Ūkininkai sukilo prieš pakasynų planus

Jurbarko valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jau antra savaitė intensyviai rengiasi sutikti afrikinį kiaulių marą – susitikimuose su seniūnais, medžiotojais, ūkininkais, savivaldybės įstaigų ir organizacijų, specialiųjų tarnybų vadovais aiškina, ką ir kaip reikės daryti, kai kiaulių maras ateis į Jurbarką. Ūkininkai veterinarų numatytas priemones vadina pakasynų planais ir reikalauja kuo greičiau šaudyti šernus ir taip užkirsti kelią baisiai ligai.

UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius sarkastiškai papokštavo, kad reikia laukti, kol maras pasieks Vokietiją, tada palengvės ir Lietuvos kiaulių augintojams. O Jurbarko rajono savivaldybės vicemerui Kazimierui Šimkui – ne juokai galvoje.

Reikalavo keisti planus
Antradienį į Jurbarko savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdį buvo pakviesti visi stambieji rajono kiaulių augintojai. Kantriai klausęsis Jurbarko valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko Algirdo Pociaus pranešimo apie pasiruošimą afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkiui ir ką kuri tarnyba turės daryti, kai maras atkeliaus iki Jurbarko, pirmasis pratrūko ūkininko Vytauto Giedraičio kiaulių ūkio veterinarijos gydytojas Jonas Mažeika: „Kodėl jūs mums pasakojate apie pakasynas – geriau tarkimės, ką daryti, kad jų nereikėtų. Turime šaudyti šernus, kad ligos mums neatneštų.“
Veterinarijos gydytojui antrino ir ūkininkas V. Giedraitis: „Nustatykite dabar rizikos zonas, o ne tada, kai jau reikės naikinti gyvulius.
Mes viską padarėme, kad apsaugotume gyvulius, o bobučių, laikančių po vieną kiaulę, nepriversi apsitverti tvoromis. Viena susirgusi kiaulė gali pasmerkti sunaikinti 30 tūkst. gyvulių, laikomų „Dainių“ komplekse. Darykime ką nors, kad to nereikėtų.“
Pasak J. Mažeikos, ūkininkai nekalti, kad pas juos į pasėlius ateina šernai ir nuėda derlių, o valstybė nieko nedaro, kad žmonėms padėtų. Teisinė bazė kovoti su maru yra parengta, jau seniai laikas imtis praktinių veiksmų, bet nei kiaulių registracija, nei pakasynų planai nieko nepadės.
„Jei sakome, kad plinta per šernus, tai šaudykime juos. Pas mus šešios kiaulės su trisdešimt paršiukų vaikšto. Kūlėme žirnius – visas laukas išgulėtas. Su pašarais į danų kompleksą įvažiavo, ir pas mus liga įvažiuos. Ne taip ir ne tą šnekame, su medžiotojais reikia kalbėti“, – reikalavo veterinarijos gydytojas J. Mažeika.
Raudonėnų kaime aštuonias kiaules auginantis Robertas Bakšys piktinosi, kad greta Stakių esančiuose valstybiniuose miškuose šiemet buvo nušauti tik du šernai. Vietiniai medžiotojai nesuinteresuoti jų šaudyti, o seniūnas liepia kreiptis į Vilniuje gyvenantį būrelio vadovą!

Tik laiko klausimas?
Posėdžiui pirmininkavęs Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas bandė pasiteisinti, kad kalbėti apie afrikinį kiaulių marą pradėjo beveik prieš metus ir kad ne nuo savivaldybės priklauso, ateis iki Jurbarko AKM, ar neateis. „Galime vienas kitą kaltinti, bet čia tik laiko klausimas. Tai tik vienas iš posėdžių, jei reikės, mes juos rengsime dažniau. Suprantu jūsų nepasitenkinimą, bet visi mes toje pačioje Lietuvoje gyvenam“, – bandė raminti ūkininkus P. Vainauskas.
Jurbarko VMVT viršininkas A. Pocius ūkininkus nustebino pasakymu, kad šernams šaudyti reikia politinės valios. Reikia Vyriausybės sprendimo – savo iniciatyva medžiotojai nesiims naikinti žvėrių. Jei bus įstatymu nustatyta, kokį procentą šernų palikti, tai šaudys. Pavasarį visi būreliai planus įvykdė, bet kad padarys ką nors daugiau nei kiti visoje Lietuvoje – negalime tikėtis“, – pripažino A. Pocius.
„Tai ko čia dar burnas aušiname? Kai reikės, ir patys, be jūsų pagalbos savo kiaules užkasime“, – piktinosi valdišku požiūriu V. Giedraitis.
Seime surengtame pasitarime dėl AKM dalyvavęs UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius kolegoms kiaulių augintojams siūlė nesinervinti ir nepanikuoti, nes niekas nuo to nepasikeis.
„Apie kiaules kalbėjome gal tik septynias minutes, o šernams skyrė net 580 minučių – visi įrodinėjo, kas atsitiks Lietuvai, kai jų miškuose neliks. Po šio posėdžio iškart išėjo įsakymas nekompensuoti medžiotojams už nušautus šernus. Visose šalyse – Ispanijoje, Danijoje, kur tik buvo tokių problemų, pirmiausia naikino šernus ir stengėsi apsaugoti naminius gyvulius. Pas mus atvirkščiai – planuojame, kaip sunaikinti naminius gyvulius, o paskui žiūrės, ką daryti su šernais – gal ir visai neblogai bus, kai jie liks?“ – stebėjosi K. Jurevičius.
UAB „Dainiai“ direktorius pripažino, kad kiaulių augintojai laukia, kol afrikinis kiaulių maras pasieks Vokietiją. „Nedaug liko palaukti – gal tik porą metelių. O kol liečia tik mus, ubagus, Europos Sąjungai nerūpi“, – įsitikinęs K. Jurevičius.
Didžiausio rajone kiaulių ūkio vadovas juokėsi, kad kai kur Lietuvoje jau nušauta daugiau šernų nei buvo suskaičiuota, o vis tiek dar liko per daug.

Laukia sunaikinimas
Veterinarijos gydytojas J. Mažeika piktinosi, kad Jurbarko VMVT specialistai aktus dėl biosaugos reikalavimų vykdymo surašė tik stambiesiems ūkiams, o kelias kiaules turinčių močiučių net nekontroliavo – jos kaip šėrė, taip šeria maisto atliekomis, tvartai atviri, tvarkos nėra jokios. Viršininkas teisinosi, kad visiems smulkiesiems augintojams aktų nesurašysi.
Per kaimus ir pamiškes visą praėjusią savaitę klampojęs Jurbarkų seniūnas Audronis Kačiušis pripažino, kad tvarkos tikrai nėra. Per keletą dienų seniūnijoje nustatytas 21 gyvulių nedeklaravęs kiaulių laikytojas, kai kurie turi paršavedžių. Pasak seniūno, yra žmonių, kurie nieko nežino apie afrikinį kiaulių marą, kiti sako, kad atėjo ir praeis – kodėl jų kiaulės turėtų nugaišti?
„Aiškinome, kad reikia užregistruoti gyvulius, jei reikės skersti, gaus kompensacijas, o jei neužsirašysi – teks pačiam tūkstančius mokėti už utilizavimą. Ne visi supranta. Dauguma nieko nedaro, kad apsaugotų gyvulius – viską meta į jovalą, net grybų atliekas, parėję iš miško šeria kiaules. Tvartai atviri, žiurkės laksto. Manyčiau, reikia prašyti žmonių, kad atvėsus orams greičiau išskerstų savo gyvulius, antraip galime smarkiai nukentėti“, – kalbėjo seniūnas.
„Mano kiaulės uždarytos, o kaimynai palaidas laiko. Greta miškas, kur šernų knibždėte knibžda – šiemet jau 200 nušovėme. Kur žiūri privatūs veterinarijos gydytojai“, – piktinosi ūkininkas iš Armoniškių ir iškart sulaukė priekaištų, kad apie pažeidimą nepranešė Jurbarko valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Ramiau klausęsis emocijų perpildytų diskusijų ūkininkas Arvydas Mykolaitis padarė išvadą, kad visi smulkūs ūkiai bus sunaikinti, nes turi išlikti didieji. Dešimt kiaulių turintis ūkininkas tikino, kad jam neapsimoka plikyti pašarų, nes tada reikėtų virinti ir kiaulėms duodamą vandenį. Tai padidintų mėsos savikainą – ūkis taptų nuostolingas.

Autorės nuotraukos

Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UPPeržiūrėti visą numerį galite ČIA.