Silpnas namie – nestiprus ir eksporto rinkose

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) džiūgauja maisto produktams atverianti vis daugiau eksporto rinkų – nuo Taivano, Australijos iki Azerbaidžano, Maroko ir kt. Kol valdžia bando susirinkti pliusų už tolimas eksporto rinkas, gamintojai ir eksportuotojai tik atsidūsta ir garsiai ragina: pirmiausia apginkime vietos rinką, nes jeigu esi silpnas namie, vargu, ar būsi stiprus kitur. Dabar lietuvius gamintojus triuškina lenkai, kuriems visokeriopai padeda ne tik Lenkijos, bet, panašu, prisideda ir Lietuvos valdžia, ignoruodama tai, kas vyksta aplinkui. 

Nauji eksporto leidimai

Pašlijusių Lietuvos santykių su Kinija fone liejasi žinios, kaip mūsų šalį lydi sėkmė atvėrinėjant vis daugiau eksporto rinkų. Jau visaip išliaupsintos eksporto galimybės į Taivaną, kurį Kinija laiko neatsiejama jos teritorijos dalimi, o Lietuva, vienintelė pasaulyje, atvėrė Taivano atstovybę Vilniuje. Įtikinėjama, kad bus daugiau atrasta Taivane, nei prarasta Kinijoje.  ŽŪM skelbia, kad praėjusiais metais suderinus eksporto leidimus su JAV, Taivanu, Albanija, Australija, Azerbaidžanu, Bosnija ir Hercegovina, Honkongu ir Maroku, tikėtina, jog į šias šalis jau šiemet bus pradėta eksportuoti daugiau mėsos gaminių, kviečių, taip pat – žuvininkystės ir akvakultūros produktų, paukštienos ir jos gaminių, gyvūnų augintinių konservuoto ėdalo, veislinių ir produkcijos galvijų.

Artimiausiu metu platesnės galimybės žadamos lietuviškų kiaušinių produktų eksportuotojams – laukiama JAV patvirtinimo dėl šių produktų eksporto leidimų. Su Taivanu siekiama pradėti derybas dėl pieno ir jo produktų, jautienos ir kiaulienos produktų, paukštienos eksporto leidimų. Jau suderintas žuvininkystės produktų sertifikatas su Albanija, taip pat veterinarijos sertifikatas lašišinių žuvų produktams į Australiją.

Su Azerbaidžanu praėjusiais metais suderintas sertifikatas veisliniams ir produkcijos galvijams, o su Bosnija ir Hercegovina – paukštienai ir gyvūnų augintinių konservuotam ėdalui. Su Honkongu praėjusiais metais suderintas atnaujintas sertifikatas paukštienai ir jos gaminiams. Su Maroku – žuvininkystės ir akvakultūros produktams.

ŽŪM taip pat primena, kad tęsiamos 2021 m. prasidėjusios derybos su Malaizija, Pietų Korėja, Singapūru, Vietnamu. Su šiomis šalimis yra deramasi dėl kiaušinių ir jų produktų eksporto, o su Singapūru – dėl paukštienos eksporto, su Vietnamu – dėl papildomų žuvininkystės produktų, jautienos eksporto. Dėl pieno produktų perdirbimo įmonių įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašus deramasi su Indonezija.

Prieštaringa politika

Darius Gudačiauskas

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų, kurių pagaminta produkcija eksportuojama į maždaug 50 šalių, generalinis direktorius Darius Gudačiauskas „Ūkininko patarėjui“ be užuolankų kalbėjo, kad eksporto rinkų liaupsinimas dvelkia tam tikru nesusipratimu, nes valdžios veiksmuose įžvelgia daug prieštaravimų.

„Normalu, kad dėl rinkų reikia stengtis, be abejonės, jos reikalingos gamintojams, ypač, kai blogai sekasi senose rinkose. Tačiau iki galo negaliu suprasti mūsų valstybės fokuso. Kai mes kalbamės su ŽŪM atstovais, mums dažnai primena, kad jos misija – apsirūpinti maistu vietoje, ir leidžiama suprasti, jog dėl eksporto niekas neplėšys marškinių ant krūtinės. Mes dvejus metus aiškinome, kokie sunkumai ištiko mūsų sektorių, kaip sudėtinga eksportuoti, nes eksporto rinkose sumažėjo paklausa. Paskui priminėme, kad sunku eksportuoti, nes Europos valstybės parėmė savo gamintojus, todėl jie galėjo sumažinti produkcijos kainas. Danijoje lietuviškos paukštienos kaina tampa vos ne didesnė nei daniškos. Ar ją pirks danai?“ – Lietuvos Vyriausybės šalta laikysena, kai pasaulyje valstybių lygmenyje vyksta arši konkurencija, kad būtų išlaikyta įtaka eksporto rinkose, labai stebisi paukštynų vadovas.

Triuškina lenkai

D. Gudačiauskas priminė vieną pagrindinių eksporto taisyklių: jeigu esi silpnas namie, vargu, ar būsi stiprus eksporto rinkose. Dabar, pasak jo, mūsų gamintojus ir ūkininkus Lietuvos rinkoje triuškina lenkai. „Visose diskusijose pabrėžiame ir prašome, kad šiuo metu tiesiog gyvybiškai svarbu apginti mūsų namų rinką. Jeigu lenkas Lietuvos ūkininką ir gamintoją išstumia iš prekybos lentynų, apie kokį Singapūrą mes šnekame?!“ – dėl šalyje vykstančių procesų nuostabos neslėpė ŪP pašnekovas.

Jis įsitikinęs, jog šiuo metu būtina fokusuotis į tai, kaip apginti savo ūkininkus, gamintojus, kad, krizei praėjus, neliktų tuščia vieta. „Pirmiausia susitvarkykime namie, apsiginkime, tik paskui arba paraleliai kalbėkime apie eksporto rinkas. Kol nesijaučiame namie apginti ir dėl dempinginės lenkiškos paukštienos užsidaro fabrikai, kalbos apie eksportą atrodo nerimtos. Jeigu, pasinaudojant pasauline pandemijos ir išaugusių energijos kainų krize, išnaikinsime savo gamintojus ir ūkininkus, tapsime priklausomi nuo kitų“, – perspėjo D. Gudačiauskas.

Maisto eksportą riboja atstumas

Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vykdantysis direktorius Giedrius Bagušinskas sveikina bet kokias valdžios pastangas dėl eksporto rinkų, tačiau konstatuoja, jog maisto produktų eksportas į tolimąsias šalis nėra „reikšminga didžiojo žaidimo dalis“.

Giedrius Bagušinskas

„Pastangos visada gerai. Jei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gauna leidimus į egzotiškas rinkas, vadinasi, tam yra pagrįstas poreikis – viena ar kelios įmonės nori ten eksportuoti. Bet reikia suprasti, kad tolimos egzotiškos šalys eksporto proveržiui didelės įtakos neturi – maisto produktų eksportas yra pakankamai geografiškai apribotas. Kuo toliau išvežami tokie produktai, tuo į siauresnę nišą jie taikomi. Tai gana maži kiekiai“, – eksporto abėcėlę aiškino maisto eksportuotojų atstovas.

Jis siūlė atkreipti dėmesį į eksportuojančių įmonių eksporto šalių parnerių sąrašą, kuris būna netrumpas: „Jeigu, tarkime, įmonė eksportuoja į 30 šalių, greičiausiai iš to sąrašo tik į kokias tris išvežama apie 70 proc. visos eksporto apyvartos, o kitur tik pabarstoma. Mūsų eksporto garvežiai – Vokietija, Didžioji Britanija, Skandinavija, kai kam galbūt JAV. Būtų labai įdomu, jei kam Australijoje ar kokioje nors Afrikos šalyje įvyktų eksporto proveržis. Nebent galėtų būti pavienių atvejų.“

Tolimosios eksporto rinkos juolab nevilioja šviežių produktų gamintojų. Viena didžiausių žuvų perdirbimo įmonių šalyje „Norvelita“ didžiąją produkcijos dalį išveža į Europos Sąjungos šalis.

„Mes daugiausia gaminame šviežius produktus, kurių galiojimo laikas yra trumpas, todėl mūsų užsienio rinkos yra ES – eksportuojame į Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, Italiją, Prancūziją, Latviją, Estiją. Vien dėl logistikos trumpo galiojimo produktų neveši į tolimas rinkas. Kiekvienas verslas kuria savo strategijas, planuoja investicijas, atsižvelgiant į labai daug faktorių“, – ŪP  teigė „Norvelitos“ komercijos direktorė Viktorija Kenstavičienė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 60 proc. pernykščio lietuviškos kilmės prekių eksporto sudarė į ES šalis, daugiausia į Vokietiją, Lenkiją, Latviją, Nyderlandus, Švediją.

Užgožia politiniai interesai

ŽŪM Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus ŪP teigė, kad Lietuvos maisto produktų eksporto geografija labai plati –

Antanas Venckus

produktai išvežami į 154 pasaulio šalis. Dėl leidimų į naujas rinkas tenka pasistengti atitinkamoms valstybės institucijoms, o norint jose įsitvirtinti – pluša verslas, padeda ir valstybė.

Jis priminė, kad eksporto leidimų reikia gyvūninės ir augalinės kilmės maisto produktams, nes reikia patvirtinimų, jog jie atitinka tos šalies, į kurią eksportuojama, veterinarinius ir fitosanitarinius reikalavimus. Šis procesas užtrunka metus, dvejus ir daugiau. Ir čia svarbūs ne tik procedūriniai, rutininiai dalykai – į ekonomikos lauką vis akivaizdžiau ima skverbtis politiniai interesai. A. Venckus pripažino, kad kai kuriose šalyse rinkos tampa politiniu instrumentu: „Ypač sudėtinga buvo gauti Kinijos leidimus, 2–3 metus truko vertinimai, tikrinimai, visus reikalavimus realiai atitinkame, o leidimų vis nėra, nes čia yra politizuotas dalykas. Su demokratinėmis šalimis lengviau.“

Deja, tiesiai atlapoti rinkų taip, kaip mums norėtųsi, neskuba ir demokratinės šalys. „Dėl kiaušinių produktų eksporto į JAV esame finalinėje stadijoje. Procesas trunka gal jau 5 metus. JAV irgi yra iš tų šalių, kur gauti eksporto leidimus yra labai sunku. Vėlgi, čia veikia rinkos apsaugos priemonės – JAV žemės ūkis labai gerai išvystytas, todėl papildomos konkurencijos niekas nenori“, – konstatavo ŽŪM Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas.

Spurtas dėl Taivano

Dabar spurtas vyksta dėl leidimų eksportuoti į Taivaną. „Esame užsiprašę leidimų mėsos, pieno, žuvies, kiaušinių produktams, paukštienai. Tikimės, kad greičiausiu būdu per keletą mėnesių pavyks suderinti, nes jaučiame politinį prielankumą ir geranoriškumą. Tik gavus juos, bus galima vežti tuos produktus, kuriems tokių leidimų reikia. Alų, sausainius ir panašius produktus galima eksportuoti ir dabar“, – aiškino A. Venckus.

Orientuojamasi ir į Australijos, kur ne per seniausiai atidaryta Lietuvos ambasada, rinką. „Kai vienos rinkos užsidaro, atrandamos kitos. Australija galbūt galėtų būti tokia atrasta rinka, apie 20 įmonių patvirtino turinčios interesą eksportuoti į šią šalį. Mūsų užsienio reikalų ministras vyks į Australiją“, – sakė ŽŪM atstovas, pastebėdamas, kad Australija – tolima šalis, kur išvystytas žemės ūkis ir maisto gamyba. Be to, šalia yra Naujoji Zelandija, kur itin stiprus pieno gamybos potencialas. Šiemet planuojama ambasadą atidaryti Singapūre, kuri turėtų „dengti“ ir Vietnamą, Indoneziją, Malaiziją. „Pietryčių Azijos, Okeanijos rinkos – neišnaudotas potencialas. Ypač pieno pramonės gamintojai čia mato daug galimybių. Šia kryptimi artimiausiu metu bus daug dirbama“, – teigė ŽŪM atstovas.

Ką galime pasiūlyti australams?

Ką lietuviai galėtų pasiūlyti australams? „O kokius australiškus maisto produktus perka lietuviai? – klausimu klausimą sutiko G. Bagušinskas, nerodantis daug optimizmo dėl Australijos rinkos. – Jie visko turi ir importuoja. Mes nesame pigūs. Kita vertus, ką mes unikalaus gaminame, jiems tai greičiausiai nėra tiek įdomu. Jeigu mes mėgstame, pavyzdžiui, šakotį, tai kiti nesupranta, ką su juo veikti. Į tolimus kraštus galima vežti nišines prekes, pavyzdžiui, su etniškumu siejamus produktus, kurie mėgstami emigrantų bendruomenėse. Australijoje yra Rytų Europos gyventojų, rusakalbių, kuriems galima pasiūlyti nostalgiškų produktų – duonos, raugintų agurkų ir kt. Bet tai gana maži kiekiai, kurie tik leidžia įmonei įsmeigti dar vieną vėliavėlę eksporto žemėlapyje.“

ŽŪM Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas sako, kad Australijos rinkoje pirmiausia reikia pristatyti lietuviško produkto koncepciją, kuri australus sudomintų Lietuva – maisto pramonės šalimi, turinčia senas maisto gamybos tradicijas ir gerą pasaulio šalių vertinimą.

Ministerija finansuos eksporto atstovus

ŽŪM skelbia, kad, siekiant žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams plačiau atverti JAV, Vokietijos, Japonijos, Skandinavijos šalių, Jungtinių Arabų Emyratų ir kitų Persijos įlankos šalių rinkas, planuojama atlikti išsamius rinkų tyrimus, ieškoti naudingų Lietuvos verslui kontaktų bei samdyti eksporto atstovus, galinčius padėti mūsų įmonėms įsitvirtinti minėtose rinkose.

„Idėja tokia: įmonės samdytųsi tokius profesionalus, o ministerija kofinansuotų dalį tam reikiamų išlaidų. Tai padėtų kažkiek sumažinti įmonėms rizikas ir kartu palengvinti naštą. Padidėjus eksportui, tai atsipirktų visai Lietuvai“, – aiškino A. Venckus.

 2022-02-03

ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ

Antano VENCKAUS, Giedriaus BAGUŠINSKO, Dariaus GUDAČIAUSKO nuotraukos

 eksporto rinkos, nauji eksporto leidimai, santykiai su Kinija, Vida Tavorienė, Ūkininko patarėjas