Velykoms marginsime pigesnius, ukrainietiškus kiaušinius?

Kiaušinių gamintojai metus pradėjo niūriomis prognozėmis: gamybos sąnaudos didelės, konkurencija su įvežtiniais ukrainietiškais kiaušiniais darosi vis aršesnė, todėl augintojai svarsto mažinti paukščių pulkus iki kito grūdų derliaus.

Didėjanti savikaina

Rokiškio r. žemės ūkio bend­rovės „Audrupio paukštynas“ vadovas Vidmantas Stasiškis įsitikinęs – šiemet gaminti kiaušinius nepalyginamai brangiau nei prieš kelerius metus. Priežastys paprastos: pernykščių metų grūdų derlius Lietuvoje buvo maždaug 30 proc. mažesnis nei įprastais metais, pašarinių grūdų praktiškai neprikulta. Anot pašnekovo, po naujųjų metų elektros tarifas išaugo 15 proc., verčia sunerimti ir kylantis darbo užmokestis. Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) prezidentas Vytautas Tėvelis pripažįsta, kad iki šiol kiaušinių gamintojai dirbo gaudami minimalų pelną – Lietuvoje kiaušiniai yra vieni pigiausių tarp ES šalių. Nelygu metai, tarp ES šalių lietuviški kiaušiniai atsiduria pigiausiųjų trejetuke ar penketuke. „Šiemet kiaušinių gamybos savikaina apie 20 proc. didesnė nei praėjusiais metais. Šiandieną kiaušinių gamintojai atsidūrė nelabai geroje ekonominėje situacijoje. Kai kurie gamybininkai svarsto mažinti paukščių pulkus, kad nuostoliai būtų sumažinami iki minimumo tikintis, kad naujo derliaus grūdai bus piges-ni“, – nelengvą padėtį kiaušinių rinkoje apibūdina V. Tėvelis.

Muitų mažinti negali

Planų mažinti paukščių pulkus neatmeta ir V. Stasiškis. Jo paukštynuose galima laikyti iki 150 tūkst. paukščių, tačiau jei ir toliau laikysis panaši situacija, dedeklių skaičius mažės. Nors bendrovė dar turi savo grūdų aruoduose, pasak paukštyno šeimininko, atsargos greitai senka ir jų iki pavasario gali nebelikti. „Grūdų derlius skirtinguose rajonuose 30–40 proc. mažesnis nei paprastai, pašarinių kviečių praktiškai nebuvo. Matydami, kad susiklostys nepalanki situacija, dar rugpjūčio pradžioje prašėme ministro Giedriaus Surplio įsileisti daugiau rusiškų pašarinių grūdų be muito mokesčių. Namų darbus atlikome, todėl ir į ministeriją kreipėmės iš anksto. Paukščius lesinti reikia kasdien, tačiau mūsų prašymas neišgirstas“, – piktinasi V. Stasiškis. Savo ruožtu Žemės ūkio ministerijos atstovai atkerta neturintys galimybės sumažinti muito mokesčių. Pasak ministerijos specialistų, muito mokesčiai priklauso nuo įvežamų grūdų kokybės (žemos, vidutinės) ir kitų svarbių rodiklių. Svarbu žinoti, ar grūdai bus įvežami taikant muito lengvatas su kvotine importo licencija, ar be kvotinės licencijos (tuo atveju mokamas visas muito mokestis). Minimalus muito dydis – 12 Eur/t, kuris priklauso nuo to, ar yra importuojama naudojantis muito lengvatomis, ar be jų. 2018 m. buvo išduota 11 licencijų 164,6 tūkst. t žemos kokybės paprastiesiems kviečiams importuoti, kurių kilmė – Rusijos Federacija. Šios licencijos išnaudotos 61,5 proc. Tiesa, į šį kiekį patenka ir tranzitu per Lietuvą vežami grūdai. Šie skaičiai nė kiek neguodžia paukščių augintojų. Pasak V. Stasiškio, paprastai pašarinius kviečius jis perka už 110–120 Eur/t, o štai šiemet jų kainos šoktelėjo iki 200 Eur/t.

Kaina – svarbiausias kriterijus

„Audrupio paukštyno“ vadovo teigimu, kol prekybos lentynose žemiausia kiaušinių kaina bus 70 ct, vietos augintojams skaičiuoti pelno neteks. „Reikia paklausti prekybininkų, kodėl prieš dvejus metus apatinėje kiaušinių lentynoje laikėsi 90 ct kaina, o šiemet – 70 ct?“, – retoriškai klausia V. Stasiškis. Prekybos tinklo „Maxima“ atstovas ryšiams su visuomene Paulius Stonis pažymi, kad pastarąjį pusmetį kiaušinių kainos atstovaujamose parduotuvėse laikėsi stabiliai ir kito nedaug. Tik kelių pozicijų kiaušinių kaina sumažėjo nuo 3 iki 22 proc. „Būdami tarpininkais tarp gamintojų, kurie mums tiekia kiaušinius, bei klientų, stengsimės, kad keičiantis rinkos sąlygoms, galimo kiaušinių kainos padidėjimo mūsų klientai nepajustų“, – tikina P. Stonis. Tuo metu prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė, paklausta apie kiaušinių kainodarą ir kaip ji keisis artimiausiu metu, prognozuoti nesiryžo, tačiau akcentavo, jog svarbiausias kriterijus renkantis kiaušinius pirkėjams yra kaina. „Tai patvirtina ir tai, kad pigiausi privačiu prekės ženklu CENTO pažymėti M dydžio kiaušiniai išlieka vienu populiariausių pirkėjų pasirinkimų. Jų kaina per pastaruosius 6 mėnesius, lyginant 2018 m. liepą su 2019-ųjų sausiu, sumažėjo 29 proc.“, – pabrėžia B. Čaikauskaitė.

Kainų negrąžina į ankstesnį lygį

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus tyrėja Deiva Mikelionytė, atlikusi 2014–2018 metų kiaušinių mažmeninės kainos grandinės apžvalgą, pabrėžia, kad pastaraisiais metais prekybininkams tenkanti dalis už parduotus kiaušinius nežymiai augo, o augintojams – mažėjo. Prieš penkerius metus augintojas už 10 kiaušinių gavo 72 ct, o praėjusiais metais – 67 ct, o prekybininkams tenkanti kiaušinių kainos dalis nuo 2017 m. augo ir leidosi tik nežymiai. Susiklosčiusią padėtį D. Mikelionytė sieja su prieš dvejus metus kilusiu fipronilo skandalu Nyderlanduose. „Ši šalis viena didžiausių kiaušinių gamintojų visoje ES, tad, sumažėjus pasiūlai – paklausa niekur nedingo, visoje Bendrijoje pakilo kainos. 2017–2018 metų žiemą kiaušiniai brango dėl sezoniškumo. Šiuo metu jie visada brangesni. Vėliau mažmeninė prekyba naudodamasi pretekstu, kad visoje Europoje kiaušinių kaina didėjo, taip pat ją pakėlė. Taip mažmenininkai pakėlė jiems tenkančią dalį. Nors visoje ES kiaušinių kaina sumažėjo, mūsų prekybininkai savo dalies neskuba grąžinti į ankstesnę padėtį“, – dėsto LAEI tyrėja.

Kitas aspektas, neleidžiantis kristi kiaušinių kainoms bei prekyvietėms ir prekybininkams sumažinti savo gaunamos dalies – augančios gyventojų pajamos. Pasak D. Mikelionytės, gyventojai uždirba daugiau, todėl jie neišreiškė jokio nepasitenkinimo dėl išaugusių kiaušinių kainų.

Nesąžininga konkurencija

V. Tėvelis atkreipia dėmesį, kad viename iš prekybos tinklų kurį laiką prekiaujama ukrainietiškais kiaušiniais, kurių kaina gerokai mažesnė už vietinių. VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus inspektorės Kamilės Petškevičiūtės teigimu, Europos Komisija (EK) šiuo metu yra suteikusi veterinarinį patvirtinimą 3 kiaušinių pakavimo ir 4 kiaušinių gaminių gamybos įmonėms Ukrainoje. Per Lietuvos pasienio veterinarijos postus kiaušiniai iš Ukrainos neimportuojami, mus jie pasiekia per Latviją arba Lenkiją. Pasak VMVT specialistės, pagal 2014 m. gegužės 29 d. sudarytą ES ir Ukrainos asociacijos sutartį, yra įsipareigota siekti per 10 metų pereiti prie laisvo prekių judėjimo tarp ES valstybių narių ir Ukrainos. Įgyvendinant šią sutartį ir siekiant mažinti tarifinius barjerus, EK Ukrainai yra suteikusi papildomas prekybos lengvatas – kiaušinių sektoriuje nuo 2014 m. Ukrainai leista naudoti ir valdyti nustatyto dydžio importo tarifinę kvotą su nuliniu muito tarifu. Pavyzdžiui, 2019 m. į ES pagal šią tarifinę kvotą iš Ukrainos galima importuoti 5 400 tonų (kiaušinių su lukštu ekvivalentu), taikant nulinį  muito tarifą. Kiaušiniai į ES gali būti importuojami tik iš įmonių, kurios yra patvirtintos prekybai su ES, t. y. tokių įmonių, kuriose užtikrinami ES teisės aktais nustatyti veterinariniai, sanitariniai reikalavimai ir gaminami produktai atitinka ES teisės aktais nustatytus saugos reikalavimus. Trečiųjų šalių įmonėms patvirtinimus eksportui į ES suteikia atsakingos EK institucijos.

Rankos surištos

V. Tėvelio teigimu, Ukrainoje kiaušinių gamybos savikaina bent 30 proc. žemesnė nei Lietuvoje, todėl mūsų gamintojai atsiduria nelygiavertėje konkurencinėje kovoje. Antai ukrainiečių verslininkams nereikia laikytis mums būtinų ES reikalavimų, jiems vištų dedeklių neprivalu laikyti pagerintuose narvuose. Tam, kad būtų užtikrinama paukščių gerovė, Lietuvos paukštynuose narvai erdvesni: visose ES valstybėse vienai vištai dedeklei turi būti skirta 750 cm2 vietoje anksčiau buvusios 550 cm2 normos. Vis dėlto vištų gerovės reikalavimai nėra privalomi ne ES šalių kiaušinių gamintojams, t. y. vištos šiose šalyse dažniausiai vis dar laikomos blogesnėmis sąlygomis, nepagerintuose narvuose. Be to, galima spėti, kad Ukrainoje nėra tokie griežti biosaugos reikalavimai, taip pat jiems galima naudoti kai kuriuos pašarų priedus, kurie, pasak V. Tėvelio, Lietuvoje draudžiami. „Ukrainietiški kiaušiniai pateikiami kaip lygiaverčiai mūsų produkcijai. Mes tai matome kaip nesąžiningą konkurenciją“, – pabrėžia LPA vadovas.

K. Petškevičiūtė sutinka, kad ES teisės aktais nustatytų aukštos gerovės sąlygų taikymas Lietuvos paukštynuose didina kiaušinių savikainą, dėl to galbūt susidaro nelygiavertės konkurencijos sąlygos. Vis tik inspektorė pripažįsta, kad vietos institucijų rankos surištos: „VMVT supranta problemą, tačiau nėra kompetentinga išspręsti šį klausimą, nes trečiųjų šalių įmonių patvirtinimo ir leidimų importuoti į ES klausimai yra EK prerogatyva.“

Ženklinimo (ne)pakanka

VMVT teigimu, EK yra nustačiusi kvotas, pagal kurias ne ES šalių gamintojai gali importuoti savo produkciją į Europos Bendriją, jei kiaušiniai atitinka privalomus saugumo reikalavimus ir yra atitinkamai paženklinti. Vartotojai turėtų žinoti, kad nuoroda „auginimo būdas“ yra „ne EB standartas“, o tai reiškia, kad kiaušiniai gauti nesilaikant ES nustatytų vištų dedeklių gerovės reikalavimų. Jei kiaušinių gamintojas ne ES valstybėje ir yra įdiegęs ES gyvūnų gerovės reikalavimus atitinkančias vištų dedeklių laikymo sistemas (tai patvirtina Europos Komisijos auditoriai), papildomas ženklinimas ant kiaušinių nededamas. Tačiau šiuo klausimu V. Tėvelis griežtas. Jo nuomone, šiuos kiaušinius ženklinti „Ne EB standartas“ ženklu nepakanka. „Ar vartotojai į tai žiūri? Juk aišku, kad didelė dalis renkasi ne pagal kainą, o kokybę“, – dėsto jis įsitikinęs, kad šis ženklinimas klaidina vartotojus.

LPA preliminariais skaičiavimais, Lietuvoje ukrainietiškų kiaušinių parduodama 400 tūkst. vnt. per mėnesį.

Monika KAZLAUSKAITĖ

ŪP korespondentė