Tikrai nesame Europos užkampis

Jau galima ramiai susidėlioti parodos „Agrovizija 2022“ rezultatus. Apie tai, kaip vertina nuveiktą darbą, koks šios parodos galimas poveikis žemdirbystės pažangai, įmonių-eksponentų verslo plėtrai, žemdirbių švietimui, komentuoja viena iš šio renginio organizatorių, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita VARANAVIČIENĖ:

Zita Varanavičienė, paroda Agrovizioja 2022, augalų apsaugos produktai„Po priverstinės pauzės dėl COVID-19 pandemijos paroda sugrįžo pasikeitusi, atsinaujinusi tiek kokybine, tiek išorine prasme. Šiemet pritaikėme naują parodos ženklą, naują logotipą, o šių metų parodos tema buvo „Daugiau su mažiau“, kuri atliepia ūkininkams šiandieninius iššūkius. Viena vertus, turime griežtėjančius aplinkosauginius reikalavimus, kita vertus – augančią gyventojų populiaciją, klimato kaitos iššūkius, todėl reikia gaminti daugiau tausojant išteklius, racionaliai naudojant žemę. Visas tris dienas parodos dalyviai pristatė savo produktus, techniką, auginimo technologijas būtent apie tai, kaip su mažiau užauginti daugiau.

Mūsų, organizatorių, tikslas yra sukurti platformas ir erdvę, kurioje susitiktų profesionalai – ūkininkai, agroverslo, technikos įmonių atstovai, mokslininkai, konsultantai, žinoma, politikai, sprendimų priėmėjai ir visi, kuriems įdomu, kaip XXI amžiuje yra auginamas maistas. Mūsų siekis, kad paroda būtų profesionalumo šventė, nes tai nėra mugė, miestelio šventė ar pasilinksminimo vieta. Visų pirma, tai technologijų ir technikos demonstravimas realiu laiku, parodymas, kaip realiomis sąlygomis auga augalai.

Metai gali būti drėgni ar sausi, tad bandomieji laukeliai išgyvena ir lietuvišką žiemą, ir lietuviškas liūtis, ir lietuviškus karščius. Šiemet turėjome 636 bandomuosius laukelius, juose dominavo kviečiai, rapsai, bet didžiulis dėmesys buvo skirtas ir pupiniams augalams, taip pat naujovėms – burnočiams, sugrįžta peliuškos ir kiti gal egzotiški, gal jau primiršti augalai.

Technikos įmonės demonstravo purkštuvus, skutiklius – visą naują techniką, inovatyvius sprendimus. Šios parodos naujiena buvo mėsinių galvijų ekspozicija, kuri tikrai labai organiškai įsiliejo į parodos konceptą. Buvo surengtas seminaras apie mėsos brandinimą, realizavimo galimybes. Po šio seminaro visi lankytojai pakviesti į žinomo laidų apie maistą kūrėjo, mėsos parduotuvių „Chef the Viking“ ir restorano šeimininko, grilio eksperto Vyliaus Blauzdavičiaus gaminamų mėsainių degustaciją. Eksperimentas pakviesti į parodą ir gyvulininkystės atstovus buvo labai vykęs ir sėkmingas.

Šiemet paroda išsiskyrė gausia diskusijų ir seminarų programa. Kiekvienas lankytojas galėjo pagal savo skonį pasirinkti, ar jį labiau domina bendresnės, strateginės, politinės diskusijos apie žaliąjį kursą, ar tiesiog spręsti konkrečią savo ūkio problemą, pvz., kokios įtakos sėjos laikas turi augalų augimui, kaip saugiai naudoti augalų apsaugos produktus, kaip tvarkyti pakuotes. Antai dalyvavo labai įdomi lektorė, kuri pasakojo apie asmenines apsaugines priemones, darbo drabužius. Manau, kad programa buvo labai turininga ir tiko kiekvieno skoniui.

Man sunku vertinti parodą ir nekuklu girtis, bet tikiuosi, kad nuolatiniai parodos, kuri organizuota jau tryliktą kartą, lankytojai mato tiek organizatorių, tiek parodos dalyvių augimo norą prisistatyti gražiau, išmaniau. Akcijos ar įdomus performansas stende tikrai pagyvina renginį, suteikia šiek tiek pramoginio efekto. Tenka pabrėžti, kad paroda yra profesionalumo šventė, o mūsų tikslas – išraiškingai pristatyti naujausias technologijas būtent Lietuvos sąlygomis.

Turbūt geriausiai apie mūsų žemės ūkį kalba kiti žmonės, todėl mėgstame pasilyginti su Estija. Parodos svečias, vienas iš BASF vadovų Michaelis Vagneris diskusijoje „Daugiau su mažiau“ pasakojo, kaip iš paukščio skrydžio pažvelgė į mūsų žemės ūkį. Jis kalbėjo, kad Lietuva turi didžiuotis savo ūkininkais, nes jie yra atviri naujovėms, turi alkio jausmą inovacijoms. Aišku, mes savo efektyvumu, pajamų kiekiu iš hektaro atsiliekame nuo Vakarų Europos valstybių, bet turėdami darbščius, žingeidžius ir atvirus pokyčiams žmones, galime pasidžiaugti, kad tokių ūkininkų laukia gera ateitis ir net politiniai sprendimai nesugebės sugriauti jų planų.

Koks galimas poveikis įmonių-eksponentų verslo plėtrai? Reikėtų pasidaryti atskirą analizę, nes kiekviena įmonė, dalyvaudama parodoje, turbūt kelia savo tikslus. Manau, kad verslo profesionalų prisistatymas kitiems profesionalams, ūkininkams bet kokiu atveju didina žinomumą, leidžia iš arčiau susipažinti su technologijomis. „Agrovizija“ tikriausiai skiriasi nuo kitų parodų tuo, kad tai gyva paroda, jos metu vyksta technikos demonstravimai. Buvo galima realiomis sąlygomis pamatyti, kaip dirba purkštuvai, skutikliai, kita technika.

Visi, tiek dalyviai, tiek lankytojai, tiek mes, organizatoriai, kiekvienos parodos metu susiduriame vis su kitokiais gamtos kaprizais. Prieš įrengiant šiųmetę parodą, visą savaitę Kėdainių krašte lijo, iškrito didžiulis kritulių kiekis. Tačiau buvo galima pažiūrėti, kaip skutimo technika dirba šlapiame dirvožemyje. Tikiu, kad kiekviena įmonė atrado savo klientą, pabendravo ir galėjo parodyti tai, ką jie turi geriausio.

Kadangi paroda sugrįžo po trejų metų, tai tikrai toks laikotarpis, kada subręsta inovacijos, atsiranda naujų sprendimų, nes kasmet sunku pristatyti ką nors labai naujo ir verčiančio iš koto. Bet trejų metų laikotarpis tarp parodų subrandino inovacijas. Todėl ir šioje parodoje turėjome startuolį, kuris pristatė žemės ūkio ateities metodą, t. y. dronų naudojimą augalininkystėje. Turiu pažymėti, kad šiandien reguliavimas neleidžia iš oro purkšti augalų apsaugos produktų. Yra registruotas vienintelis produktas, skirtas miškams. Jau kalbama ir jeigu bus pritarta, dronai tam tikrais atvejais, ypač aukštiems augalams arba kai neįmanoma įvažiuoti su technika į laukus, galėtų būti vienas iš augalų apsaugos produktų naudojimo sprendimų. Bet šiandien tam dar tebėra teisinių kliūčių.

„Agrovizija“ organizuojama kas dvejus metus, tad vėl laukiame susitikimo 2024-aisiais. Paroda stengiasi žengti koja kojon su gyvenimu, netgi būti šiek tiek priekyje, atvežti ir parodyti naujienų. Ateitis yra tikslieji metodai, skaitmeniniai sprendimai, padaryti daugiau su mažiau. Tai ir dirvožemio tyrimai bei tikslieji purkštuvai, trąšų skleidimo būdai, duomenys iš palydovų, analizė. Manau, kad kitoje parodoje šie elementai tikrai egzistuos, tai bus su tradicine agronomine praktika. Atskirai reikėtų pažymėti veisles, selekcininkų darbą, nes jau turbūt pamiršome, kad būtent dėl jų triūso galime mėgautis puikiomis braškėmis, bananais. Selekcininkai šiandien sprendžia daug klausimų, siūlydami atsparesnes veisles, labiau pritaikytas prie klimato svyravimų, atsparesnes sausroms, išgulimui ir pan. Kaip ir kiekviena paroda, ateinanti bus tradicinių elementų ir naujovių derinys. Toks yra mūsų siekis – nenubraukti to, kas sena, bet gera, pristatyti ir ateities tendencijas, kad paroda būtų kelrodis ir agroversle, ir kad pačios naujienos pasiektų Lietuvos ūkininkus ne po penkerių ar dešimties metų, o tada, kai jos atsiranda rinkoje. Tikrai nesame Europos užkampis, mes atviri inovacijoms, o parodos tikslas – pristatyti naujienas.“

 

Autoriaus nuotrauka

2022.07.14

ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

Susijusios temos – skaitykite: Zita Varanavičienė, paroda Agrovizioja 2022, augalų apsaugos produktai