Tylusis žudikas asbestas: kodėl taip svarbu pasikeisti seną stogą?

Gera sveikata ir savijauta priklauso nuo daugelio veiksnių – net ir nuo pastato, kuriame gyvename, mokomės, dirbame ar ilsimės. Pastato poveikio sveikatai patys negalime įvertinti, nes tas poveikis dažniausiai yra nematomas. Pavyzdžiui, kaip ir grėsmė, slypinti statiniuose su sena asbestine stogo danga. Dūlantis, lūžtantis, ardomas ar kitaip veikiamas asbestas turi kenksmingą ir ilgalaikį neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai, todėl stogą su sena asbestine stogo danga pasikeisti būtina.

asbestas, stogo danga, stogo keitimas

Cedral banguoti lakštai be asbesto.

Asbestas buvo laikomas kone stebuklingu produktu, kol nebuvo atrastas pavojingas jo poveikis. Tai buvo patvari, atspari vandeniui ir turinti puikių izoliacinių savybių medžiaga. Asbestas taip pat buvo nebrangus ir tapo viena populiariausių statybinių medžiagų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Mūsų šalyje asbestas buvo plačiai naudojamas nuo 1961 m. – didžiausia jo dalis panaudota stogų dangų gamybai.

Tačiau jau 1976 m. Tarptautinio vėžio tyrimo centras asbestą įtraukė į kancerogeninių medžiagų sąrašą kaip vėžį sukeliančią medžiagą. Atlikti tyrimai ir surinkti duomenys* rodo, kad asbestas (tarp jų ir visos jo atmainos) sukelia įvairias lėtines ligas ir vėžinius susirgimus. Didžiausia tikimybė susirgti asbesto sukeliamomis ligomis atsiranda esant didesnei koncentracijai ir kvėpuojant asbestu užterštu oru ilgesnį laiką. Todėl, pašalinus iš aplinkos asbestą, pašalinamas ir galimas asbesto poveikis sveikatai, pagerėja gyventojų gyvenimo kokybė ir saugumas.

Apie asbestinėse stogų dangose tykančius pavojus, žingsnius, kaip taisyklingai pasikeisti tokią stogo dangą ir šiuolaikišką stogo dangą kalbamės su UAB „Eternit Baltic“ produkto vadovu Donatu Bosu.

– Donatai, nors visoje Europos Sąjungoje asbestas uždraustas nuo 2005 m., kodėl, prabėgus tiek metų, asbesto šalinimo klausimas Lietuvoje yra vis dar aktualus?

– Tiesa, kad jau nuo 2000 metų Lietuvoje uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbesto lakštus gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų statyboje, tačiau dar ir dabar asbesto galima aptikti senesnės statybos namų stogų dangoje ar banguotais lakštais dengtuose daugiabučių̨ balkonuose. Užtenka pasižvalgyti po miestų, miestelių gyvenamųjų namų stogus ar net žemės ūkio sektorių – ir pamatysite, kiek daug asbestinių lakštų vis dar dengia stogus. O kol ši asbesto danga yra aplinkoje, tol neigiamas asbesto poveikis vis dar galimas. Todėl asbesto šalinimo klausimas yra labai aktualus ir ne tik valstybė ar tam tikros institucijos, bet ir patys gyventojai turėtų būti suinteresuoti kuo greičiau pasikeisti asbestinius stogus.

– Kokia grėsmė slypi senoje asbestinėje stogų dangoje? Kada asbestas žmogui yra pavojingiausias?

– Svarbiausia suprasti, kad pavojų kelia ne pats asbestas, o jo nematomi ir bekvapiai laisvi plaušeliai, kuriuos žmogus gali įkvėpti su asbestu užterštu oru. Kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas pavojaus nekelia. Tačiau griaunant statinius, keičiant asbestinę stogų dangą, laužant, pjaustant ją, atliekant remontą arba renovaciją ar kitaip apdorojant asbesto turinčius gaminius, aplinkoje pasklinda labai smulkūs plaušeliai. Kuo daugiau ir kuo smulkesnių plaušelių patenka į aplinką, tuo didesnė rizika susirgti. Kadangi asbesto plaušeliai labai lengvi, ore jie gali sklandyti net keletą dienų, o patekę į kvėpavimo takus – pasiekti plaučių alveoles ir pasilikti ten visą gyvenimą.

Taip pat net nelaužomi ir ramiai stovintys asbesto lakštai po truputį yra. Pavyzdžiui, 1960 m. statybos namo stogo asbestinių lakštų storis jau bus suplonėjęs, nes tokią dangą jau kelis dešimt­mečius veikė gamta: lietus, saulė, vėjas. Net natūralus šios dangos dūlėjimas reiškia, kad yra ardoma asbestinės dangos struktūra ir į aplinką patenka plaušeliai, kurie ilgainiui sukelia visokių ligų. Beje, tos ligos išsivysto ne iš karto, o per ilgą – kelių dešimtmečių – laikotarpį.

– Papasakokite, kokie žingsniai būtini, norint teisingai pasikeisti seną asbestinį stogą. Ką vertėtų atsiminti?

– Žinoma, pirmiausia patarčiau asbesto lakštų nuėmimą ir išvežimą patikėti įmonėms, kurios turi licenciją ir atlieka tuo profesionaliai, bet jei turite galimybes asbestą išsivežti patys, tam yra pakankamai griežtas protokolas. Būtina dirbti su respiratoriumi, dėvėti specialius, dulkėms nelaidžius drabužius, pirštines ir batus. Uždengti kitus paviršius, saugant nuo užteršimo asbestu, nuolat drėkinti paviršius, o nuimtus lakštus apvynioti polietilenu, sudėti ant paletės išvežti ir pristatyti tik į asbesto atliekas̨ šalinti skirtas aikšteles, kurios yra kiekvienoje savivaldybėje ir kuriose jis saugiai utilizuojamas.

Beje, asbesto atliekų pridavimas kainuoja, bet to nepadarę, negalėsite dalyvauti asbesto šalinimo paramos programoje, jei tokioje ketinate dalyvauti.

– Kokios yra šiuolaikinės asbestinių stogų alternatyvos? Ką patartumėte ieškantiems universalios stogo dangos ir kaip įsivertinti, kokia danga bus tinkamiausia mano stogui?

– Pagrindinė ir svarbiausia šiuolaikinių stogų dangų savybė ta, kad jų rišamoji medžiaga yra be asbesto. Pavyzdžiui, fibrocementiniuose banguotuose lakštuose asbestą pakeitė sintetinis pluoštas (PVA), kuris vežamas iš vienintelio gamintojo Japonijoje. Taigi, PVA sintetinis pluoštas, cementas, celiuliozė, kiti mineralai bei vanduo sudaro pluoštinį cementą, kuris yra patikima, nekenksminga ir ilgaamžė medžiaga.

Banguoti lakštai yra optimalus pasirinkimas ir dėl savo svorio. Pavyzdžiui, vienas kvadratinis metras skardos lakštų sveria apie 5 kg, banguoti lakštai – apie 15 kg, na, o čerpės – apie 50 kg. Todėl, keičiant stogą, reikia atsižvelgti ir į jį laikančias konstrukcijas. Pavyzdžiui, jei keičiamas asbestinis stogas, reikia įsivaizduoti, kad tiek namas, tiek šio namo stogo konstrukcijos taip pat bus keleto dešimtmečių amžiaus, todėl tokiam stogui tiks lengvesnė danga, tokia kaip banguoti lakštai ar skarda. Jei vis dėlto norėsite kloti čerpes, tuomet turėsite stiprinti ir visą stogo konstrukciją.

Tačiau skarda, nors yra leng­va, kelia daug triukšmo lyjant lietui. Be to, ji tvirtinama žemiausioje lakšto vietoje, kur labiausiai bėga vanduo, todėl ilgainiui padidėja tikimybė, kad per tvirtinimo elementus stogas pradės leisti vandenį. Skarda yra santykinai plona (tik 0,5–0,6 mm) danga, todėl esant dideliems temperatūrų svyravimams atsiranda kondensato (vandens kaupimosi) tikimybė po stogo danga. Banguoti lakštai, priešingai, tvirtinami į bangos viršų, kur mažiausiai bėga vanduo, todėl nekyla vandens pralaidumo rizika, taip pat lakštai nesikondensuoja, nes sugeba absorbuoti drėgmę ir paskui ją atiduoti į aplinką. Banguoti lakštai taip pat yra įvairaus ilgio: nuo 585 mm iki 2500 mm, todėl tinkami tiek gyvenamajai statybai, tiek žemės ūkio sektoriui.

Taigi, siūlau atsižvelgti į individualius jūsų namo ar kito statinio duomenis, tokius kaip amžius, išvaizda, patvarumas, ir išsirinkti tinkamiasią stogo dangą.

– Vis dar vyrauja požiūris, kad pasikeisti stogą yra ganėtinai sudėtinga ir brangu. Ar taip ir yra? Kiek laiko tai užtrunka?

– Sunku tiksliai atsakyti, nes tai priklauso nuo pasirinktos stogo dangos, jos ploto, metų laiko, oro sąlygų ir kitų veiksnių. Svarbiausia įsivertinti, kad didžioji laiko dalis, apie 70 proc., bus panaudota stogo konstrukcijai paruošti ir tik 30 proc. pačiam stogui dengti su vėjalentėmis ir kraigais.

 Taip pat žinau ne vieną atvejį, kai keičiant stogą yra norima sutaupyti, todėl naudojamos neoriginalios stogo detalės, tokios kaip kraigai, vėjalentės, sraigtai, difuzinė plėvelė ir pan. Galiu patikinti, kad originalūs fibrocementiniai stogo priedai kainuoja neką brangiau, o kartais net tiek pat, kiek skardiniai. Tačiau su originaliais priedais stogas atrodo daug tvarkingesnis ir išbaigtas. Mūsų, UAB „Eternit Baltic“, stogo dangos montavimo instrukcijos yra viešai prieinamos, lengvai suprantamos, todėl montavimo darbus galėsite atlikti patys ir taip sutaupyti.

Be to, bent jau iki praėjusių metų gyventojai, gyvenantys kaimo vietovėje, galėdavo teikti paraiškas dėl paramos norint pakeisti asbestinę stogo dangą į aplinkai nekenksmingą. Siūlau užsukti į Nacionalinės mokėjimo agentūros puslapį www.nma.lt ir pasidomėti parama keisti asbesto dangą. Tai dar vienas būdas dalyvauti programoje ir gauti paramą naujam, aplinką ir jūsų sveikatą tausojančiam stogui.

SKAITYTI: Asbesto sukeltų ligų prevencija Lietuvoje

 

2022.05.26

Susijusios temos – skaitykite: parama stogui; asbestas; stogo danga;