Trumpai, bet išsamiai apie vandens telkinius

Vasarą labai norisi ilsėtis prie vandens, bet atostogos visada per trumpos ir ne visada spėjame ištrūkti prie jūros, ežero ar upės. „Niekam nebereikia įrodinėti, kad prižiūrėtas vandens telkinys greta namų – ir grožis, stilius, ekologija, ir džiaugsmas vaikams bei suaugusiesiems. Taip pat didina nekilnojamojo turto vertę, įkvepia gyvybės sodui, šventėms ir ramiems vakarams po dienos darbų“, – sako UAB „Sodo“ vadovas Ramūnas Rėderis.

Giedrė RYMEIKĖ

Laisvos formos baseinas, papuoštas natūraliais akmenimis.

Pradėkime nuo skaičių

Skaičiuojama, kad yra apie 30 vandens telkinių tipų. Yra iš ko rinktis, tačiau pastebima, kad Lietuvoje greta namų populiariausi baseinai ir kūdros.

„Formaliai iki 10 a (1 000 kv. m) kūdrai nereikia derinti projekto su institucijomis. Jeigu gyvenate valstybiniame parke, bio­sferos rezervate, valstybinio rezervato buferinėje zonoje ar karstiniame regione, leidimo reikės. Jeigu sklype yra melioracijos statinių, teks suderinti pasirinktą vietą su savivaldybe“, – atkreipia dėmesį specialistas į tai, kuo pirmiausia reikės pasirūpinti.

Tačiau ar visada daugiau yra geriau? „Kuo didesnis vandens telkinys, tuo daugiau investicijų, didesnis poveikis ekosistemai, eksploatacijos sąnaudos, – perspėja R. Rėderis. – Mitas, kad išsikasus kūdrą ir prileidus į ją žuvų, daugiau nieko nereikės daryti. Jeigu taip paliksite, vandens telkinys netrukus pavirs šlapyne.“

Kokio dydžio telkinį rinktis: kūdrą, mažą baseinuką ar tik dekoratyvinį kriokliuką? Kaip ir planuojant gėlyną, reikia atsižvelgti į sodybą ir laikytis sklypo proporcijų.

Ramūnas Rėderis.

„Atsakau praktiškai – pagal biudžetą. Pavyzdžiui, mažą versmės tipo fontaną galite įsirengti už 500 eurų ir jį sumontuoti užtruksite vos savaitgalį. Bet jeigu svajojate apie į nedidelį telkinį įtekantį upelį, reikės daugiau nei 1 000 eurų. Jeigu norite maudymuisi tinkamo vandens telkinio, teks išleisti kelis tūkstančius, o jeigu planuojate jame ir paplaukioti, prireiks keliolikos tūkstančių eurų“, – komentuoja sodo reikmenų rinką stebintis specialistas.

Kaina taip pat skirsis įrengiant ir prižiūrint tradicinį ir ekologinį baseiną. „Tradicinio baseino eksploatacija bus brangesnė, – į klausimą, kokį baseiną rinktis, atsako pašnekovas. – Net jei nesimaudysite, baseinui reikės dezinfekcinių priemonių, chemijos, teks dengti, reguliariai valyti ir pan. Ekobaseinas reikalauja mažiau dėmesio, jo priežiūra lengvesnė, eksploatacija pigesnė. Kai negalite maudytis, jis tampa kiemo puošmena, ramybės skleidėju, valo orą. Tiesa, jei turite pirtį, tokiame telkinyje maudytis galėsite visus metus!“

Turėti ekobaseiną labai paprasta – leiskite gamtai dirbti už jus. Jį įrengus natūralūs mikroorganizmai ir vandens augalai palaiko skaidrų vandenį.

Dumblius reguliuoja zooplanktonas ir natūralus filtras, įrengiamas statant ekobaseiną. Tai didžiulis kontrastas, palyginti su paprasto baseino priežiūrai sunaudojamais chemikalais. Šis natūralios kilmės filtras sudarytas iš neutralaus, porėto substrato sluoksnių, per kuriuos teka vanduo ir sulaiko visus nešvarumus. Vandens augalai augdami sunaudoja dumblių maistą, taip užkirsdami kelią vandens žydėjimui.

Ekobaseinas valomas labai panašiai kaip ir paprastas. Tik dėl tamsios hidroizoliacinės tvenkinių plėvelės „PondGard“ spalvos valyti baseiną reikia rečiau, o pašalinti susidariusį dumblą paprasčiau.

Kadangi ekobaseinas valosi natūraliai, jam prižiūrėti nenaudojami jokie chloro pagrindo chemikalai.

Prieš pradedant darbus pašnekovas rekomenduoja pirmiausia nusipiešti eskizą ar atsispausdinti keletą internete rastų paveiksliukų su patinkančio vandens telkinio vaizdu, kad būtų aišku, ko tiksliai siekiate. Tada susirašyti darbų eiliškumą, susidaryti medžiagų sąrašą ir preliminarią sąmatą.

Lašantis, trykštantis ar bėgantis vanduo padės sulaikyti dumblių plitimą.

„Jeigu nedrąsu, trūksta laiko ar nenorite purvintis rankų, kreipkitės į specializuotas įmones, kurios rekomenduos meistrus, padės parengti projektą, suplanuoti darbus, išsirinkti įrenginius ir medžiagas, pakonsultuos“, – pataria pašnekovas.

Taisyklinga ar laisva forma?

Priimant sprendimą dėl vandens telkinio formos, įtakos turės architektūra, telkinio tipas ir sklypo savininko fantazija. „Jeigu didesnes kūdras ir tradicinius baseinus riboja kasimo technika ar formos, technologija, dekoratyviniam natūralaus vandens telkiniui formos ribų nėra. Šiuo metu populiarėja Lietuvos geografinių kontūrų vandens telkiniai, iš mados neišeina inksto, lašo forma (tokią nesunku įsirengti su tilteliu)“, – teigia specialistas.

Pasak jo, griežtų taisyklių, kada kokią formą rinktis, nėra, tačiau pats dažnai siūlo netikėtus sprendimus – tarkime, prie tradicinės architektūros namo įrengti griežtų formų dizaino telkinį. Arba atvirkščiai, prie modernaus griežtų linijų namo, jo nuomone, dera netaisyklingos formos kūdra.

Apšviestas vandens telkinys ir gražus, ir daug saugesnis tamsiuoju paros metu.

Vandens telkinio „aksesuarai“

Tai būtina, kad sklypas atrodytų harmoningai, nenukentėtų nei medžiai, nei vandens telkinys.

„Gėlynus derinti lengviau. Jeigu norite skaidraus vandens, biologinės pusiausvyros, rekomenduoju gėlyną įrengti pačiame telkinyje! Taip, supratote teisingai! Gėlės vandenyje džiugins besikeičiančiais žiedais nuo ankstyvo pavasario: pirmiausia pražysta purienos, o iki vėlyvo rudens grožėsitės lelijomis, raudoklėmis. Tai svarbu suplanuoti projektuojant telkinį“, – siūlo R. Rėderis. Jo nuomone, ne bėda, jei projektuojant baseiną ar kūdrą, nebuvo numatyta vietos gėlynams. Problemą išspręs plūduriuojantis gėlynas.

Vandens gėlynas turi ir daugiau pranašumų: skaidrina vandenį, mažina dumblo dugne, skaido sunkiuosius metalus, suteikia šešėlį ir prieglobstį žuvims, žiemą padeda aprūpinti deguonimi.

Neatsiejama lietuviško kraštovaizdžio dalis – lauko rieduliai, tad natūralu, kad jų norisi savame kieme. Skoningai derinant akmenis su drėgmę mėgstančiais augalais, samanomis, galima sukurti įspūdingų kompozicijų.

Vandens telkiniui pagyvinti tinkamiausi kastiniai karjerų, upių, lauko akmenys. Iškilusius iš dirvožemio geriau naudoti pakrantėje. Tai pati sveikiausia vandens telkinio statybinė medžiaga, neturinti vandens žaliavimą sukeliančių fosfatų.

Jau įprasta apšviesti gražiausias sodybos zonas, tad nenuostabu, kad svarstoma, ar verta apšviesti ir joje esantį vandens telkinį. „Apšvietimas nebūtinas, bet primygtinai rekomenduoju įrengti. Svarbiausia – saugumas! Apšviestas vandens telkinys bus matomas ir tamsiuoju paros metu. Jeigu neapšviesite vandens, bet sodyboje yra įrengtas apšvietimas, sureguliuokite jį taip, kad matytumėte apšviestų augalų atspindžius vandens paviršiuje. Nepakartojamas vaizdas!“

Priežiūros reikės

Priežiūra namuose reikalinga viskam, taip pat ir vandens telkiniui. „Rudenį teks pašalinti nuo pirmųjų šalnų sunykusius vandens augalų stiebus. Nukirpkite juos virš vandens, bet jeigu sunku pasiekti, palaukite, kol užšals. Susiformavus pirmam tvirtam ledui, išjunkite vandens siurblius, nudrenuokite filtrus“, – pataria R. Rėderis.

Jis primena, kad žiemą užšalęs vandens telkinys tampa ne tik smagiomis pramogomis, čiuožykla, ledo ritulio arena. Negalima pamiršti pasirūpinti po ledu žiemojančiomis žuvytėmis. Pakankamą deguonies kiekį joms užtikrins speciali orapūtė. Šis prietaisas pravers ir darant eketę. „Su kirviu ar laužtuvu daužyti ledo nerekomenduoju, nes smūgio garso bangos pažeidžia žuvų vidaus organus, be to, galite lengvai apgadinti hidroizoliacinę telkinio dangą.“

 

Ramūno Rėderio nuotraukos

2022-08-01

Susijusios temos – skaitykite: baseinas, vandens telkinys, ekobaseinas, kraštovaizdis