Skruzdėlės – galvosūkis daržininkams

Skruzdėles iš daržo ir sodo atbaidyti ir naikinti reikėtų stengtis natūraliais būdais.

 Dr. Laisvūnė DUCHOVSKIENĖ

^{LAMMC SDI Augalų apsaugos laboratorijos mokslo darbuotoja}

Daugiau žalos negu naudos

Miškuose skruzdėlės naudingos ir globojamos, o pievose, soduose ir daržuose, nors ir padeda palaikyti biologinę pusiausvyrą, naikina kai kuriuos kenkėjus ir purena dirvožemį, sudarydamos palankias sąlygas orui patekti prie augalų šaknų, be to, dirvožemį papildo humusu, daugelis jų pridaro daugiau žalos nei naudos.

Daržuose ir soduose dažniausiai apsigyvenančios skruzdėlės mėgsta purius žemės kaupelius, kelmus. Visos jos turi judėjimo takus, stato skruzdėlynus. Didžiausia bėda ta, kad sode ar darže augantys augalai dėl skruzdėlių veiklos pradeda skursti, be to, jos padidina dirvos rūgštingumą. Kai kurios rūšys išgraužia gėlių kuokelius ir piesteles, minta vaisių ir daržovių sultimis, įvairių augalų pumpurais, jaunų ūglių žieve, sodo, daržo augalų šaknimis, pakenkia sodinukams ir t. t.

Požeminiai lizdai lysvėse mažina derlių, o dalį augalų net pražudo. Kai kurių skruzdėlių papildomas (o dažnai ir pagrindinis) maisto šaltinis – lipčius, kuris užteršia lapų paviršių, yra terpė ligų sukėlėjams.

Kad neprarastų maisto šaltinio, šie vabzdžiai saugo amarus, blakutes, skydamarius nuo natūralių priešų, tokių kaip boružės ir kt., padeda jiems daugintis, net gali pernešti nuo vienos augalo dalies ant kitos. Šilta žiema, palanki dirvos ir oro temperatūra pavasarį ir vasarą sudaro sąlygas plėstis skruzdėlių kolonijoms.

Kaip atbaidyti

 Skruzdėlėms nepatinka mėtų, pelynų, anyžių kvapas, tad galima naudoti žalius ar džiovintus jų lapus joms atbaidyti – išdėlioti ten, kur driekiasi skruzdėlių takai. Nustatyta, kad skruzdėles gali atbaidyti ir petražolių, pomidorų, laurų lapų, garstyčių kvapas.

Visą straipsnį skaitykite žurnale  nr. 17

Peržiūrėti numerį galite ČIA.