoti. Šiai priemonei skirta 618 650 Eur paramos lėšų. Pasak D. Rutkauskaitės, KPP biudžetas yra baigtinis, jame kiekvienai priemonei ir veiklos sričiai yra nustatytas atskiras lėšų krepšelis, kurio ribose ir finansuojama konkreti priemonė ar veiklos sritis. „Meldinė nendrinukė – retas, nykstantis paukštis, kurį svarbu išsaugoti. Per pastarąjį šimtmetį išnyko apie 95 proc. meldinių nendrinukių. Pasaulinė populiacija ir toliau mažėja. Liko vos 4 šalys pasaulyje, kur šie reti paukščiai peri: Baltarusija, Ukraina, Lenkija, Lietuva“, – paukščių svarbą aiškino specialistė. Ji pridūrė, kad šią priemonę planuojama dar išplėsti, paremiant kitų retų gyvūnų išsaugojimą teritorijose, kuriose ūkininkaujama. Atkreiptinas dėmesys, kad su aplinkosauga ir klimato kaitos mažinimu susijusioms priemonėms pereinamuoju laikotarpiu (iki 2023 m.) privaloma skirti ne mažiau kaip 33 proc. KPP lėšų.

Paguodė ūkininkus

D. Rutkauskaitė paguodė smulkiųjų ir vidutinių ūkių šeimininkus ir paminėjo, kad pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu parama kaimo plėtrai bus ir toliau teikiama pagal KPP priemones. Artimiausiu metu bus papildytas paraiškų priėmimo grafikas. Numatyta priimti paraiškas ir pagal veiklos sritis „Parama smulkiesiems ūkiams“ ir „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ 2021 m. įgyvendinimo taisyklės jau yra patvirtintos. Veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklės bus patvirtintos iki paraiškų priėmimo pradžios.

Jolita ŽURAUSKIENĖ

ŪP korespondentė

 

Skaičiavimai nebuvo vykdomi

Dėl akcizo žymėtajam dyzelinui didinimo Finansų ministerijoje vyksta diskusijos. Peržiūrų šiuo klausimu Seimo pavasario sesijoje nenumatyta. Galimi pakeitimai turėtų būti nuo 2023 m. Mano nuomone, lengvatų nereikėtų keisti, nes jos stipriai paveiktų smulkiuosius ūkius. Kol kas jokie ekonominiai skaičiavimai šiuo klausimu nebuvo vykdomi. Visa tai turėtų būti atlikta, pagrįsta ir išdiskutuota.

Vidmantas Kanopa

Seimo KRK pirmininko pavaduotojas

 

Nerijaus KRIAUČIŪNO  nuotrauka

2021-03-19