Žemdirbiai siekia atstatydinti ministrą, valdantieji – išsaugoti

Po žemdirbių ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko susitikimo, kuriame ministras buvo kaltinamas prastu atstovavimu bendruomenės interesams, nevykusiai vykdoma agropolitika ir pareikalauta jo atsistatydinti, aistros nerimsta. Valdantieji konservatoriai nusprendė ginti savo deleguotą ministrą, o Žemės ūkio taryba ir toliau reikalauti, kad K. Navickas paliktų šį postą. Ką apie šią situaciją mano valdančiosios daugumos ir opozicijos politikai?

Kaltas europinis finansavimas?

„Manau, kad per stipru būtų išsakius tam tikrus priekaištus iš karto reikalauti žemės ūkio ministro atsistatydinimo. Man atrodo, kad kai kurių organizacijų aštraus reagavimo giluminė priežastis yra ne tiek suvoktas ministro veiklos trūkumų vertinimas, bet tai, kad K. Navickas paskelbė, jog keičia europinio finansavimo prioritetus mūsų žemės ūkio sektoriams.

Čia liko „nuskriausti“ grūdininkai, šiek tiek labiau „pagerbti“ pieno, augalininkystės ūkiai, nors anksčiau būdavo truputį kitaip. Tad natūralu, kad ne visos interesų grupės yra labai laimingos, susipažinusios su tais paskelbtais pokyčiais. Kovoja už savo interesus, galbūt įsivaizduodamos, kad kitas ministras galėtų peržiūrėti tuos prioritetus“, –  tikina Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, Tėvynes sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Jurgis Razma.

Nemato pagrindo atsistatydinti

Parlamentaro nuomone, dalis nepasitenkinimo koncentruojasi į ministrą dėl ES pasirinktos žalinimo krypties. „Nereikia būtinai įsivaizduoti, kad mūsų ministras, nuvažiavęs į Briuselį, perlauš Bendrijos nusistatymą ir bus atsisakyta tų principų. Tokie puolimo prieš ministrą pagrindai yra kaip ir ryškėjantys, todėl, mano nuomone, reikia daugiau plėtoti dialogą ir pačiam ministrui, ir į pagalbą pasikviečiant mus, kitus Seimo politikus. Jeigu yra tam tikri veiklos trūkumai, reikia juos taisyti, bet nematau pagrindo taip iš karto, ūmiai reikalauti ministro atsistatydinimo“, – valdančiųjų deleguotą ministrą gina Seimo vicepirmininkas.

Turėjo imtis veiksmų

Lietuvos socialdemokratų partijos Žemės ūkio komiteto pirmininkas Mindaugas Maciulevičius mano, kad  ministras turėjo čia ir dabar imtis neatidėliotinų veiksmų, susikviesti absoliučiai visus socialinius ir ekonominius partnerius, o tai jis yra įpareigotas atlikti ir pagal ES teisėkūrą. Juo labiau kad tai įpareigoja Reglamento 94 p.  Jame teigiama, kad privaloma konsultuotis ir išklausyti visus konstruktyvius pasiūlymus, dėl kurių asociacijos jau daugiau nei dveji metai dirba prie žaliojo kurso, visos jos turi tam tikrų pasiūlymų, juolab kad kartu su mokslininkais atliko atitinkamus tyrimus, kaip prisiderinti prie naujojo žaliojo kurso, kaip palaikyti šitą bendrą ambiciją.

„Dabar toks ministro visiškas ekoschemų ir bendro strateginio plano kūrimo konstruktyvių pasiūlymų ignoravimas asociacijoms atrodo lyg smūgis skuduru per veidą. Natūralu, kad jos pyksta ir reikalauja ministro atsistatydinimo, nes nebuvo išgirstos“ , – įsitikinęs M. Maciulevičius.

Nenori įsiklausyti į siūlymus

Pasak socialdemokrato, aplinkinės šalys – Latvija, Estija, Lenkija – didžiąją dalį tokių panašių asociacijų pasiūlytų iniciatyvų įtraukė į savo strateginius planus. „Man tiesiog nesuprantama, iš kur toks mūsų ministro ambicingumas, jam gerai yra tik tai, ką jis sako, ir nenori įsiklausyti į pilietinės visuomenės siūlymus. Visos Lietuvos žemdirbiškos asociacijos turi tam tikrų pastabų naujajam žaliajam kursui, bet jos jau nebemato dialogo galimybės, mato ydingas problemas ir visi reikalauja, kad vienaip ar kitaip į jas būtų atsižvelgta“, – teigia M. Maciulevičius.

Valdančiųjų atstovai – nekalbūs

O kaip situaciją vertina buvęs žemės ūkio ministras, dabartinis Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. Pakalbintas jis  tepasakė: „Man neetiška komentuoti. Susilaikau nuo komentarų, nes dabar esu politikoje. Be to, esu iš tos pačios valdančiosios daugumos, sprendimus priima frakcija.“

Ne ką kalbesnis buvo  ir jo partijos kolega Seimo narys, 2008–2012 m. Seimo kadencijoje vadovavęs Seimo Kaimo reikalų komitetui, konservatorius Edmundas Pupinis: „Nesu įsigilinęs į tą klausimą, nes nebesu šiame komitete. Ministras ateina su savo tam tikru politikos matymu ir dėl to visą laiką būna iš įvairių pusių prieštaravimų. Manau, kad šiuos klausimus galima išspręsti darbiniu būdu, nebūtinai per atsistatydinimus. Jeigu viena pusė sako, kad reikia spręsti, kita pusė galbūt turi savo matymą, tai geriau būtų ieškoti bendro sutarimo. Iš tikrųjų šiuo atveju politikoje – nieko naujo.“

Žodžių į vatą nevynioja

Kur jas radikaliau mąsto Seimo Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis: „Premjerė Ingrida Šimonytė turėtų teikti klausimą dėl šio ministro atstatydinimo, nes jis pats tikrai neatsistatydins. Jis – Ministrės Pirmininkės favoritas ir su jos pagalba yra ministras. Premjerė neleidžia jam atsistatydinti, nes žino, kad kils skandalas. Verslas, kuris atvedė K. Navicką į ministrus, galbūt yra artimai susijęs su I. Šimonyte ir konservatorių aplinka, kuri irgi nenorės, kad ministras pasitrauktų. Mes galime reikalauti, siūlyti jam pačiam savo noru pasitraukti, atsistatydinti, bet supraskite paprastą dalyką – tam verslininkui, kuris atvedė K. Navicką, matyt, iki galo dar neatidirbta, o I. Šimonytė tikrai irgi nerizikuos patraukdama ministrą. Tas žmogus, kuris finansavo ministrą ir atvedė jį į tokias pareigas, manau, yra artimoje I. Šimonytės aplinkoje.

Stebint, kas vyksta Žemės ūkio ministerijoje, akivaizdu, kad yra stambūs žemės ūkio technikos pardavėjai, nes tai susieta su ūkių valdų modernizavimu ir technikos įsigijimu. Yra nuo COVID-19 nukentėjusių verslų, kurie labai greitai gavo didelę paramą, o kiti nieko negavo.“

 Ūkininkų santykiai su žemės ūkio ministru K. Navicku jau yra sugriauti ir jų atkurti nebeįmanoma. Jo kompetencija ribota, pats pasakė, kad žemės ūkis yra ne raketų mokslas, kurio išmokti šis ministras, deja, negali. Vyriausybės vadovė turėtų padaryti tiesiog techninį keitimą, kad visa tai nevirstų ilga politine diskusija. Linkiu Premjerei surasti kandidatą, kuris atitiktų ir bendruomenių lūkesčius, ir turėtų pakankamą kompetenciją.

Dabar susidaro įspūdis lyg dirigentas stotų prieš didelį orkestrą nepažinodamas natų. Todėl K. Navickas neturėtų eiti tokių pareigų dėl savo kompetencijos, o slėpimasis už kitų dalykų yra kelias į niekur. Kalbėjimas, kad žaliasis kursas yra žaliai įspūdingas, manau, turėtų būti sprendžiamas protingais sprendimais. Kaip pavyzdį pasakysiu – pataisytos priemonės turėjo būti paskelbtos liepos mėnesį. Iki šiol tų priemonių ūkininkai nežino, o jos turi būti pasirašytos iki Naujųjų metų.

Stasys BIELSKIS