„Uždarysime dangų“ rusiškai kultūrai?

Per meną įtvirtinta galia

„Nužmogėję padarai, kurie Rusijos akumuliuota agresija niekino bei žiauriai išžudė nekaltus Ukrainos miestų gyventojus, pasauliui prisistato esą didžių Rusijos menininkų palikuonys bei nacijos, kūrusios pasaulines meno vertybes, atstovai. Jie didžiuodamiesi savinasi ir Rusijos humanistų kūrinius, mėgina jais užmaskuoti savo nužmogėjimą bei šovinizmą. Kultūrą ir meną Rusija amžiais naudodavo savo imperialistinėms galioms įtvirtinti, net jei patys kūrėjai nepritardavo oficialiajai valdžios ideologijai. Tam tikdavo įvairūs simboliai ar žodžiai, net tie, kuriuos bandydavo perinterpretuoti maištaujantys menininkai. Taip žmonių pasąmonėje būdavo įtvirtinama agresoriaus galia ir keliama baimė“, – rašoma LMKA kreipimesi į valstybės vadovus ir kolegas.

LMKA kviečia priimti politinius sprendimus, bent jau laikinai atmesti agresoriaus kultūrinį pasididžiavimą ir taip aiškiai pasakyti, kad humanistines idėjas skleidžiančiu menu ir kultūra neįmanoma užmaskuoti Ukrainoje rusų karių vykdomo genocido, kad už žudikų ir jiems vadovaujančių karo vadų veiksmus privalo atsakyti valstybė bei tauta, nes tie žudikai – jos dalis. Siūloma suburti forumą, kuriame įvairioms visuomenės grupėms, tarp jų ir tautinėms bendrijoms, atstovaujančios organizacijos sutartų dėl embargo įgyvendinimo plano ir formų, nedarant individualių išimčių, kad nekiltų cenzūros įspūdžio.

„Pritariame bendravimui su tais kūrėjais, kurie aiškiai, nedviprasmiškai ir iškart pasmerkė Rusijos karą prieš Ukrainą, tačiau be jų kūrybos sklaidos Lietuvoje, iki bus atšauktas šis embargas. Palaikome sumanymą Vilniuje esantį Rusų dramos teatrą pavadinti Tautų teatru“, – pabrėžė LMKA.

Asociacija akcentuoja, kad šis kultūrinis embargas nėra nukreiptas į konkrečius asmenis: „Kviečiame paskelbti embargą Rusijos kultūrai ir menui iki bus visiškai atkurtas 1994 metų Budapešto memorandumu numatytas Ukrainos žemių vientisumas, išvestas paskutinis agresoriaus kareivis su visa ginkluote – iki to laiko, kai tarptautinis Tribunolas nustatys, o agresorius prisiims atsakomybę: nuo kada ir kaip Rusija mokės reparacijas Ukrainai, kada realiai įsigalios ir bus pradėtos vykdyti bausmės šio genocido organizatoriams bei vykdytojams. Tik tada, kai bus atlikti šie veiksmai, galėtume svarstyti atšaukti embargą Rusijos kultūrai ir menui.“

LMKA teigia, jog Antrojo pasaulinio karo metai buvo ne visai tinkamas laikas Sąjungininkų užnugaryje rengti Liudviko van Bethoveno koncertus, o dabartinis karas – ne pats tinkamiausias laikas statyti Antono Čechovo pjeses. Visa tai prisiminsime, kai valstybė teroristė bus sutramdyta ir tikroji jos kultūra bus išmušta diktatoriams iš rankų kaip minkštosios galios įrankis.

Kultūros ministerijos „Ūkininko patarėjo“ redakcijai atsiųstame LMKA konferencijos kreipimosi komentare rašoma: „Visų pirma atkreipiame dėmesį, kad Rusijos atlikėjams bei kūrėjams dangus faktiškai jau yra uždarytas (išskyrus humanitarinį kelią). Scenos menų įstaigų vadovai kaip ir anksčiau, taip ir dabar yra atsakingi už įstaigų repertuarą ir yra visiškai laisvi patys uždaryti dangų Rusijos menui ir kultūrai – kaip kad laisvi yra ir žiūrovai. Manome, kad šiuo metu apskritai kur kas daugiau dėmesio vertėtų skirti ne diskusijoms apie Rusijos kultūrą ir meną, o galimybei geriau ir giliau pažinti Ukrainos kultūrą. Mūsų šalį su Ukraina sieja ilgametė istorija, todėl domėjimasis jos kultūra kartu yra galimybė geriau pažinti bendrą praeitį ir suvokti Ukrainos europietišką kryptį.“

Nereikėtų prarasti sveiko proto

Anot Seimo Kultūros komiteto pirmininko, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriaus bei Vilniaus kolegijos docento Vytauto Juozapaičio, kiekvienas matome, kas vyksta su šių mordorų valstybe, ir žmonės, susiję su šiuo režimu, neturėtų skleisti savo propagandinės kultūros, tai vienareikšmiška. Kita vertus, reikėtų nepamiršti, kad Lietuvoje gyvena daug rusų tautybės žmonių, tarp kurių yra ir menininkų.

„Jeigu kalbame apie rusų klasikinį meną ir jis priskiriamas prie Mordoro valstybės, reikia turėti sveiko proto. Tarkime, klasikinis baletas yra susijęs su rusų mokykla, vadinasi, turėtume uždrausti ir baleto artistų paruošimo metodiką, aktoriams paruošti daugelis režisierių naudoja Stanislavskio metodą. Svarbu, kad priimdami sprendimus, neprisišaudytume sau į kojas. Turime atskirti propagandinės kultūros atstovus, įskaitant ir Lietuvos piliečius, kurie yra ar buvo Rusijoje ir nepaneigė savo santykių su V. Putino režimu – tai svarbiausias akcentas, nuo ko turime atsiriboti, kad neįvyktų nesusipratimas“, – ŪP tvirtino V. Juozapaitis. Jis įsitikinęs, kad šių klausimų nereikia spręsti valstybiniu lygmeniu. Net garsiausių žvaigždžių, palaikančių V. Putino režimą, atsisako visas demokratinis pasaulis, pačios įstaigos turi tai spręsti. „Turime suvokti, kad esame civilizuota visuomenė, pajėgi atskirti grūdus nuo pelų. Svarbu, kad apsaugotume savo mąstymą ir patys netaptume tos neapykantos subjektais, nepradėtume visko beatodairiškai naikinti, kaip daro rusai“, – perspėjo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.

Vienų atsisakė, kitus paliko

Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) meno vadovas Edgaras Klivis redakcijai sakė, jog jų teatras, nelaukdamas kreipimųsi ar raginimų

dėl „dangaus uždarymo“ rusų menui, pakoregavo savo repertuarą – atsisakė spektaklio „Keturi“ pagal bene paties garsiausio šiandienos rusų rašytojo Viktoro Pelevino romaną „Čepajavas ir Pustota“. „Neradome viešai pareikštos šio rašytojo nuomonės apie karą Ukrainoje.

Jis negyvena Rusijoje, bet jo agentūra yra Rusijoje, jis pats susijęs su Rusijos kultūra ir nors tikriausiai nėra didelis V. Putino gerbėjas ar propaguotojas, bet tyli, matydamas, ką jo šalis daro Ukrainoje, vadinasi, turi nutilti ir mūsų teatre“, – aiškino E. Klivis.

Anot E. Klivio, dėl A. Čechovo klausimų nekilo, šis rusų rašytojas nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai prisidėjęs prie karo Ukrainoje. Dar vienas šiuolaikinis rusų rašytojas – Ivanas Vyrypajevas, taip pat paliktas kauniečių repertuare. Jis labai aiškiai viešai spaudoje atsiribojo nuo agresyvios Rusijos politikos. Be to, negyvena ir neturi agentūros Rusijoje, todėl ir mokesčiai už pjesių panaudojimą nepasiekia šalies agresorės biudžeto. NKDT pagal I. Vyrypajevo kūrinius pastatyti du spektakliai – „Jaudulys“ ir „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“.

„Nėra nei kalbos, nei klausimų apie kultūros, propaguojančios blogį, priėmimą. Tai ne kultūra, o propaganda. Aš pati susilaikau nuo rusų romansų dainavimo, nes manau, kad gali būti žmonių, kurie ne taip suprastų mano pasirodymus. Manau, kad tokioje situacijoje žmonės, nepalaikantys dabartinės Rusijos valdžios politikos, turėtų išsakyti savo nuomonę. Man, kaip rusų tautybės žmogui, tai, kas vyksta Ukrainoje, kelia didžiulį siaubą“, – mintimis su ŪP pasidalijo aktorė Larisa Kalpokaitė.

Istorikas prof. Alfredas Bumblauskas redakcijai sakė, jog neturi griežtos nuomonės, ar reikia „uždaryti dangų“ Rusijos menui ir kultūrai. Jo nuomone, pasaulio scenos neapsieis be tokių kūrėjų kaip A. Čechovas, Piotras Čaikovskis, nes jie yra tapę pasaulinės kultūros dalimi. „Kitas dalykas, kad rusai didžiaisiais menininkais gali pasinaudoti, kaip kad Adolfas Hitleris pasinaudojo kompozitoriumi Antonu Brukneriu“, – svarstė prof. A. Bumblauskas.

Suspendavo rusų stendus

Lietuvai svarstant, ką daryti su Rusijos kultūra ir menu, kol vyksta karas Ukrainoje, mūsų šalies  kultūros plėtra Rusijoje jau ne vienerius metus susidurdavo su trikdžiais, o pastaruoju metu visai nutrūko. Lietuvos kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės teigimu, aštrėjant Lietuvos ir Rusijos santykiams, rengiant didesnius pristatymus valstybinėse institucijose buvo jaučiama cenzūra, bet kokios parodos organizavimas būdavo apsunkintas, viską reikėdavo derinti. Be to, Rusijos Federacija skleidė informaciją, kad Lietuva yra nedraugiška šalis, tad nederėtų su ja nuoširdžiai bendradarbiauti, todėl dažniausiai buvo bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis, nedidelėmis galerijomis, fondais, studijomis.

Viename Rusijos universitetų rengiant parodą, skirtą semiotikui Algirdui Juliui Greimui, išvakarėse buvo atsiųstas už parodų organizavimą atsakingas asmuo. Viską atidžiai apžiūrėjęs, tarp eksponatų jis pamatė Europos žemėlapį, kuriame Krymas buvo Ukrainos dalis. To pakako, kad paroda nebūtų atidaryta.

Vasarį, tik prasidėjus karui, Lietuvos kultūros instituto iniciatyva tarptautinėse knygų mugėse Frankfurte, Bolonijoje ir Londone buvo suspenduoti rusų stendai. „Ankstesni Rusijos stendai būdavo itin propagandiniai tiek šūkiais, tiek knygomis, kurias pristatydavo, jautėsi agresyvi pozicija. Kadangi tokiems dalykams esame jautresni nei kitos tautos, propagandą iš karto pamatydavome, nes Rusija akivaizdžiai painiojo kultūrą su politika. Labai dažnai, ir, ko gero, ne atsitiktinai, jų stendai būdavo šalia Ukrainos stendų. Rusai visada pagarsindavo mikrofonus kokius tris kartus, jei tik Ukrainos stende vykdavo renginys. Žinodami tokį kontekstą, inicijavome suspendavimą ir didžiosios knygų mugės nebeleido rusų stendams dalyvauti“, – ŪP pasakojo A. Žilinskienė.

Paminklai ir kapai

Lietuvoje yra 160 saugomų sovietinių karių kapinių ar palaidojimo vietų, pusėje jų yra sovietiniai monumentai, o kiek nesaugomų – nėra tiksliai žinoma. Artimiausiu metu Kultūros ministerija žada pateikti pakeistus kriterijus, kuriais remiantis sovietiniai paminklai kapinėse yra saugomi įstatymų.

Istorikas A. Bumblauskas šiuo klausimu kategoriškas – su kapais reikia elgtis pagarbiai, o nepagarbiai – su paminklais. Tokiai nuomonei neprieštarauja ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis: „Reikia atsisakyti sovietinių simbolių, kurie yra palikti ne šiaip sau, o tam, kad mes visada prisimintume rusišką istorijos interpretavimą, kad jie čia yra šeimininkai ir vieną dieną ateis su ginklais. Mums įkalta į galvą, kad tai istorija, kad mums jie netrukdo. Trukdo, jie veikia mūsų pasąmonę. Kita vertus, esame demokratinė civilizuota valstybė ir nekovosime su mirusiais. Negalime liesti kapų, kuriuose ilsisi  nesvarbu, kurioje pusėje kovoję kareiviai. Jau viskas, jie padarė savo, ir gavo savo. Dėl stovylų reikia padaryti civilizuotą atranką – kurios yra valstybės saugomos, kodėl saugomos. Šiuos klausimus turėtų spręsti specialios komisijos.“

2022.04.19

ŪP korespondentė Rita KRUŠINSKAITĖ

Socialinių tinklų nuotraukos