Šermukšnis – sveikatos ir stiprybės simbolis

Šermukšnis – senovės lietuvių garbintas medis, laimės ir vaisingumo simbolis. Pasak „Žolinčių akademijos“ vadovės Danutės Kunčienės, šermukšnio biolaukas stiprina valią, aktyvina organizmo gyvybinę energiją, gerina apetitą, virškinimą, gali padėti išgydyti daugybę ligų.   Paprastasis šermukšnis Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia) – erškėtinių šeimos vaistinis, medingas, 7–15 m aukščio krūmas arba medis. Žievė lygi, pilka, jaunų šakučių padengta plaukeliais. Lapai žali, pražanginiai, neporiškai plunksniški, su 5–7 poromis pailgai kiaušiniškų dantytų lapelių. Žiedai balti, kvapūs, sukrauti skėtiškuose žiedynuose, šakučių viršūnėse. Žydi gegužę–birželį. Vaisiai – raudoni ar raudonai oranžiniai, sultingi, kartaus, sutraukiančio skonio obuolėliai su keliomis sėklomis. Prisirpsta rugpjūtį–rugsėjį ir laikosi ant medžių per žiemą. Auga mišriuose ir spygliuočių miškuose, miškų aikštelėse, kirtimuose, upių ir ežerų pakrantėse. Kaip ir kada rinkti? Vaistams vartojami paprastojo šermukšnio prinokę obuolėliai, žiedai, lapai ir žievė. Vaisiai skinami rugsėjį–spalį, dažniausiai po pirmųjų šalnų. Jeigu bus perdirbami, geriau rinkti be vaiskočių ir prieš šalnas, kad liktų daugiau vitaminų ir kitų vertingų medžiagų. Jei šermukšniai renkami norint juos ilgai laikyti ir džiovinti, tai geriau skinti kekes su vaiskočiais. Naudingosios savybės. Vaisiuose yra daug vitamino C, taip pat rutino, karoteno (provitamino A), vitamino K ir E, pektinų, organinių rūgščių, rauginių medžiagų, geležies, jodo, cinko, magnio, vario, eterinių aliejų, aminorūgščių. Pektinai mažina rūgimo procesus žarnyne, todėl tinka meteorizmui gydyti. Taip pat pektinai sujungia į žarnyną patekusias nuodingas medžiagas, ir jos negali rezorbuotis į kraują. Užpilas. Vieną ar du šaukštus džiovintų, susmulkintų (galima stambiai sumalti kavamale) paprastojo šermukšnio obuolėlių  užpilkite 1–2 stiklinėmis vandens (95 °C). Po to uždenkite ir palaikykite apie 30 min. Nukoškite ir gerkite po 50 ml tris keturis kartus per dieną. Visą straipsnį skaitykite žurnale "Rasos" nr. 20