Spalvingi teisininkės pomėgiai

2016/06/10

Siuvinėjimas, tekstiliniai papuošalai, žavūs aksesuarai, dėžutės, knygų aplankai, pliušiniai meškiukai – vilnietė teisininkė Beata Malinovska prisipažįsta, kad kurdama nuobodžiauti nelinkusi, mėgsta eksperimentus ir visada pasikliauna aplankiusiu įkvėpimu.

Jau 20 metų su rankdarbiais nesiskirianti B. Malinovska šypsosi: „Pažįstu daug savo profesijos atstovių, tarp jų ir teisėjų, taip pat medikių, buhalterių, kurios laisvalaikį leidžia kurdamos įstabaus grožio rankdarbius. Juk kūryba – puikus būdas atsipalaiduoti, pabėgti nuo rutinos. Patenki į visai kitokį pasaulį: jame didžiausias rūpestis – tobulas eskizas, derančios spalvos, originali apdaila“.

Renkasi pagal nuotaiką Tiesa, prie kūrybos stalo Beata sėda ne kiekvieną dieną – laukia įkvėpimo, o tuomet gali krapštytis net iki paryčių, kurdama užsimiršta. Įkvėpimas vilnietei padiktuoja ir ko imtis: baigti siūti pliušinį meškiuką, kosmetinę, levandų prikimšti dekoratyvius maišelius ar siuvinėjant rankinę paskęsti šilko gėlynuose. „Savo dirbtuvėlėje vienu metu turiu ne kelis, o keliolika nebaigtų rankdarbių: kurį išsirinksiu, priklauso nuo nuotaikos, – sako Beata, taip pat laisvai, be apribojimų ji žvelgia ir į pačią kūrybą: – Mėgstu eksperimentus, derinu skirtingas technikas, ieškau nekasdienių sprendimų, vengiu šablonų.“

Kantrybė – dorybė Savo potraukį prie kruopščių rankų darbų B. Malinovska pajuto dar vaikystėje: anuomet per darbų pamokas mergaitės išeidavo visą skirtingų rankdarbių technikų pradžiamokslį: mokėsi megzti, nerti, siuvinėti, siūti ir panašiai. Nė viena iš jų Beatos taip nesužavėjo kaip siuvinėjimas. „Visada patiko kruopštus, kantrybės reikalaujantis darbas. Juk sakoma: „Kantrybė – dorybė“, – juokiasi rankdarbių meistrė. Iš pradžių ji žavėjosi siuvinėjimu kryželiu: ieškojo schemų, pirko žurnalus ir su užsidegimu siuvinėjo mažesnius ar didesnius paveiksliukus, atvirukus. Vėliau susidomėjo lygiuoju siuvinėjimu, paskui panoro susipažinti dar ir su adinuke, įniko kurti tekstilines gėles, įvairius papuošalus, aksesuarus. Pasak Beatos, jai visada knietėjo išbandyti kažką naujo, taip prieš dešimt metų pabandžiusi siuvinėti juostelėmis lig šiol negali atsispirti šių rankdarbių magijai.

Šilko kerai „Juostelėmis siuvinėtus rankdarbius pamačiau internete. Užsienyje ši technika jau seniai populiari, o Lietuvoje paplito tik pastaraisiais metais, todėl visko teko mokytis pačiai“, – pasakoja teisininkė. Iš pradžių Beata siuvinėjo atlasinėmis juostelėmis, bet jos pasirodė per kietos – sunku gražiai suguldyti, be to, nėra daug spalvų ir atspalvių. Suprato, kad, norint sukurti kuo subtilesnes, natūralesnes gėlių žiedų, augalų formas, spalvinius niuansus ir siuvinėti kuo įvairesnius gėlynus, būtinos plono audinio juostelės. „Šiandien siuvinėju tik natūralaus šilko juostelėmis. Jos itin plonos, minkštos, nuo dviejų iki penkiasdešimties milimetrų pločio, todėl galima išgauti reikiamas formas, apimtį. Tai labai svarbu, nes šilko juostelėmis siuvinėti rankdarbiai – erdviniai, trimačiai, atrodo ypač gražiai“, – patikina pašnekovė. Puošnius gėlių vainikus, prabangias puokštes ir kuklias šakeles ji siuvinėja ant skirtingų audinių: lino, aksomo, džinso, renkasi įvairias faktūras, o kai kada vienspalvį audinį pati numargina spaudais – viskas priklauso nuo to, koks rankdarbis. Beata atskleidžia visada nusipiešianti būsimo rankdarbio eskizą – jis būtinas norint dailiai išdėlioti siuvinėjamą motyvą. Visgi rezultatas visada išeina kitoks: dirbant geriau matyti, ką patobulinti, ką padaryti, kad būtų dar gražiau, originaliau.

Patinka kurti charakterį B. Malinovska pirmenybę teikia praktiškiems, funkcionaliems darbeliams: delninukės, kosmetinės, piniginės, akinių dėklai, adatinės, dekoratyvios interjero smulkmenos – tokiomis dovanomis džiaugiasi visos moterys. „Juostelėmis siuvinėti aksesuarai labai dailūs ir atrodo prabangiai – jie dera net einant į teatrą, – teigia kūrybinga teisininkė ir prisipažįsta pastaruoju metu turinti dar vieną aistrą: – Mano kūrybos varikliukas – smalsumas, noras perprasti technikos esmę prieš ketverius metus atvedė į pliušinių meškiukų gamybos kursus ir užsikabinau!“ Nors Beatai patinka kurti klasikinio stiliaus meškučius, randa būdų, kaip suteikti kiekvienam jų vis kitokį charakterį: padažo akiduobes, įsega didesnę nosytę, pariša spalvingą kaspiną, aprengia megztu švarkeliu, kurio atlapą papuošia dar ir drugeliu. Pulkelis Beatos meškiukų kartu su kitų kūrėjų darbais buvo eksponuojamas parodoje „Pliušinės istorijos“.

Rezultatas pranoksta idėją Rankdarbių mėgėja atvirauja, kad dažniausiai idėjų semiasi iš interneto, žurnalų, rankdarbių knygų. Šiukštu, niekada darbų nekopijuoja – į sudominusią žavią idėją visada stengiasi pažvelgti savaip ir gana dažnai lieka maloniai nustebinta: jos sukurtas variantas būna labiau vykęs nei originalas. B. Malinovskai malonu savo rankdarbius dovanoti. Tiek, kiek į juos įdeda darbo, laiko ir širdies, pinigais deramai niekas neįvertins. „Kiekvieną darbelį darau su meile, neskubėdama. Taip susigyvenu, kad jis man tampa lyg vaikas, o tada išsiskirti sunku: visada prieš atiduodant dar norisi kelias dienas juo pasidžiaugti. Labai nejaukiai jaučiuosi, kai tenka su rankdarbiu iš karto išsiskirti, – prisipažįsta Beata. – Sau pasilieku visus pirmus nauja technika sukurtus darbus. Jie man labai brangūs prisiminimai.“

Išskirtinis grožis Siuvinėjimo šilkine juostele istorija labai ilga. Pasak istorinių šaltinių, jo pagrindai buvo padėti Prancūzijoje valdant Liudvikui XV ir kaipmat tapo išskirtine dailiojo meno rūšimi: juostelėmis imta puošti karalių ir aristokratų drabužius, aksesuarus, avalynę. XVIII a. pab.–XIXa. pr. šią techniką išpopuliarino prancūzų mados namų meistras Charles Worth. Jis iš esmės pakeitė mados industriją: aukštuomenės moterys net kelis kartus per dieną keitė savo apdarus, joms rūpėjo deramas, išskirtinai prabangus įvaizdis. XIX a. šilkinėmis juostelėmis imta puošti ne tik drabužius: jomis buvo siuvinėjami šaliai, skaros, skėčiai nuo saulės, rankinės, kepurės, pirštinės, tapo madinga siuvinėti ir buities, namų apyvokos daiktus, interjero tekstilės dekoro elementus. Dėl išskirtinio grožio, siuvinėjimo paprastumo ir pritaikymo universalumo šie rankdarbiai paplito po visą pasaulį. Šiuolaikiniai menininkai šilko juostelėmis puošia net velykinius margučius.