Skruzdėlės sode: naudingos ir nepageidaujamos

Pasak kenkėjų kontrolės specia­listo Liutauro Grigaliūno, nuo skruzdėlių reikia gintis, jeigu jos lenda į žmogaus būstą. UAB „Dezinfa“ biologas perspėja: netinkami metodai gali sukelti dar daugiau bėdų. Labai svarbu nepamiršti, kad šie vabzdžiai gali būti ir naudingi.

Draugauja su amarais.

Vienus globoja, kitus naikina

Skruzdėlės – plėviasparniai vabzdžiai – yra bendruomeniniai vabzdžiai. Jos gyvena kolonijomis, informaciją perduoda per kvapus, gali pakelti neįtikėtinus svorius ir dažniausiai laikomos visai nepavojingomis.

Sode skruzdėlės globoja amarus – mėgsta jų saldžias išskyras, kurias jie išskiria maitindamiesi augalų sultimis. Todėl skruzdėlės savotiškai saugo amarus nuo jiems pavojingų vabzdžių ir net pasitaiko, kad perneša ant kitų augalų. Kita vertus, skruzdės saugo sodo augalus, nes maitinasi kenkėjiškais drugelių vikšrais, kurie dažnai gyvena soduose ir graužia tai, kas jiems patinka.

Lietuvoje gyvena įvairių skruzdėlių. Tad kokios rūšies vabzdžiai mums kelia nerimą?

Juodosios (sodo) skruzdėlės dažniausiai telkiasi soduose, keičia reljefą, rausia žemes, todėl gali iškilnoti trinkeles, be to, perneša amarus. Juodųjų skruzdėlių kolonijoje yra tik viena motinėlė. Jos dažnokai braunasi į žmonių būstus, jeigu šie yra netoli jų ilgamečių kolonijų.

Faraoninės skruzdėlės, Lietuvoje gyvenančios žmonių būstuose, daug pavojingesnės – paprastai jos įsikuria sunkiai pasiekiamose vietose aplink kanalizacijos vamzdžius, sienose, tarp grindjuosčių, plytelių, virtuvėje. Buvę atvejų, kai skruzdėlių lizdas rastas knygų lentynoje ar miegamojo drabužių spintoje.

Faraoninių skruzdėlių kolonijoje gali būti keliasdešimt motinėlių ir tai paveikia kontrolės metodus. Visaėdes faraonines skruzdėles vilioja įvairiose vietose susikaupę maisto likučiai, atliekos. Tad šios skruzdėlės gali platinti infekcijų sukėlėjus.

Juodąsias skruzdėles vilioja saldus skystis, kurio atsiranda ir ant kai kurių augalų pumpurų.

Nesižavėkite laikinais sprendimais

Gyventojai su skruzdėlių antplūdžiu itin dažnai kovoja vadovaudamiesi patarimais, rastais internete arba išgirstais iš kaimynų. Vienas iš populiariausių – jei po naikinimo patalpose skruzdžių nesimato, vadinasi, joms galas.

Žinoma, actas, įvairūs chemikalai, verdantis vanduo, boro rūgštis ir kiti visuomenėje paplitę skruzdžių naikinimo būdai kartais būna veiksmingi, tačiau tai – tik laikinas sprendinys.

„Kad galėtumėte šių vabzdžių atsikratyti ilgam, turėtumėte nustatyti, kokios rūšies skruzdėlės atsikraustė, pasistengti sunaikinti kelius, kuriais jos patenka iš lauko (jeigu tai laukinės rūšys), likviduoti visus lengvai pasiekiamus maisto šaltinius (ypač saldumynus), laikytis švaros, sandariai uždaryti šiukšlių talpyklas, – pataria kenkėjų kont­rolės specialistas L. Grigaliūnas. – Jeigu tai juodosios skruzdėlės, svarbu pasiekti ir pašalinti jų motinėlę. Be jos kolonija nyksta, todėl, tikėtina, į jūsų namus nebegrįš.“

Profesionalūs kenkėjų naikinimo specialistai išduoda, kad geriausias kovos su skruzdėlėmis būdas – prevencija. Svarbu iš anksto užtaisyti įtrūkimus ir plyšius langų rėmuose, sienose, grindyse, per kuriuos skruzdžių armijos gali patekti į vidų, nelaikyti šiukšlių ir maisto likučių atvirai.

„Tvarka ir švara neabejotinai yra vienas svarbiausių dalykų kovojant su nepageidaujamomis skruzdėlėmis“, – sako pašnekovas. Jeigu sode stengiatės atsikratyti skruzdėlių liaudiškomis priemonėmis, jos turėtų būti necheminės.

Parengta pagal UAB „Dezinfa“ informaciją

kova su skruzdėlėmis, skruzdėlės ir amarai, skruzdėlės eina į namus