Tauragė ir Šilalė – prieš geologų buldozerį

Lietuvos geologijos tarnyba „stumia“ dar vieną angliavandenilių paieškos projektą Vakarų Lietuvoje. Tauragėje ir Šilalėje įvyko viešas supažindinimas su angliavandenilių išteklių naudojimo  Kaltinėnų plote plano strateginių pasek­mių  aplinkai vertinimo ataskaita. Šis valstybinio lygio dokumentas ne tik grindžiamas prieštvaniniais duomenimis, bet yra ir visiškai nederintas su Žemės ūkio ministerija.

Šilališkis Antanas Bukauskis suskaičiavo, kad nuo kiekvieno išvežto naftos benzinvežio savivaldybei atiteks 6 eurai.

Ieškos adatos šieno vežime Kaltinėnų plotas, kuriame Lietuvos geologijos tarnyba, nepasitarusi su savivaldybėmis, planuoja skelbti konkursą žvalgyti ir išgauti tradicinius (nafta) ir išskaidytuosius (skalūnai) angliavandenilius, apima 2 338 kv. km teritoriją Jurbarko, Tauragės, Šilalės, Rietavo, Telšių, Raseinių ir Kelmės rajonuose. Kadangi tai valstybinis dokumentas, planuotojai ir strateginių pasekmių vertintojai nesivargino klausytis kaimo žmonių priekaištų ir ataskaitai pristatyti pasirinko tik dvi savivaldybes – Tauragės ir Šilalės, tačiau ir ten susirinkusiuosius įspėjo, kad jų pritarimo nereikia, nes tai tėra konsultacinio pobūdžio supažindinimas. Lietuvos geologijos tarnybos Giluminių tyrimų skyriaus vedėja dr. Jurga Lazauskienė pripažino, kad šioje teritorijoje daugiau nei prieš 20 metų buvo išgręžti septyni gręžiniai, tačiau naftos neaptikta, o apie išskaidytaisiais angliavandeniliais vadinamą skalūnų naftą ir dujas jokių žinių nėra. „Gali būti, kad jokių išteklių čia nebus rasta arba juos bus neekonomiška išgauti, arba bus priimtas politinis sprendimas to nedaryti – tada ir gamyba nevyks“, – sakė J. Lazauskienė pristatymo pradžioje.

Europarlamentaro Bronio Ropės padėjėja Jolanta Vaitiekienė ataskaitoje rado daugybę netikslumų ir vienas kitam prieštaraujančių teiginių.

Avarijų pasekmės – tabu Ataskaitą rengusios UAB „Sweco Lietuva“ atstovas Vytautas Belickas neslėpė, kad vertindami žvalgybos, paieškos ir gavybos įtaką gamtinei, socialinei, ekonominei aplinkai, žemės gelmių tyrimams ir išteklių naudojimui, nenumatė, kas nutiktų, jei ieškant naftos ar dujų įvyktų avarija. Esą tokius dalykus turės numatyti kitos ataskaitos – ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo rengėjai. Pasak V. Belicko, peržiūrėjus visas duomenų bazes paaiškėjo, kad apie 60 proc. Kaltinėnų ploto teritorijos paieška nevyks, nes tokia veikla draudžiama gyvenvietėse, saugotinose teritorijose, valstybiniuose miškuose ir gamtiniu požiūriu svarbiose buveinėse, vandens telkinių ir kultūros paminklų apsaugos zonose. Bene daugiausia dėmesio ataskaitos rengėjas skyrė vandens apsaugos reikalams aiškinti. V. Belickas garantavo, kad užteršti geriamąjį vandenį hidraulinio ardymo metu nėra jokių galimybių, nes vandeningą sluoksnį, iš kurio išgaunamas gėlas vanduo, nuo paieškos zonos skiria ne mažiau kaip 1 000 metrų. Tačiau jo pateikti skaičiai skalūnų naftos ir dujų paieškos išgąsdintus gyventojus tiesiog pritrenkė: į vieną gręžinį po hidraulinio ardymo gali būti supilta net iki 40 tūkst. kub. m vandens, atgal grįžti gali trečdalis. Ir tą grįžusįjį, užterštą ne tik cheminėmis medžiagomis, bet ir žemės gelmėse stūksančių uolienų dalelėmis, teks tvarkyti, valyti, saugoti. „Nustatyta, kad pasekmės bus vidutiniškai reikšmingos. Bet mes vertiname tik vieno gręžinio poveikį aplinkai, o didinant gręžinių skaičių... Kol kas nežinome, kiek jų bus“, – pripažino V. Belickas. Konsultantas prasitarė, kad tradicinės naftos paieškų aikštelei nustatyta 1 000 m apsaugos zona, ir neslėpė, kad skalūnų paieškai tokia zona „nereali“, tačiau taip ir neatsakė klausiantiesiems, per didelė ar per maža, tik paaiškino, ką patys žmonės gerai žinojo – tarša už sanitarinės apsaugos zonos neturėtų patekti.

Žadeikiškis Stasys Grikšas piktinosi, kad žemės nuosavybė Lietuvoje negerbiama – kas nori, tas ją mindo.

Nauda „didelė“ – 6 eurai Skeptiškai V. Belickas įvertino ir planuojamos veiklos ekonominę naudą, nes nei žvalgyba ir paieška, nei gavyba darbo vietų vietiniams gyventojams nesukuria. Tam paprieštaravo Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas, priminęs, jog nuo šių metų įsigaliojo mokesčių pakeitimas – savivaldybėms atiteks dešimtadalis naftininkų sumokamų mokesčių už gamtos išteklių naudojimą. Šilališkis Antanas Bukauskis, pradėjęs domėtis skalūnais žengiant į Lietuvą amerikiečių bendrovei „Chevron“, patikslino Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus informaciją. Jo skaičiavimais, už 20 t benzinvežį naftos, išsiurbtos iš gręžinio, naftininkai gauna 6 tūkst. eurų, valstybei sumoka 60 eurų mokesčių, o savivaldybei nuo jų teks tik 6 eurai. „Ir dar labai keista, kad dabar visur maišomi išskaidytieji angliavandeniliai su nafta. Ar ne dėl to, kad, jei kažkur tų skalūnų naftos aptiktų, tai iki 2020 metų mokėtų tik 1 proc. mokesčių valstybei. O visa rizika tektų mums. Juk iš vieno gręžinio išveža iki 2 tūkst. benzinvežių naftos. Veš skystį – niekas neapsaugotas nuo avarijų, o apie jas jūs net nekalbate“, – priekaištavo planų rengėjams A. Bukauskis. Išsamiau nei geologai šilališkis susirinkusiesiems išaiškino skalūnų dujų išgavimo subtilybes, nuogąstavo, kad per ilgą laiką gręžiniuose esantys vamzdžiai surūdys nuo žemės gelmėse esančių sūrymų ir atsitiks taip, kad vietoj gėlo vandens gersime sūrų. Pasak šilališkio, Lietuva gali kasmet išgauti iki 1 mlrd. kub. m gėlo vandens ir parduoti jį Afrikai, kur trokšta ir moka už vandenį auksinius pinigus – užtektų ir mums, ir mūsų vaikams, ir anūkams.

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas Šilalėje neslėpė, kad Vyriausybė sprendimą ieškoti skalūnų Kaltinėnų plote priims neatsižvelgdama į žemės ūkio rodiklius.

Gelbės nykstančius kaimus? Bene daugiausia priekaištų dokumento rengėjams gyventojai turėjo dėl žemės ūkio vertinimo. Ataskaitoje panaudotas 2004 m. žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių“, kuriame nurodyta, kad Šilalė priskiriama prie vietovių, kurioms gresia pavojus būti apleistoms, kur būtina išsaugoti kaimą, nes žemės ūkio veiklai nepanaudotos naud­menos dėl gamtinių procesų laikui bėgant apauga mišku, supelkėja – vyksta žemės ūkio paskirties teritorijų degradacija. Į pristatymą susirinkę ūkininkai piktinosi, kad strateginio poveikio aplinkai ataskaitos, už kurią Lietuvos geologijos tarnyba „Sweco Lietuvai“ sumokėjo beveik 103 tūkst. Lt, rengėjai net nepasivargino paieškoti naujų duomenų ir nederino savo darbo su Žemės ūkio ministerija, kurios specialistai gali patvirtinti, jog Šilalės rajonas gyvulininkystės srityje Nr. 1 – čia laikoma daugiausia gyvulių, pagaminama daugiausia produkcijos. „Kaltinate mus, kad sunaikinome žemės ūkį, tad ateisite dabar gelbėti kaimo – pasiūlysite 6 eurus“, – piktinosi A. Bukauskis. Žadeikiškis Stasys Grikšas susirūpino savo ekologiniu ūkiu, kuriame 20 ha gano elnius – klausė, ką reikės daryti su žvėrimis prasidėjus sprogdinimo darbams. „Penkeriems metams sudariau ekologinio ūkininkavimo sutartį, prisiėmiau įsipareigojimus. Ekologiniame ūkyje nė saujos trąšų neleidžiama paberti, o jūs ateisit ir tonomis pilsite į žemę vandenį su chemikalais. Visame pasaulyje nuosavybė yra šventa, o pas mus vis kas nors į ją kėsinasi“, – kone verkė žmogus. Jolanta Vaitiekienė, europarlamentaro Bronio Ropės padėjėja Tauragės apskrityje, atkreipė dėmesį į melioracijos įrenginius, klausė, kas juos sutaisys, kai po kelerių metų paaiškės, kad hidrauliniai plėšymai sugadino sistemas. Žygaitiškės nuomone, negalima tokių dalykų daryti be Žemės ūkio ministerijos žinios, remiantis seniai nebeaktualiais dokumentais, nes ūkininkai ne tik maitina savo šeimas, bet ir sukuria po 3–4 darbo vietas miestiečiams. Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Satkūnas ramino ūkininkus, kad dabar yra informacinis etapas, privačioje žemėje be savininko sutikimo niekas nieko nedarys, o į pastabą dėl pasenusio žemės ūkio ministro įsakymo bus atsižvelgta. „Bet tai tikrai nėra lemianti aplinkybė, kaip jūs sakote, ateiti čia ieškoti skalūnų – tikrai ne tuo remiantis bus priimami sprendimai“, – neslėpė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius.

Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas išreiškė nepasitikėjimą strateginių pasekmių vertintojais, nes jie fiksavo tik momentinį poveikį, ignoruodami faktą, kad vyks masinis reiškinys.

Savivaldybės nepritaria Šilalės r. meras Jonas Gudauskas net kelis kartus priminė, kad savivaldybės taryba nepritarė skalūnų dujų ir naftos paieškoms Tauragės–Šilutės plote, nepritars ir Kaltinėnų plote. „Mūsų nuomonė nesikeičia. Kad nekiršintume žmonių, jei reikės, mes priimsime sprendimą Kaltinėnų plote neleisti daryti jokių paieškų: su gyventojais nesitarta ir rajono strateginiame plane tokia veikla nėra numatyta, juo labiau kad su žemdirbyste ir aplinkosauga to niekaip negalėtume suderinti“, – sakė Šilalės r. meras, „Sweco“ atstovams įteikęs ir rajono poziciją patvirtinantį raštą. Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas piktinosi, kad dokumento rengėjai neatsižvelgė į pagrindinę Šilalės r. gyventojų veiklą, netyrė ir nevertino ilgalaikių pasekmių, o aprašė vieno gręžinio momentinį poveikį. „Ar teisybė, kad valstybei strategiškai svarbiuose objektuose galima atlikti darbus ir be savininko žinios arba išpirkus rinkos kaina žemę?“ – klausė Laukuvos seniūnas. Lietuvos geologijos tarnybos direktorius tvirtino, kad privatus verslas, kuriuo turėtų tapti angliavandenilių žvalgyba ir paieška, negali būti pripažintas valstybinės reikšmės strateginiu objektu, tačiau europarlamentaro B. Ropės padėjėja J. Vaitiekienė priminė, jog žemės gelmės yra valstybės nuosavybė, taigi ir V. Ačo klausimas yra visai logiškas. Angliavandenilių išteklių naudojimo Kaltinėnų plote plano strateginių pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitai nepritarė ne tik Šilalės savivaldybė, tą pačią dieną Tauragėje vykusiame renginyje buvo pasiūlyta ataskaitos pristatymo netvirtinti, nes apie jį nežinojo didžioji dalis Tauragės visuomenės. Į Tauragę atvykęs klaipėdie­tis naftos ir dujų technologijų specialistas, inžinierius ir geologas Vytautas Švanys tvirtino, kad ten, kur ši veikla vykdoma, prasidėjo problemos – netinkamas vartoti vanduo, krinta gyvuliai, suserga žmonės, tose vietose 10 kartų padidėjo seisminė rizika. Geologo nuomone, tokių faktų ignoravimas prilygsta visuomenei pavojingai veiklai.

Daiva BARTKIENĖ Autorės nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.