Žemdirbiai pasiryžę ginti savo interesus ir traktoriais

Europos Sąjunga pasuko žaliuoju  kursu, tačiau nematyti jokių ženklų, kad Bendrijos didžiosios šalys ketintų atsisakyti mažesnio akcizo žemės ūkiui skirtiems gazoliams. Vokietija, Italija, Prancūzija tvirtai gina savo žemdirbius, o Latvija šiemet net padidino šią lengvatą. Tuo metu Lietuvoje užsimota ją sumažinti ir įstumti ūkininkus į nevienodas konkurencines sąlygas. Ar neteks žemdirbiams ginti savo interesų traktoriais prie Seimo?

Padidėtų ir savikaina, ir kaina

„Lengvatinis akcizo mokestis žaliam dyzelinui leidžia žemdirbiams sumažinti gamybos kaštus, todėl panaikinus šią lengvatą neabejotinai padidėtų žemės ūkio ir maisto produkcijos savikaina. Per pastaruosius metus ši lengvata buvo jau kelis kartus mažinama.

Paskutinis bandymas drastiškai padidinti žaliojo dyzelino akcizą 2019 m. sukėlė žemdirbių nepasitenkinimą. Aišku, tai buvo tik siūlymas, paskelbtas Prezidentūros, Seimas tokio pasiūlymo net nesvarstė, tačiau akcizas buvo, kad ir nežymiai, bet padidintas“, – prisimena Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius.

Anot jo, kas galėtų paneigti, kad „žaliųjų kryžių“ ir traktorių akcija nedarė įtakos valdžiai atkreipti dėmesį į žemdirbius. Šiuo metu yra pateiktas akcizų įstatymo projektas, kuriame kalbama apie šildymui skirto „raudono“ dyzelino akcizo padidinimą. Tikėtina, kad dar ilgai žemės ūkyje naudojamų dyzelinių variklių nebus įmanoma kuo nors pakeisti. Akcizo lengvatų panaikinimas nepakeis  nei žemės dirbimo, nei pašarų ruošimo technologijų – šiuos darbus žemdirbiui vis tiek teks nudirbti. Tik viskas kainuos daug brangiau.Tai atsilieps ir savikainai, ir mažmeninėms kainoms.

Neatmestina protesto priemonė

Asociacijos vadovo teigimu, esant nevienodoms konkurencijos sąlygoms, Lietuvos žemdirbiams gaunant vienas mažiausių tiesioginių išmokų, kasdien vis griežtėjant žalinimo bei kitiems reikalavimams, atsirandant naujoms ekoschemoms bei brangstant žaliavoms ir paslaugoms, žemdirbiai jau nebeuždirba jokio pelno. Dauguma pieno ūkių, gaudami už pieną gerokai mažesnę nei ES mokamą pieno supirkimo kainą, ieško būdų, kaip išgyventi.

„Dyzelino akcizo padidinimas gali sukelti žemdirbių išgyvenimo problemą, o tada jau gali prisieti imtis įvairių priemonių savo interesams ginti, – perspėja E.Bičius. Ne vienoje Europos Sąjungos šalyje ūkininkai, atkreipdami valdžios dėmesį į susidariusias ir nesprendžiamas problemas, yra protestavę pasitelkdami traktorius, kitokią techniką. Neatmesčiau, kad tai gali pasikartoti ir Lietuvoje, kaip tai jau yra buvę  2019 m., nesvarbu ar visa tai vyks prie Seimo, ar  rajonų centruose. Žemdirbiai turi patirties ir palapinėse prie ŽŪM budėti.“

Sutaupyti degalų nepavyks

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Petro Puskunigio teigimu, lengvata žemdirbių naudojamam dyzelinui yra suderinta su Pasaulio prekybos organizacija ir ES Bendrosios rinkos principais, įteisinta ES 2003 m. spalio 27 d. direktyva, kuri nustato Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą. Ji taikoma ne tik žemės ūkyje, bet ir daugelyje kitų sričių naudojamiems energetikos produktams. Kodėl ji reikalinga žemės ūkyje? Kodėl negalima taikyti vienpusiško energijos taupymo požiūrio?

„Nepaisant įvairių naujovių, žemės ūkyje taikoma daugybė tradicinių priemonių. Pavyzdžiui, nepaisant neišmanėlių skleidžiamų gandų, piktžolių kenkėjų ir ligų kontrolė iki šiol daugelyje modernių ūkių vykdoma ir mechaninėmis priemonėmis, iš kurių imliausia energijai – gilus arimas. Be jo nepavyksta apsieiti įterpiant mėšlą į dirvožemio daktaro funkcijas atliekančius daugiamečių žolių plotus. Kitos žemės ūkio operacijos taip pat yra labai imlios energijai, bet tik taip įmanoma užtikrinti vartotojams aukščiausios kokybės ir saugiausius maisto produktus“, – įsitikinęs P. Puskunigis.

Pasirinkimas nedidelis

Degalų sąnaudos, pasak asociacijos prezidento, yra vienas iš svarbiausių žemės ūkio produkcijos savikainos elementų. Jo ūkiuose sunaudojama ne viena dešimtis tonų. „Deja, tiek ilgalaikė, tiek trumpalaikė žemės ūkio produkcijos kainų kaita atsilieka nuo išteklių kainų pokyčių, o žemdirbio dalis maisto produktų grandinėse yra gėdingai menka. To dažnai nežino eilinis miesto gyventojas. Atsisakius degalų akcizo lengvatos, žemdirbiai būtų priversti taupyti mažindami tvarius gamybos metodus arba padidėjusias gamybos sąnaudas perkelti vartotojui įspėja , – P. Puskunigis.

Todėl žemdirbiai yra priversti kovoti už kiekvieną savikainos centą, nenuleisti rankų prieš bet kokius ketinimus juos sužlugdyti. Už tai visų pirma turėtų būti dėkingas kiekvienas Lietuvos pirkėjas.“

Nesileis engiami

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovės Danutės Karalevičienės nuomone, kai bus panaikinta degalų akcizo lengvata žemdirbiams, bus jau per vėlu važiuoti prie Seimo.

„Manome, kad jau šiandien bręsta tas laikas, kai turime tvirtai išsakyti ministerijai, Vyriausybei ir Seimui aiškią žemdirbių nuomonę ir rasti sprendimo būdus, kaip pagerinti  žemdirbiams gyvenimo sąlygas, o ne iš lubų kurti projektus prieš savo šalies piliečius, kurie šiandien užsidirba patys ir dar sukuria darbo vietas kitiems.   Mes turime turėti vienodas konkurencines sąlygas su visomis ES šalimis, – įsitikinusi  D. Karalevičienė. – Tačiau toks jausmas, kad pas mus – tarybiniai laikai su penkmečio planais, tvyro baisi biurokratija, kuri kerta šaką, ant kurios pati sėdi. Galiu drąsiai pasakyti, kad žemdirbiai nesileis engiami, traktoriai labai greitai gali išriedėti į kelius.“

KOMENTARAS

Ministras jau sudegino visus tiltus

Zigmantas ALEKSANDRAVIČIUS

LŪS vicepirmininkas, Kupiškio skyriaus pirmininkas

Ūkininkas yra nežmoniškai taikus pilietis, labai lojalus valstybei. Jam pajudėti iš namų labai sudėtinga. Bet ateina tokie laikai, kai pati ūkininko egzistencija pakimba ore, nes mūsų dabartinė valdžia šiandien daro viską, kad supriešintų ūkininką su miesto žmogumi. Kalbama ir kalbama, koks tas ūkininkas yra nedėkingas gamtai, kaip jis nesilaiko daug visokių taisyklių. Ūkininkas paprasčiausiai neturės kitos išeities, išlieka pagrindinis klausimas – ar toliau gyventi kaime ir ūkininkauti? Dabar akivaizdžiai matome, kas dedasi, tik niekas nepaaiškina, net pats žemės ūkio ministras, kol jis dar yra ministru. Jis vieną kartą kalba vienaip, kitąkart – kitaip.

Dabar ūkininkai, pristigę kantrybės, o aš tuo tikrai tikiu, išeis į gatves. Ar nuo to bus geriau, nežinau. Bet aš viliuosi, kad  Vyriausybei ir premjerei užteks sveiko proto ir visa ta kakofonija bus sustabdyta. Mes sakome: sėskime ir kalbėkimės, bet tai turi būti paremta tikru dialogu, o ne tuščiu politikavimu. Svarbiausiu nepriklausomu arbitru turėtų būti žemės ūkio mokslas. Bet šiandien jis menkinamas, Žemdirbystės institutas vadinamas „sofos ūkininkų“  įstaiga ir t. t. Žmonės yra didelėje neviltyje. Manau, kad šis žemės ūkio ministras sudegino visus tiltus. Labai viliamės, kad Vyriausybė imsis protingų sprendimų, pati premjerė galų gale parodys iniciatyvą ir atstatydins dabartinį  ministrą. Toliau joks dialogas tarp žemdirbių ir šio ministro vykti nebegali. Jei viskas būtų priešingai – tektų užvesti traktorius.

2021-10-30

Stasys BIELSKIS

Redakcijos nuotraukos

Žaliasis kursas, Zigmantas Aleksandravičius, akcizo mokestis, Petras Puskunigis, LŪS