Taršūs automobiliai – kol kas netaršūs

Seimas nespėja dorotis su pratęstos rudens sesijos darbų apimtimi. Aistros kaista. Opozicija antradienį blokavo naujų projektų pateikimą. Seimo valdybos atsakas – paskelbti nenumatytą posėdį, kurio darbotvarkė jau negali būti ginčijama. Vakar, trečiadienį, surengtas toks posėdis projektų paketą pateikusiam aplinkos ministrui Simonui Gentvilui baigėsi nesėkme.

Pusmetį kalbėta apie automobilių apmokestinimą

Kalbas apie būtinybę apmokestinti taršius automobilius ir taip spręsti taršos problemas girdėjome pusę metų.

Aplinkos ministerija (AM), pats ministras S. Gentvilas siuntė aiškią žinutę visuomenei: esamos priemonės niekaip neskatina taršos ir transporto parko taršos mažinimo, o tai daryti mus įpareigoja Klimato kaitos darbotvarkė, Europos klimato įstatymas. Transportas daugiausia prisideda prie aplinkos taršos (69 proc. azoto oksidais, 25 proc. kietosiomis dalelėmis). Vilniuje automobiliai orą teršia labiau nei daugelyje kitų Europos sostinių, tarp jų ir Briuselyje, Kopenhagoje, Paryžiuje. Lietuva Europoje išsiskiria senu automobilių parku, dešimteriopai taršesnių, palyginus su benzinu varomais, dyzelinių automobilių gausa – jie sudaro 69 proc. viso automobilių parko, kai ES vidutiniškai – 42 proc. Vyriausybės vardu aplinkos ministras taip pat primena, kad Lietuva iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, palyginus su 2005 m., privalės sumažinti 21 proc., o transporto parkui iš visų sektorių tenka didžiausias įpareigojimas.

Seimui teikdamas trijų teisės aktų paketą (Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, Mokesčių administravimo įstatymo, Alternatyviųjų degalų įstatymų pataisas), S. Gentvilas tam buvo puikiai pasiruošęs, demonstravo skaidres su daugybe skaičių ir argumentų, kurie bylojo tai, jog būtina atsisakyti dabartinio automobilių registracijos mokesčio ir nuo 2023 metų pereiti prie taršos mokesčio. Jis esą būtų naudingas savivaldybėms, nes patektų į darnaus judumo fondą, skatintų dviračių bei elektros įkrovimo stotelių tinklo plėtrą, viešojo transporto atnaujinimą. Lietuva su tokiu mokesčiu ES jau nėra pirmoji, jį taiko 23 šalys narės, tarp jų – ir Latvija.

Jautriausi gyventojų sluoksniai esą nenukentėtų – neįgalieji nuo mokesčio būtų atleisti, o senjorams ir kai kurioms kitoms visuomenės grupėms būtų taikoma 50 proc. mokesčio nuolaida. Esą tai mitas, kad labiausiai nukentėtų senjorai – automobilius turi tik vienas trečdalis pensininkų, o juos turintieji mokesčio nemokėtų ar mokėtų iki 100 Eur per metus.

AM, projektus rengusi kartu su Susisiekimo ministerija (SM), apskaičiavo, kad daugiau nei pusei visų automobilių turėtojų taršos mokesčio mokėti nereikėtų ar tektų mokėti iki 100 Eur; 35 proc. gyventojų reikėtų mokėti 100–200 Eur, mažiau nei 8 proc. – iki 300 Eur, ir tik mažesnei nei 3 proc. daliai – daugiau nei 300 Eur.

Pateikti argumentai neįtikino

Seimo daugumos neįtikino S. Gentvilo argumentai, kad reikalingas būtent toks mokestis.

Kritiką žėrė opozicijoje esantys parlamentarai. Vyriausybės narys sulaukė priekaišto, kad kiekvienąkart kaip fokusininkas iš kepurės traukia naujus mokesčius, kad dabar, kai pragyvenimas taip brangsta, įvesti naujus mokesčius yra labai blogas laikas. Stebėtasi dėl mokesčio dizaino – apmokestinti automobilius nepaisant to, jie važiuoja ar stovi garaže. Pasigesta vertinimo, kaip šis mokestis prisidėtų prie skurdo Lietuvoje. Atkreiptas dėmesys, kad tranzitinis transportas siūlomo mokesčio išvengtų, ir apskritai jis yra atgyvena – aplinkos taršos mokestį logiška būtų sieti su sunaudojamais degalais.

Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad visuomenė yra nuolat klaidinama dėl projektuojamo mokesčio – jis būtų gerokai skaudesnis ir paliestų gerokai didesnį gyventojų ratą, nei yra skelbiama. Seimo nariui užklausus, SM pateikė duomenis, kad senesnių nei 12 metų automobilių yra per 900 tūkst., už juos savininkams tektų kasmet mokėti 300 Eur. „Teisingiausias kelias būtų registracijos mokestis“, – nuomonę išsakė A. Butkevičius, laikydamasis įsitikinimo, kad siūlomas taršos mokestis žmonėms pablogins gyvenimą.

Pagąsdino artėjančia kometa

Seimas po pateikimo nepritarė Vyriausybės siūlomam paketui. Antruoju balsavimu buvo sprendžiama: jį atmesti ar grąžinti tobulinti. Daugumos valia paketas grįžta Vyriausybei tobulinti.

Emocingų pasisakymų netrūko. S. Gentvilas į parlamentą atneštą iniciatyvą bei kilusias diskusijas palygino su praėjusių metų amerikiečių mokslinės fantastikos filmu „Nežiūrėk aukštyn“ („Don‘t Look Up“). Kino juosta, kurioje du astronomai bando įspėti žmoniją apie artėjančią kometą, grasinančią žmonijai pražūtimi, yra valdžios ir žiniasklaidos abejingumo klimato krizei satyra.

„Kometa artėja“, – perspėjo kolegas parlamentarus S. Gent­vilas. Nuorodos į filmą nepastebėję ar filmo nematę Seimo nariai replikavo, kad prie Žemės artėja ne kometa, o asteroidas.

Bet kokiu atveju Vyriausybei vėl teks grįžti prie tos pačios užduoties. Įdomu, kaip bus transformuota automobilių taršos mokesčio idėja. Tikėtina, kad žinių apie tai išgirsime dar šiemet.

2022-01-13

ŪP korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ

123rf nuotrauka

automobilių taršos mokestis, Simonas Gentvilas, Algirdas Butkevičius, Irma Dubovičienė, Ūkininko patarėjas