Žemaitis įdarbins avis

Odinų šeima viena triūsia augindama avis ir mėsinius galvijus, nes kaime nebėra gerų darbininkų.

Estrėja Eglė ir Gintautas Odinai Margininkų kaime (Ylakių sen., Skuodo r.) plėtoja atskirus ekologinius gyvulininkystės ūkius. Jiedu ūkinę veiklą pradėję 1997 metais, dabar jau dirba apie 220 ha žemės, laiko 600 avių, 150 mėsinių galvijų. Ūkio šeimininkai planuoja mėsinių galvijų veislininkystės plėtrą, kurioje ketina įdarbinti ir savo avis.

Kryžminimas duoda gerų rezultatų

G. Odinas, siekdamas įgyti patirties avių ir mėsinių galvijų veislininkystės srityje, ne kartą pats vyko į Šiaurės Airiją padirbėti pas ūkininkus, kurie specializuojasi būtent šioje srityje.

Dabar šią patirtį sėkmingai pritaiko savo ūkyje, kuriame darniai triūsia visa šeima: žmona, sūnus Rapolas, dukra Ieva. Vaikai nuo mažens ūkyje padeda tėveliams, todėl ateityje perimti ūkį planuoja Rapolas.

Ekologinio gyvulininkystės ūkio savininkas Gintautas „Ūkininko patarėjui“ pasakojo apie sėkmę Lietuvos juodgalvių ir šiurkščiavilnių veislių avis kergiant su tekselių veislės avinais. „Tai gerina ir mėsos kokybę, ir ėriukų sveikatingumą. Turiu nedidelę tekselių bandą, kurią kryžminu su tos pačios veislės tekselių avinais, bet ėriukai nebūna tokie atsparūs ligoms kaip minėti mišrūnai. Pastarųjų mėsos kokybė – nuostabi.

Tik truputį gaila, kad visa mano užauginta aviena išvažiuoja į Nyderlandus ir Vokietiją“, – kalba avių augintojas.

Per karščius avims negali pritrūkti vandens, reikia naudoti ir kitas priemones dehidratacijai mažinti bei vandeniui avių organizme sulaikyti.

Po kelių dienų viena avių partija, tikriausiai, penkių ūkininkų užaugintos avys, bus išvežta į Nyderlandus. G. Odinas sakė, kad ir jam buvo pasiūlyta galimybė eksportuoti būrį avių, bet jis nesutiko, mat dar galima jas paauginti iki lapkričio.

Gintautas teigė, kad už avis, išvežtas į tas šalis, gauna dvigubai brangiau nei Lietuvos rinkoje. Už gyvojo svorio kilogramą mokama maždaug po tris eurus.

Avys – vietoj žoliapjovės

Ūkininkas svarsto galimybę po kelerių metų atsisakyti avininkystės verslo. Jo teigimu, žemės Skuodo rajone nėra labai našios, bet auginti avis vis tiek yra nerentabilu. Vilnos iš tikrųjų nėra kur dėti, avių priežiūra atima daug laiko. Ypač kai prasideda ėriavimasis, reikia kontroliuoti, dieną ir naktį nemiegoti.

Aptvarų tvėrimas, avių pervarymas į naujas ganyklas irgi reikalauja daug laiko. Jis yra visiškai apsirūpinęs elektriniais avių ganymo tinklais, todėl neturi problemų dėl vilkų. Gerų darbininkų, kuriuos būtų galima pasamdyti, kaime nebėra, todėl vieni šeimos nariai turi nudirbti visus darbus.

„Ateityje užsiimsiu tik ekologine gyvulininkyste ir ekologine augalininkyste, – ŪP pasakojo G. Odinas. – Pasiliksiu gal tik penkiasdešimt avių, nes turiu įsigijęs keletą sodybų, o ten jos kuo puikiausiai atlieka ekologinį nušienavimą. Jokia žoliapjove taip dailiai nenupjausi. Auginti grūdines kultūras, manau, bus lengviau, jei palyginsime avims auginti įdedamą darbą ir laiką.“

Įdarbintos avys – papildomas pelnas

Gintautas teigė, kad Šiaurės Airijoje avių augintojai tiek daug rūpesčių neturi. Avys ištisus metus ganosi lauke. Ūkininkai, kurie ten augina mėsinius galvijus, žiemą – nuo lapkričio iki kovo – samdo avių augintojus, kad jų avys „nuvalgytų“ galvijų ganyklas. Beveik pusę metų avys ganomos kitų ūkininkų laukuose ir už tai avių savininkai dar gauna pinigų.

„Visą žiemą ten būna pliusinė temperatūra. Galvijų leisti į pievas negalima, nes yra per daug šlapia, o avys jokių purvynų nepadaro. Airiai neturi problemų ne tik dėl ganyklų, bet nereikia ir tvartų avims“, – neslėpė pavydo Gintautas. Mat kuo daugiau avys per žiemą nutrumpina žolės, tuo geriau ji krūmijasi ir pavasarį darosi vešlesnė. Ir dar tų pačių avių patręšta.

Nuo tiesioginių saulės spindulių avis apsaugo medžiai, o jeigu jų nėra, būtina statyti pavėsines.                    

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas

Rimanto KAIRIO nuotraukos

 

 

Avys per karščius reikalauja atidesnės priežiūros

Meteorologai prognozuoja, kad vėsesni orai ilgai neužsibus ir jau po savaitės gali sugrįžti karščiai, oro temperatūra pakils iki 30 laipsnių. Tokie karščiai sukelia nemažai rūpesčių avių augintojams. 20 laipsnių šiluma jokios bėdos šiems gyvūnams nedaro, šiokios tokios rizikos kelia, kai oras sušyla iki 25 laipsnių. Dar didesnė rizika, kai lauko temperatūra pasiekia 30 ir daugiau laipsnių. Tada reikia skubiai imtis priemonių siekiant avis apsaugoti nuo karščio. Pirmiausia būtina pasirūpinti, kad avys galėtų laiku atsigerti, kad joms nepritrūktų vandens. Jeigu temperatūra – apie 25 laipsnius, ganykloje viena girdykla priskiriama ne daugiau kaip 30 avių, o kai temperatūra pakyla daugiau nei 30 laipsnių, viena girdykla priskiriama ne daugiau kaip 20 avių. Suprantama, kad esant tokiai kaitrai avys daugiau geria vandens ir būtina sudaryti sąlygas visoms joms atsigerti.

Antras dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, – būtina įrengti pavėsines. Jos gali būti natūralios – krūmai arba medžiai, po kuriais avys pasislėptų nuo tiesioginių saulės spindulių. Jeigu jų nėra, būtina ganyklose įrengti pavėsines. Jos turėtų stovėti nuolat, saugoti ne tik nuo saulės spindulių, bet rudenį ir nuo šlapdribos, krušos. Pavėsinių plotas vienai aviai turi būti apie pusė kvadratinio metro. O jeigu avys didesnės (mėsinės, sveria 80–100 kg), pavėsinės plotas vienai aviai turėtų siekti apie kvadratinį metrą. Tai lengva patikrinti – padarius pavėsinę reikia žiūrėti, ar visos avys gali pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Jeigu nėra galimybių įrengti pavėsinių, lauko temperatūrai pakilus daugiau nei 30 laipsnių rekomenduojama avis parvaryti į tvartą. Prieš tai jis turi būti išvalytas, kad nebūtų mėšlo. Reikia atidaryti langus ir duris, tada tvartuose bus vėsiau. Jei nėra oro judėjimo, patartina įrengti  ventiliatorius. Taip apsaugosime avis nuo neigiamo aukštos temperatūros poveikio.

Ūkininkai gali įsigyti ir specialių preparatų dehidratacijai mažinti bei vandeniui avių organizme sulaikyti. Tai cinko ir kitokie preparatai, kuriuos pardavinėja įvairios įmonės, prekiaujančios pašarų priedais ir papildais. Šitų preparatų būna miltelinių ir skystų formų. Rekomenduojama juos išmaišyti vandenyje ir taip girdyti avis. Taip pat šios priemonės neleidžia iš gyvulių organizmo pasišalinti mineralams ir yra labai naudingos. Pvz., jeigu iš organizmo šalinasi kalis, avims gali sustoti širdis, sutrikti kraujagyslių veikla.

Preparatai, mažinantys neigiamą karščio poveikį, naudojami dviem būdais. Jeigu vanduo atvežamas cisterna, šie preparatai pagal gamintojo pateiktą instrukciją įdedami tiesiogiai į talpyklą, atsižvelgiant į vandens kiekį, ir tokiu vandeniu girdomos avys. Jeigu vanduo tiekiamas iš vandentiekio, galima naudoti specialius dozatorius, kurie į vandentiekio sistemą automatiškai įterpia reikiamą preparato kiekį ir taip vanduo papildomas reikiamais mineralais.

Avims reikia duoti ir laižomios druskos. Bet vasarą, per karščius, geriausia ją pakeisti laižalais su mikroelementais. Jų sudėtyje yra ne tik natrio chlorido, bet ir įvairiausių mikroelementų, geležies, kalcio, fosforo, magnio, mangano, cinko ir t. t. Taip pat noriu pabrėžti, kad nepakanka naudoti tik vandenyje tirpinamus preparatus, nes juose kartais yra ne visi mikroelementai. Todėl atsižvelgiant į girdomų skystų mineralų sudėtį reikia avims papildomai duoti laižalų, kuriuose yra ir kitų mikroelementų. Geriausias teigiamas rezultatas gaunamas naudojant abi sveikatinimo priemones kartu.

Jokiu būdu avims negalima duoti laižalų, skirtų galvijams ar kitiems gyvūnams. Tai daryti griežtai draudžiama, nes galvijų ir kitų gyvūnų laižaluose yra vario ir juo galime apnuodyti avis.

Dr. Artūras ŠIUKŠČIUS

LSMU Gyvulininkystės instituto direktoriaus pavaduotojas

2021-07-20

                Gintautas Odinas, Lietuvos juodgalvės avys, laižalai