Tvarus ūkis – su sumaniąja inžinerija

Lietuvoje yra visos sąlygos sėkmingai plėtoti gyvulininkystę, pieno produktai gali tapti šalies vizitine kortele. Mes turime susigrąžinti pasitikėjimą pieno sektoriaus sėkme ir jį plėtoti, modernizuodami bei kurdami naujus, tvarius pieno gamybos ūkius. Ar galima efektyviai ūkininkauti be naujovių? Gal ir galima, bet ar ilgai? Manau, kad ne. Keičiasi ne tik klimatas, bet ir pieno gamybos ekonominė aplinka, žmonių požiūris į darbą. Ateities ūkį turi kurti jaunimas, kuriam patrauklus tik modernus ūkis su sumaniomis technologijomis, ūkis, kuriame dirbdamas gali turėti pilnavertį gyvenimą. Tokių ūkių yra ir jie – perspektyvūs. Lietuvoje yra visos sąlygos didinti pieno gamybą bent 2–3 kartus, tačiau karvių laikoma vis mažiau, nors gyvulių tankis viename ha yra kelis kartus mažesnis nei kitose ES šalyse.

Didinamas darbo patrauklumas

Lietuvoje yra geros galimybės kurti modernų ir konkurencingą pieno gamybos ūkį, užtikrinant jo tvarumą ekonominėje, socialinėje ir aplinkos dimensijoje. Socialinėje dimensijoje tvarumas didinamas gerinant darbo sąlygas, mažinant jo sąnaudas, didinant darbo patrauklumą bei našumą. Ekonominėje – didinant pieno

gamybos ekonominį efektyvumą (gerinant gyvūnų laikymo sąlygas, produktyvumą, produkcijos kokybę), mažinant produkcijos savikainą. Aplinkos – taikant kompleksines priemones mažinti oro, vandens ir dirvos taršą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją.

Darbo sąnaudos ir krūvis mažinami, darbo fermose patrauklumas didinamas mechanizuojant bei automatizuojant darbo procesus, tvartuose įdarbinant robotus, diegiant skaitmenines sistemas, jutiklių ir nuotolinio darbo procesų stebėjimo bei analizės sistemas. Tai labai svarbu didinant pieno ūkių konkurencingumą bei žmogaus gyvenimo kokybę. Sukurti įvairūs robotai mėšlo takams ir šėrimo takui valyti, įrenginiai boksų valymui, vis plačiau taikomos automatinės melžimo sistemos, automatizuojamas šėrimas. Melžiant karves robotais, žmogus visiškai išvaduojamas iš šio sunkaus darbo. Tinkamai mechanizavus šėrimo darbus, sumažinamas darbo krūvis, pašarų nuostoliai, išlaidos šėrimui. Ūkyje turint bent 80 karvių, jau galima pradėti galvoti apie darbo procesų automatizavimą. Tai galima daryti kompleksiškai apimant visus procesus tvarte arba etapais: pirmiausia automatizuojant melžimą, o vėliau – pašarų ruošimą ir šėrimą, mėšlo tvarkymą bei visą technologinių procesų valdymą.

Šėrimo technologiniai procesai, jų mechanizavimas arba automatizavimas turi didelę įtaką darbo našumui, pašarų panaudojimo efektyvumui ir gyvulių sveikatai. Tai ypač svarbu didesnėse bandose. Šėrimo robotai išvaduoja darbuotojus iš griežtos darbotvarkės, keičia darbo procesus, sąnaudas, darbo jėgos poreikį, darbuotojų gyvenimo kokybę. Visiškai automatizavus šėrimą, galima gerokai sumažinti darbo laiką bei šėrimo kaštus. Užprogramuojamas šėrimo laikas, pašarų kiekis, karvių šėrimo grupės ir šėrimo robotas atlieka visus darbus. Automatizuota sistema ruošia ir dalija pašarus visą parą. Karvės šeriamos dažniau (iki 8–10 kartų per parą), todėl ėdžiose visada yra šviežias pašaras, gyvuliai geriau jį įsisavina, nėra konkurencijos tarp gyvulių dėl pašaro, efektyviau panaudojami kombinuoti pašarai ir silosas. Dažnesnis šėrimas lemia didesnį karvių produktyvumą, geresnę jų sveikatą. Visos automatizuotos šėrimo sistemos stambiaisiais pašarais ir pašarų mišiniais remiasi galvijų šėrimu grupėmis. Robotizuotos sistemos dažniausiai šeria dideles karvių bandas: įvairių firmų gaminamos automatizuotos šėrimo sistemos skirtos šerti iki 400–500 karvių, arba net iki 1 200 karvių. Šėrimą galima organizuoti šeriant iki 15 grupių karvių. Šios šėrimo sistemos taip pat gali būti pritaikytos ir mažesnėms grupėms (60–90 karvių).

Laikant karves, apie pusę bendrų darbo sąnaudų tvarte sudaro melžimas. Automatizavus melžimą, sumažinamos darbo sąnaudos karvidėje. Robotais melžiamų karvių produktyvumas padidėja iki 20 proc., gerėja pieno sudėties ir kokybės rodikliai. Įdiegus automatizuotą melžimą, keičiasi žmonių darbotvarkė, rankų darbas pakeičiamas valdymo ir kontrolės veikla, vykdomas automatizuotas stebėjimas naudojant pažangią jutiklio technologiją. Robotizuotuose tvartuose karvės melžiamos labai įvairiai: nuo 2 iki 4 kartų, tačiau daugelyje ūkių karvė per parą melžiama vidutiniškai 2,6–3,0 karto. Kiekviena karvė gali būti melžiama pagal jai palankiausią grafiką. Mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, pagerėja robotais melžiamų karvių sveikata, sumažėja hierarchinė kova tarp gyvūnų, jie tampa ramesni ir meilesni.

Ar įmanoma, kad mėšlas kvepėtų

Turbūt ne. Tačiau iš mėšlo nesklinda jokie pavojingi, labai kenksmingi kvapai ar dujos. Be abejo, kvapai ne visada yra patys maloniausi. Tačiau yra daug galimybių mažinti išmetamų teršalų kiekį gyvulininkystėje. Galvijų laikymo technologijos modernizuojamos didinant gamybos efektyvumą bei mažinant oro taršą, gyvulininkystės poveikį klimato kaitai. Oro tarša ir amoniako emisija mažinama visuose mėšlo tvarkymo etapuose: tvartuose, mėšlo laikymo įrenginiuose, transportuojant ir mėšlą įterpiant į dirvą. Amoniako emisija iš mėšlo mažinama kontroliuojant svarbiausius veiksnius, lemiančius dujų garavimo intensyvumą: mažinant temperatūrą, oro greitį virš mėšlo, mėšlo paviršiaus drėgnumą, intensyvinant plutos formavimąsi mėšlo paviršiuje, mažinant baltymų kiekį mėšle bei naudojant probiotikus arba tvartuose įrengiant biofiltrus.

Karvutė kalta?

Mažinant gyvulininkystės poveikį klimato kaitai, svarbiausia rasti priemones, kaip sumažinti CH₄ dujų emisiją, kurios sudaro 90 proc. nuo ŠESD emisijos gyvulininkystėje: apie 78 proc. išgaruoja iš virškinimo procesų ir 12 proc. iš mėšlo tvarkymo sistemų. Daugiausia metano išgaruoja iš karvių virškinimo sistemų – 56 proc., iš kitų galvijų – 39 proc. Mažinti ŠESD emisiją ir kartu gyvulininkystės poveikį klimato kaitai geriausia taikant kompleksines priemones: optimizuojant gyvūnų laikymo sąlygas ir didinant gyvūnų produktyvumą; optimizuojant pašarų racioną; mažinant energijos sąnaudas produkcijos gamybai; kontroliuojant dujų garavimo procesus iš mėšlo. Metano emisija mažinama galvijus grupuojant į panašaus amžiaus, svorio, produktyvumo grupes ir šeriant skirtingais racionais; įdiegiant mechanizuotą-automatizuotą šėrimo sistemą ir dažniau šeriant galvijus; automatizuojant melžimą ir dažniau melžiant karves (3–5 kartus per parą); gerinant galvijų laikymo sąlygas ir taip didinant jų produktyvumą (mažėja metano emisija produkcijos vienetui pagaminti). Galvijų laikymo sąlygos gerinamos optimizuojant mikroklimatą tvarte, technologinius procesus (šėrimo, vandens tiekimo, melžimo, mėšlo šalinimo) ir jų valdymą, sukuriant tvarte gerą fizinę, psichinę, biologinę ir cheminę aplinką.

Klimatas Lietuvoje yra labai palankus galvijų auginimui, galima statyti ir pigius, lengvų konstrukcijų tvartus. Atrodo turime visko, ko reikia gyvulininkystės plėtrai. Tačiau gyvulių skaičius mažėja. Sunku pripažinti, bet labiausiai mums trūksta žinių. O žinių reikia labai daug. Nepakanka žinoti, kaip gyvulį šerti, kaip tvarkyti mėšlą ir neteršti aplinkos ar pan., reikia ir gebėjimų sėkmingai įdiegti bei efektyviai naudoti sumaniąsias sistemas tvartuose, brangiai parduoti tai, ką užauginai. Taip pat labai trūksta aukšto lygio specialistų, kurie kurtų ūkius ir padėtų kurtis kitiems.

2022-02-02

VDU ŽŪA Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros profesorius

Dr. Rolandas BLEIZGYS

VDU ŽŪA nuotrauka

Rolandas Bleizgys, tvarus ūkis, sumanioji inžinerija, pieno gamyba, Ūkininko patarėjas