Suarti tausojamą dirvą plūgu ar supurenti skutikliu?

„Paimkime saują gyvos žemės – joje bus tiek gyventojų, kiek pasaulyje žmonių“, – sako Kalvių k. (Rokiškio r.) ūkininkas, Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos (LNTŽA) vadovas Jonas Venslovas. Jo nuomone, intensyvi ariamoji žemdirbystė lemia didelę dirvožemio degradaciją, o štai neariminė žemdirbystė tausoja žemę, kurioje knibžda gyvybė. Neariminė žemdirbystė gali būti vienas svarbiausių būdų kovoti su aplinkai ir žmogui pražūtingomis dirvožemio degradacijos pasekmėmis, tik už paramą atsakingi valdininkai be arimo kitokio žemės dirbimo būdo net neįsivaizduoja.

Išsaugoti dirvožemį

„Savo laukuose neariminę tausojamąją žemdirbystę taikau nuo 2014 metų“, – sako Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos vadovas Jonas Venslovas.

Pasak ūkininko, žemę dirbant 1 cm gyliu, viename hektare sujudinama 100 kub. m (150 t) žemės. Didžiausias tiesioginės sėjos privalumas – anglies dioksido mažinimas, laiko taupymas, išlaidų mažinimas. Taikant neariminę (Notill) technologiją, yra tik viena operacija – sėja. Laikas, skirtas 1 ha pasėti, gerokai mažesnis nei ariant. Taupomi ir degalai: sėjant tiesiogiai dyzelino sunaudojama 4 l/ha (2,8 Eur/ha), sėjant tradiciškai – 15 l/ha (10,5 Eur/ha).

Neseniai lankydamasis J. Venslovo ūkyje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, jog neariamosios technologijos mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iš dirvožemio. Todėl turi daugėti taip dirbamų žemių plotų, būtų investuojama įsigyti tokiai augalininkystei reikalingos technikos. Ministro teigimu, dirvožemį būtina išlaikyti sveiką ir išsaugoti ateičiai. Naujuoju Europos Sąjungos (ES) bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) planuoja pritaikyti neariamųjų technologijų plėtrai skirtas paramos priemones.

Nuo 2014 m. plūgo savo ūkyje atsisakiusį J. Venslovą sunerimti paskatino Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) paskelbta informacija, jog naujuoju 2021–2027 m. Lietuvos kaimo plėtros programiniu laikotarpiu priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje „Dirvožemio apsauga“ dalyvaujantiesiems bus privalu ankštinius augalus arba jų mišinį, arba jų ražienas suarti pasėjimo metais nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 1 d.

Smėlio pūgos pasėlių laukuose

„Arimas mūsų dirvoms – peilis, – teigė J. Venslovas, – visą žemės gyvybę plūgas palaidoja, sunaikina. Mūsų armens sluoksnis yra labai plonas ir mes negalime iš jo tyčiotis. Taisyklių kūrėjams siūlyčiau vietoje „suarti“ parašyti „nuskusti“, tai atitiktų sąvoką „dirvos tausojimas“. Tam yra naudojami specialūs agregatai. Lietuvoje plūgas – invazinis instrumentas, pasenstantis vos tik jį pagaminus.“

Pasak J. Venslovo, imtis neariminės žemdirbystės (Notill technologijos) šio krašto ūkininkus paskatino pavasariais siaučiančios išsausėjusio dirvožemio pūgos, kurių metu augalai nuo žemės tiesiog „nuskutami“ kaip švitriniu popieriumi.

J. Venslovas dirba 1 200 ha žemės (derlingumas – 34,69 balo), taiko neariminės žemdirbystės technologiją, turi pirmąją Lietuvoje neariminę sėjamąją ir kitos reikalingos technikos.

Taip ūkininkaujant išsaugoma gera dirvožemio ir vandens būklė, dirvožemio biologinė įvairovė, taip pat prisidedama prie klimato kaitos mažinimo.

Patirties ūkininkas J. Venslovas sėmėsi iš kitų šalių kolegų, taip pat laikėsi tausojamosios žemdirbystės principų – tinkamos augalų kaitos, sėjomainos, tarpinių pasėlių žaliajai trąšai auginimo.

Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatyta siekti, kad neariamosios žemės ūkio technologijos iki 2030 m. būtų taikomos 650 tūkst. ha plote. Praeitų metų pasėlių deklaravimo duomenimis, tokiu būdu apdirbamos žemės plotas Lietuvoje sudaro 243 tūkst. ha, o neariamąsias technologijas taiko 1 641 ūkis.

Svarbu valdyti situaciją

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir ūkininkas Jonas Venslovas sutaria, jog neariminė žemdirbystė – perspektyvi ekonomiškai ir draugiška aplinkai.

Savo ūkyje J. Venslovas augina kviečius, pupas, grikius, aliejinius ridikus. „Patys sunkiausi būna pirmi treji metai, – pripažino ūkininkas. – Persilaužimas ateina ketvirtaisiais. Liūdina tai, jog būtent tada dalis ūkininkų neištveria. Sako, jog pinigų jiems reikia šiandien, o ne rytoj.“

Ūkininkas pastebėjo, jog suvaldyta neariminės ir tausojamosios žemdirbystės situacija leidžia ūkininkauti tvariai. Pavyzdžiui, vidutinis jo ūkio grūdinių derlius – nuo 3,5 t/ha iki 4 t/ha. „Visą laiką nuo 2014-ųjų, kai nebeariu savo laukų, ne tik ūkininkavome, bet ir įrodinėjome, teikdami praktinius pavyzdžius, kokiais būdais neariminė žemdirbystė tausoja gamtą, mažindama anglies dvideginio išsiskyrimą į atmosferą, – pasakojo LNTŽA vadovas. – Lietuvoje iki šiol dar niekas dorai neskaičiavo, kiek ūkininkų šalyje užsiima tausojančiuoju ūkininkavimu, o, pavyzdžiui, Vokietijos ūkininkai už tai jau seniai gauna išmokas.“

LNTŽA vienija daugiau nei pusšimtį jaunų ir pusamžių ūkininkų iš 19 rajonų – Rokiškio, Anykščių, Ignalinos, Švenčionių, Trakų, Varėnos ir kitų, taip pat Druskininkų savivaldybės. Tai įvairaus dydžio ūkiai – nuo šimto iki kelių šimtų hektarų. Praėjusiais metais J. Venslovo ūkyje buvo auginama 400 ha žieminių kviečių, 140 ha pupų, dalis laukų palikta žaliajam pūdymui, o likusieji plotai užsėti grikiais.

LNTŽA vadovas, Rokiškio r. ūkininkas J. Venslovas jau seniai pats įsitikino ir ne vieną ūkininką įtikino, kad neariamoje žemėje gausiai veisiasi bei naudingą žemės plaučių funkciją atlieka sliekai. Gyvybės pilna žemė esanti derlingesnė, pasėlius reikia mažiau tręšti.

Mokslininkai „už“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto direktorius prof. Vaclovas Bogužas tvirtino, jog neariminė žemdirbystė su įvairių priemonių kompleksu taikytina įvairios sudėties dirvožemiuose. Dirbant sekliai, nenaudojant plūgo, pirma – paviršinį dirvos sluoksnį 50 proc. pagerina tinkama sėjomaina, antra – tarpiniai pasėliai. Trečia – jei dirva suspausta, prieš sėjant rapsus tenka purenti net ir podirvį. Ketvirtas reikalavimas – kiek galima daugiau dirvoje palikti augalinių liekanų. Pasak prof. V. Bogužo, neariminė žemdirbystė savo privalumus atskleidžia po 3–4 sezonų, nelygu, kaip buvo taikytos kompensacinės priemonės. Dirvos paviršiuje susidaro geresnės aeracijos vertingiausias organikos sluoksnis. Žinotina, jog pagrindinė augalų šaknų masė – iki 10 cm gylyje. Ariant ji sunaikinama. J. Venslovo ūkyje apsieinama be žemės dirbimo – dirva atnaujinama tik sėjos noragėliais. Ūkyje svarbesnė sėjomaina, tarpiniai pasėliai.

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas

Sprendžia ministerija

Vaiva Kovaliūnienė

NMA Komunikacijos skyriaus vedėja

Informuojame, kad šiuo metu galiojančiose Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklėse yra numatytas reikalavimas suarti ankštinius augalus arba jų mišinį, arba jų ražienas iki nurodyto termino. Dėl galimo reikalavimų peržiūrėjimo, papildymo, pakeitimo reikėtų kreiptis į ŽŪM.

Apžvelgiant praėjusių metų rezultatus, pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ iš viso pateiktos 6 825 paraiškos, deklaruota 109 093 ha ploto. Pagal veiklą „Dirvožemio apsauga“ pateiktos 24 paraiškos, deklaruotas plotas siekia 678 ha.

Šių metų pareiškėjai pagal veiklą „Dirvožemio apsauga“ deklaruotuose plotuose gali prisiimti ir laikytis įsipareigojimų 3 metus (anksčiau šis terminas buvo 5–7 metai).

Jei pareiškėjas dalyvauja įgyvendinant priemonės veiklą „Dirvožemio apsauga“, valdoje turi taikyti integruotos augalų apsaugos principus, todėl jis turi būti įregistruotas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Integruotoje augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje – kad galėtų valdoje taikyti integruotos augalų apsaugos principus, kiekvienais kalendoriniais paramos paraiškos pateikimo metais jis turi naudotis šia sistema.

Išmoka už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą dalyvaujant veikloje „Dirvožemio apsauga“ siekia 45 Eur už hektarą.

Vykdydami veiklą „Dirvožemio apsauga“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja auginti ankštinius augalus arba jų mišinį ir (arba) įsėti daugiamečių žolių įsėlį.

Jei auginami ankštiniai augalai ir (arba) jų mišiniai, veik­la kasmet gali būti vykdoma skirtinguose laukuose (t. y. skirtinguose nurodytų kontrolinių žemės sklypų laukuose), tačiau privaloma išlaikyti tokį pat pagal veiklos reikalavimus tvarkomą naudmenų plotą.

O įsėjant daugiamečių žolių įsėlį, trečiaisiais veiklos įgyvendinimo metais daugiametės žolės turi būti įsėjamos kituose laukuose (t. y. skirtinguose nurodytų kontrolinių žemės sklypų laukuose), tačiau privaloma išlaikyti tokį pat pagal šios veiklos reikalavimus tvarkomą naudmenų plotą.

Ankštiniais augalais arba jų mišiniu užsėtas plotas kiekvienais metais turi sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. paramos paraiškoje deklaruoto tiesioginėms išmokoms gauti ariamosios žemės ploto. „Rizikos“ vandens telkinių teritorijoje ankštiniais augalais arba jų mišiniu užsėtas plotas kiekvienais metais turi sudaryti ne mažiau kaip 30 proc. paramos paraiškoje deklaruoto tiesioginėms išmokoms gauti ariamosios žemės ploto.

Pasėtus ankštinius augalus arba jų mišinį deklaruoti pasėjimo metais.

Ankštinius augalus arba jų mišinį, arba jų ražienas suarti pasėjimo metais nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 1 d.

Žemės ūkio ministerijai rengiant KPP paramos įsisavinimo nuostatus neariminės žemdirbystės technologijos Lietuvoje dar tik skynėsi kelią, todėl dabar iniciatyvos teisę dėl paramos įsisavinimo nuostatų keitimo ir kreipimosi į ŽŪM turi LNTŽA.

Redakcijos nuotraukos

2021-06-18