Skaitmenizacija – žemės ūkio ateitis: kokia ji?

Šiandienos žemės ūkyje moderniausios technologijos jau ne naujiena, nors jų mastai dar nėra dideli. Ekspertai sako, kad skaitmenizacijos potencialas žemės ūkyje milžiniškas. Skaitmenizacija, kaip vienas iš strateginių tikslų akcentuojamas ir Europos žaliajame kurse.

Mėginimas pasverti galimybes

Europos Parlamento (EP) biuras Lietuvoje ir ne pelno siekiantis skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ surengė nuotolinį forumą, skirtą nagrinėti skaitmenizacijos galimybėms žemės ūkio ir maisto sektoriuose.

Tema nėra paprasta, su ja teks daug padirbėti sprendimų priėmėjams kuriant skaitmenizacijai žemės ūkyje diegti palankias sąlygas. Tačiau ką tai reiškia konkrečiam ūkiui, daugeliui vis dar sudėtinga įsivaizduoti.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius pastebėjo, kad iš tiesų pirmieji skaitmenizacijos procesai jau seniai atėjo į kiekvieną ūkį – nuotoliniu būdu sėkmingai registruojamas ūkinių gyvūnų judėjimas, net ir kaimo močiutės, padedamos anūkų, nuotoliniu būtu deklaruoja pasėlius.

Renginio, kurį vedė EP biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė, dalyviai į perspektyvą mėgino pažvelgti iš įvairių pusių: politikos, mokslo, skaitmeninių inovacijų, ūkio. Įžvalgomis dalijosi europarlamentaras Juozas Olekas, žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius, skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė ir Lietuvos klasterių tinklo direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto (EKVI) direktorė dr. Rasa Melnikienė, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Raimundas Juknevičius.

Ne tik iššūkiai, bet ir galimybės

Europarlamentaras J. Olekas pripažino, kad ūkininkų laukia daug iššūkių, tačiau į juos siūlė žvelgti kaip į naują galimybę, atsisakymą pasenusių sampratų. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginiai planai skatina pasitempti, lieka protingai sudėlioti savo veiksmus.

Nacionalinėje žemės ūkio politikoje EP narys linkėjo atminti keletą esminių principų – nepamiršti mažų ir vidutinių ūkių, kurie yra kaimo pagrindas ir grožis, nors jų galimybės daug kuklesnės, palyginti su didžiaisiais ūkiais, labiau padėti stotis ant kojų jauniesiems ūkininkams. O naujos technologijos turi būti ne tik efektyvios, bet ir lengvai prieinamos.

Skaitmenizacijos iššūkį, kaip galimybę ilgainiui pasiekti kokybinį šuolį, mato ir Žemės ūkio ministerija. Žemės ūkio viceministras P. Lukševičius atskleidė, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekte iškeltas bendras tikslas parengti Nacionalinę skaitmeninimo darbotvarkę, o žemės ūkio srityje ketinama sukurti ilgalaikę sektoriaus skaitmenizavimo programą, ją įgyvendinti siekiant maksimaliai skaitmenizuoti sektoriaus veiklą.

Tikslų siekti padės technologijos

„AgriFood Lithuania“ vadovė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė neabejoja, kad skaitmenizacija yra kelias, kuris padės įgyvendinti žemės ūkiui iškeltus tikslus ir drauge dirbti efektyviau – reikšmingai sumažinti naudojamų pesticidų bei mineralinių trąšų kiekį, maisto nuostolius, sėkmingai plėsti ekologinius plotus. Palyginti su kitais šalies ūkio sektoriais, žemės ūkis yra mažiausiai skaitmenizuotas, tačiau turi didžiausią potencialą transformuotis. Ekspertė išskyrė daugiausia potencialio žemės ūkyje turinčias inovatyvias technologijas, kurios atvertų naujas galimybes: automatizavimas ir robotika, išmanieji jutikliai ir daiktų internetas, papildyta realybė, verslo ar ūkio valdymo sistemos, nepilotuojami orlaiviai, palydovinės technologijos ir kt.

Skaitmenizacijos diegimą stabdo įvairūs veiksniai: nepasitikėjimas technologijomis, žinių stoka, nenoras suklysti, investicijų trūkumas, tinkamų efektyvių technologijų stoka ir pan. Norint žengti į priekį svarbu daugiau kalbėti apie skaitmeninę transformaciją ir jos naudą, sudaryti galimybę ūkininkams pamatyti, kaip tos technologijos veikia, ir jas išmėginti. Galėtų būti kuriami parodomieji ūkiai, o valstybė turėtų skatinti ūkininkus finansinėmis priemonėmis, suteikti jiems galimybę  paramos lėšas panaudoti skaitmeninių paslaugų pirkimui. Tai pat svarbu  užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams ir verslams pasinaudoti skaitmeninių inovacijų centrų žiniomis ir galimais finansiniais instrumentais diegiant pažangias technologijas. Dabar egzistuoja nelygybė, kada SIC gali suteikti paramą tik smulkiajam ir vidutiniam verslui ir tai pristabdo sėkmingą skaitmeninę transformaciją žemės ūkio sektoriuje. Pasak K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, ūkininkams nebūtina patiems išmanyti visko apie skaitmeninių technologijų eksploataciją – kooperuojantis ir valstybei ar ES suteikus finansinę paskatą pirkti skaitmenines paslaugas, jas galėtų teikti specializuoti paslaugų teikėjai.

Ūkininko žvilgsniu

LŪS vicepirmininkas R. Juknevičius pastebėjo, kad kolegoms ūkininkams svarbu stebėti procesus, ruoštis pokyčiams. Mat, iššūkiai dideli, o pirmasis klausimas – piniginis. Inovacijų atsipirkimo laikas žemės ūkyje nepalyginti ilgesnis nei pramonės įmonėje, kur tos inovacijos dirba visą parą. Kitas dalykas, kad jau įsigyta daug brangios žemės ūkio technikos, kuri nėra tinkama išmaniosioms technologijoms, negali bendrauti su duomenų bazėmis. R. Juknevičiaus teigimu, ar bus dosnus finansavimas inovacijoms – didelis klausimas.

Nerimą kelia ir kiti dalykai. Ūkių paveikslas sudėtingas ir margas, o žemės ūkio politikoje ryškėja nuostata smulkiesiems ūkiams taikyti mažesnius reikalavimus. R. Juknevičius mato riziką, kad atskirtis tarp ūkių gali dar labiau padidėti, mažieji ūkiai taptų dar mažiau konkurencingi. LŪS vicepirmininko nuomone, norint to išvengti, svarbu galvoti, kaip pinigų sklaidą užtikrinti proporcingai ūkių dydžiui.

Mokslininko požiūriu

„Turėtume kalbėti apie technologinę pažangą, bet pirmiausia – galime pritraukti jaunus žmones į žemės ūkio sektorių“, – tikino EKVI direktorė dr. R. Melnikienė, akcentuodama, kad skaitmeninių inovacijų plėtra žemės ūkiui suteiktų naują impulsą, sudomintų jaunimą, nes žemės ūkio veikla taptų ne tokia rutiniška, ją galima būtų derinti su kitomis veiklomis.

Mokslo atstovė mato ir grėsmių. Kaimo plėtros priemonėmis nepavyko sukurti sinergijos, kokios buvo tikimasi, paramos lėšomis prisipirkta brangių mašinų, o žmonių kaime sumažėjo. „Turėtume plačiau kalbėti apie paslaugų dalijimosi ekonomiką skaitmenizavimo kontekste“, – išeitį siūlė R. Melnikienė.

Instituto vadovė įvardijo keletą sričių, į kurias inovacijos turėtų ateiti kuo greičiau. Pasak jos, ūkiams itin svarbios technologijos, kurios padėtų mažinti veiklos riziką, apskaitos procesų kompiuterizavimas, o viso sektoriaus mastu turėtų būti plėtojama tiesioginio pardavimo platforma, kad ūkininkas galėtų vartotojus pasiekti efektyviausiu būdu, į internetinę erdvę perkeliamas konsultavimas ir mokymas.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

 

„AgriFood Lithuania DIH“ nuotrauka

2021-02-13