Strategijos keičiamos, žadamų pinigų mažėja

Algimanto SNARSKIO piešinys

Pagrindinių šalies žemės ūkio savivaldos organizacijų vadovai keturias valandas Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) posėdyje diskutavo su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistais ir mokslininkais. Susitikimą išprovokavo Vyriausybės programa, kurioje, atsižvelgiant į Europos Komisijos (EK) rekomendacijas, numatoma žemės ūkį dar labiau žalinti ir skaitmeninti, panaikinti mokesčių lengvatas iškastiniam kurui (žemdirbiams neliks lengvatinio akcizo degalams), apmokestinti ūkininkų nekilnojamąjį turtą (fermas, sandėlius, kitus ūkinius, dažnai net neįregistruotus pastatus) ir kt.

Pažadų debesys

„Kuriamos naujos žemės ūkio strategijos, kalbama apie sektoriaus žalinimą, skaitmenizaciją, tačiau lėšų tam nežadama, – pradėdamas renginį kalbėjo LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis, – vienaip kalbėjo kadenciją baigusi Vyriausybė, su kitokiais iššūkiais susiduria naujoji.“

LŽŪT vadovas siūlė pagalvoti, kokius siūlymus žemdirbių atstovai gali pateikti šalies ir ES bendrijos politikams, atsakingiems už agrarinį sektorių. Pasak J. Vilionio, prognozuojama, kad vien tik žaliasis kursas šalies žemdirbių pajamas sumažins 25 proc. Kai Vyriausybė panaikino pažadų debesyse sklandžiusį ir konkretaus finansavimo šaltinio neturėjusį 5,8 mlrd. Eur Ateities ekonomikos DNR planą, jį pakeitė veiksmų ir projektų, kurie bus finansuojami 2021–2027 m. ES fondų lėšomis, sąrašas. Pažadėta kukliau – 2,225 mlrd. Eur.

Apie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių (angl. Recovery and resilience facility, RRF), skirtų žemės ūkiui, planą kalbėjo ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė. EK pasiūlytame RRF plane numatytos prioritetinės sritys ir tolesnės rengimo eiga. Remiantis Vyriausybės programa, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra prioritetinė, leidžianti pateisinti visuomenės lūkesčius ir imtis investicijų, skatinant ūkio transformaciją, skaitmenizacijos ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą, žaliosios pertvarkos įgyvendinimą. Ši europinė priemonė prisidės ne tik prie Lietuvos bei ir visos euro zonos pažangos ir didesnio atsparumo ateities sukrėtimams. Taip pat leis įtvirtinti bendrą vakarietiško požiūrio į šalies projektus bei jų realizavimą standartą.

Strategijų rengimo kebeknė

Vyriausybė šiuo metu rengia 2,225 mlrd. Eur vertės nacionalinį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano projektą, kuris taps vienu iš finansinių šaltinių, įgyvendinant ne tik Vyriausybės priemonių planą, bet ir 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą.

Rengiant nacionalinį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planą akcentuojami 7 pagrindiniai komponentai: žalioji pertvarka, skaitmeninimas, sveikata, socialinė apsauga, mokslas ir inovacijos, švietimas, viešojo sektoriaus pertvarka, kurių aktualumas bus aptariamas ne tik politiniu lygmeniu, bet ir su socialiniais-ekonominiais partneriais ir visuomene, kviečiant išreikšti ją savo nuomonę ir teikti pasiūlymus, kaip tobulinti planą. Pasak V. Žoštautienės, iš tų 7 komponentų agrariniui sektoriui įtakos turės dvi ES lėšų panaudojimo sritys: žaliasis kursas (37 proc.) ir skaitmeninimas (20 proc.). Iki sausio 26 d. atskirų žinybų parengtos investicijų gairės buvo pateiktos Finansų ministerijai.

ŽŪM duomenimis, pirmąjį integruoto RRF plano projektą planuojama parengti ir pateikti vasario 15 d., antrąjį – kovo 18 d., galutinį – kovo 31 d., o balandžio 30 d. pateikti EK. Bendra RRF lėšų suma – 2,225 mlrd. Eur, pagal komponentus 823,1 mln. Eur bus skirta žaliajai pertvarkai, 444,9 mln. Eur – skaitmeninti ir 956,6 mln. Eur – švietimui, sveikatai, inovacijoms ir mokslui, socialinei apsaugai, viešojo sektoriaus efektyvumui ir verslo aplinkai gerinti.

Pasak V. Žoštautienės, RRF reformoje numatoma žemės ūkį perorientuoti į tvarų ūkininkavimą. Strateginio tikslo įgyvendinimo principinė schema ūkių pridėtinės vertės didėjimo, poveikio aplinkai mažinimo kontekste – sumažėjusi priklausomybė nuo tiekėjų ir resursų, išaugusi produkcijos kokybė, maisto medžiagos nešvaistomos į aplinką, o grįžta į gamybos ciklą (į dirvą). Reformai pasirinktos priemonės – dirvožemio kokybės valdymo sistemos sukūrimas, pažangių technologijų plėtra gyvulininkystėje, pelkių atkūrimas organiniuose dirvožemiuose (8 tūkst. ha), paviršinių vandens telkinių būklės gerinimas, bioįvairovės plėtra. Neišvengiamas išmaniųjų technologijų diegimas žemės ūkio sektoriuje, pasitelkiant verslą, mokslą, valstybę ir EK.

Kibiro ir šakių teks atsisakyti?

„Mums aišku, kad viskas neaišku, – prasitarė LŽŪT pirmininkas ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas J. Vilionis. – Jeigu šalyje, kaip teigiama, yra 127 tūkst. ūkininkų, kaip juos orientuoti, kad būti tvaresni ir žalesni.“

Pasak J. Vilionio, apie 16 tūkst. kaimų ir miestelių gyventojų laiko iki 10 karvių, pagrindiniai tokių ūkių gamybos įrankiai – kibiras ir šakės. Išgirdęs apie verslo tvarumą, žmogus išvis atsisakys pienininkystės, taps valstybės išlaikytiniu.

„Šalies žemės ūkis, ypač gyvulininkystė, apimtas gilios krizės, – tvirtino Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas. – Mano žiniomis, žemės ūkio gamybos metu išsiskiria du teršalai – metanas ir azoto suboksidas, medicinoje vadinamos juoko dujomis. Anglies dvideginio kiekis labai nedidelis.“

Anot A. Macijausko, itin skausmingas reikalavimas sumažinti metano kiekį, kuris Lietuvai beveik neįmanomas, nes sutarta nemažinti gyvulininkystės sektoriaus. Tad vienintelis galimas ŠESD žemės ūkyje sumažinimo būdas – mažinti azoto suboksido kiekį. Tikslaus tręšimo programa labai pagelbėtų ir gyvulininkystei, jau nekalbant apie tai, kad gyvulių augintojai galėtų įsigyti mėšlo ir srutų skleidimo įrangą su galimybe skleisti kintama norma pagal dirvožemio tyrimus. Tikslusis tręšimas atvertų kelią gyvulininkystės plėtrai.

„Kaimyninių šalių ūkininkai (latviai, estai, lenkai) žada intensyvinti gamybą, didinti gyvulių skaičių, dujų išlakas, naudoti daugiau trąšų. Mes vieninteliai iš regiono numatome mažinti ŠESD išlakas žemės ūkyje, dėl šios priežasties konkurencinę kovą pralaimėsime, savo rinką užleisime kaimynams“, – pastebėjo A. Macijauskas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis buvo negailestingas: „ŽŪM valdininkai nusiteikę prieš žemės ūkį, laimė, kad jie tyli.“

„Nebijokime Briuselio, mačiau, kokie bukagalviai ten susirinkę, – neištvėrė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmas Aleksandravičius, – mūsiškiai irgi skraido padebesiais. Meldinei nendrinukei saugoti išmoka už hektarą siekia 251 Eur, o už dirvožemio apsaugą, baltyminius augalus – 6 kartus mažiau. Valdininkų sprendimai lėmė, kad šalyje gyvulių sumažėjo šešis kartus, jeigu jie imsis augalininkystės, bus requiem ir šiam sektoriui.“

„Kai lozungai dengiami pinigais, lėšos iššvaistomos, – pastebėjo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis, – nukenčia ūkininkas, bet dar daugiau – valstybė.“

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus teigimu, pagal naujajam finansiniam laikotarpiui skiriamas lėšas žemės ūkio sektoriuje didelio proveržio tikėtis neverta. Jau dabar iš būsimųjų strategijų matyti, kad daugiausia pinigų bus skirta projektams, kuriuos administruos pati ŽŪM.

Bendradarbiavimas su mokslininkais

LŽŪT nariai diskutavo su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclere prof. Astrida Miceikiene ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos prof. Rolandu Stankevičiumi dėl taikomųjų mokslinių tyrimų poreikio žemės ūkio verslui aktualioms problemoms spręsti. Mokslininkai pritarė jau anksčiau iškeltai idėjai steigti kompetencijų centrą, taip pat dėkojo už agrarinių studijų populiarinimą. Mokytis abiejose aukštosiose mokyklose jau pareiškė norą nemažai kaimo jaunimo. Lietuvos ūkininkų sąjungos skyrių vadovai R. Juknevičius ir Z. Aleksandravičius, LŽŪBA generalinis direktorius J. Sviderskis teigė, kad žemdirbiai pasigenda kvalifikuotos mokslininkų pagalbos. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto darbuotojai ŽŪM užsakymu parengė nemažai projektų, kurie iki šiol guli instituto lentynose, o ūkininkams apie žemės dirbimo technologijas aiškina… plūgų pardavėjai.

Nežinia, kelintą kartą LŽŪT nariai kėlė klausimą dėl valstybės finansavimo Žemės ūkio rūmams (ŽŪR) ir realiai dirbančioms bei ūkininkų palaikomoms žemdirbių savivaldos organizacijoms. „ŽŪR skiriama kasmet po pustrečio milijono, LŽŪT dirba išlaikoma savo narių, – kalbėjo J. Vilionis. – Trys buvę žemės ūkio ministrai kalbėjo, kad reikia atsisakyti ŽŪR naštos, bet ir šiemet ŽŪM jiems išlaikyti skyrė 344 tūkst. Eur.“

Anot LŽŪT pirmininko, ūkininkams apmaudu, kai jų nuomonės nepaisoma arba išvis nevyksta valdžios ir žemdirbių dialogas. Todėl LŽŪT ketina organizuoti nuotolinį renginį su EK komisaru Virginijumi Sinkevičiumi bei Europos Parlamento nariais Andriumi Kubiliumi, Juozu Oleku, Broniumi Rope. Ketinama ieškoti galimybių Briuselyje įkurdinti LŽŪT atstovą, kuris garantuotų „nefiltruotą“ informaciją iš ES.

Tarsi apibendrindamas diskusiją, idėjomis trykštantis kupiškėnas Z. Aleksandravičius šmaikštavo, jog kuo blogiau bus kaime, tuo greičiau šalies agrarinis sektorius sulauks pokyčių. Teliko laukti.

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas

 

2021-02-14