Žemdirbiams būtina stiprinti savo pozicijas

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas.

Šalies žemdirbiai išgyvena reputacinę ir egzistencinę krizę. Per ketverius praėjusius metus pasikeitė trys žemės ūkio ministrai, suskilo žemdirbių savivalda, politiniai sektoriaus tikslai pasiklydo tarp gamybos, aplinkosaugos ir socialinių reikalų. Lietuvos deleguotas eurokomisaras su tautiečiais kalba aptakiais Briuselio terminais, jo kolega iš Lenkijos, kuruojantis žemės ūkį, pasirinkęs poziciją „tyliau vandens, žemiau žolės“. Naujasis ministras aplinkosaugininkas nuteikia netikėtumams.

Sukiršinta savivalda

„Viešumoje formuojama nuomonė, jog valstybėje žemdirbys apdovanotas mokesčių lengvatomis, gyvena pasiturimai, tačiau nuolatos skundžiasi nuostolingu verslu, – kalba Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Jonas Talmantas. – Dėl to iš dalies kalti patys žemdirbiai, nesutariantys, kuri savivaldos organizacija privalo jiems atstovauti derybose su politikais.“

Pasak J. Talmanto, LŪS vienija pažangiausius šalies šeimos ūkius, kuriančius pridėtinę vertę, gausinančius valstybės biudžetą. LŪS turi šimtametę istoriją, tvirtą struktūrą, 41 skyrių rajonuose, atstovų tarptautinėse organizacijose. LŪS išlaikoma iš nario mokesčio. Panašiai dirba ir kitos Lietuvos žemės ūkio tarybai priklausančios žemdirbių savivaldos organizacijos, vienijančios grūdų augintojus, pieno ir mėsos gamintojus, galvijų augintojus, nederlingų žemių savininkus.

Apmaudu, kai valstybė lėšų skiria Žemės ūkio rūmams, kurie tik deklaruoja turintys narių, bet negali pagrįsti jų kuriamos pridėtinės vertės.

„Politikų valia sukurtos nelygios konkurencinės sąlygos valstybės išlaikomiems Žemės ūkio rūmams ir pagrindinėms žemdirbių savivaldos organizacijoms, gyvenančioms iš nario mokesčio, – kalba J. Talmantas. – Nukirtus finansavimo „bambagyslę“, paaiškėtų, kuria organizacija žemdirbiai pasitiki ir kurią deleguoja valstybės institucijose atstovauti kaip socialinius partnerius.“

Žalinsimės?

Pasak LŪS pirmininko J. Talmanto, šiandien Europos Sąjungos (ES) ir mūsų šalies žemės ūkio strateginiai tikslai primena žinomą pasakėčią apie gulbės, lydekos ir vėžio traukiamą vežimą. „Gruodžio pradžioje teko dalyvauti COPA-COGECA posėdyje, kuriame Europos Komisijos (EK) viceprezidentas Fransas Timmermansas prasitarė, jog bendrijos žemės ūkiui gresia visiškas krachas, – pasakoja J. Talmantas, – dialoge su ūkininkais ir jų kooperatyvų atstovais jis kalbėjo apie savo kuruojamą sritį – žaliąjį kursą ir visas su tuo susijusias ambicijas, kaip jos paveiks žemės ūkio raidą.“

Pasak J. Talmanto, F. Timmermansas kalbėjo, jog bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pasiūlymuose 2023–2027 m. bus naudojamos ekoschemos su joms skirtomis lėšomis, kurios bus papildomos ūkininkų pajamos prie jau esamų. Tai bus puiki priemonė ūkininkams kovoti su klimato kaita.

COPA-COGECA vadovai, reikalaudami poveikio žemės ūkiui vertinimo ataskaitų, priekaištavo EK atstovui, kad jų nėra, nors buvo žadėtos dar šių metų gegužės mėnesį, kai pasirodė žymioji strategija „Nuo lauko iki stalo“ ir Bioįvairovės strategija. Jie klausė aukšto rango pareigūno, ar apskritai yra atlikti poveikio vertinimai, jei taip, tai kodėl jie lig šiol nėra vieši? Jei tyrimų nėra, ar strategijos buvo skelbiamos neabejojant jų tikslų įgyvendinimu ir teigiamu poveikiu?

Verslo analitikų duomenimis, ES žaliajame kurse siūlomi augalų apsaugos priemonių naudojimo apribojimai sumažins ūkininkų produkcijos kiekį 7–12 proc., taip pat ženkliai sumažins jų konkurencingumą vidaus bei eksporto rinkose. Priklausomai nuo to, kiek plačiai šios strategijos bus įgyvendinamos pasaulyje, maisto kainos pašoks nuo 9 iki 89 proc. Ambicingas ES žaliasis kursas apima daugybę sričių: bus mažinama anglies dioksido emisija, skatinama miškininkystė, tvarus žemės ūkis, ekologiškas transportas ir atsinaujinančioji energetika. Iki 2030 m. apie ketvirtadalis žemė ūkio naudmenų turėtų būti ekologiškos, trąšų bei pesticidų naudojimas sumažės atitinkamai 20 ir 50 proc. ES planuojama pasodinti 3 mlrd. medžių, atkurti 25 tūkst. km upių ir sustabdyti vabzdžių apdulkintojų, pavyzdžiui, bičių, populiacijų nykimą.

Kam rūpi strategija?

LŪS pirmininko J. Talmanto pastebėjimu, COPA-COGECA pasitarime bendrijos žemdirbių atstovams didelį susirūpinimą sukėlė faktas, kad iš viešumos dingęs ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Januszas Wojciechowskis. Tokiu sudėtingu ir atsakingu laikotarpiu nėra, kas kompetentingai, tvirtai atstovautų žemės ūkio sektoriui EK. Prasidėjus trišalėms deryboms dėl naujojo periodo BŽŪP, pasireiškė ir kai kurių politikų ambicijos integruoti ES žaliojo kurso nuostatas į nacionalinius BŽŪP strateginius planus.

„Pastaruoju metu į lyderystę formuojant nacionalinę žemės ūkio politiką pretenduoja Prezidentūra, – pastebi LŪS pirmininkas J. Talmantas, – kalbama apie tą patį ES žaliąjį kursą, lengvatų žemdirbiams mažinimą, tiesioginių išmokų lubas, trumpąją maisto grandinę nuo lauko iki stalo. Mes oficialiai kreipėmės, perspėdami dėl gresiančių pasekmių ne tik šalies žemės ūkio sektoriui, bet ir valstybės biudžetui.“

Pasak J. Talmanto, žemės ūkis susietas su gamta, bet jame naudojama ir augalų apsaugos priemonių, ir trąšų. Siekiant, kad nebūtų sužlugdytas šalies žemės ūkis, turėtų būti pereinamasis laikotarpis naujiems pertvarkymams, skirtas finansavimas iš ES ir Lietuvos lėšų.

Analizuojant ES duomenis, matyti, jog Lietuva yra mažiausiai teršianti valstybė, palyginti su kitomis šalimis, tačiau žemdirbiams liepiama 3–4 kartus sumažinti išmetamo CO2  kiekį, trąšų naudojimą. LŪS vadovo J. Talmanto įsitikinimu, Lietuvos ūkininkai jau dabar beveik atitinka tuos ES aplinkosaugos reikalavimus: gyvulių laikoma gerokai mažiau (leidžiama 1,7 sutartinio gyvulio hektarui, o laikoma 0,3 sutartinio gyvulio). ES šalys senbuvės hektarui sukuria 10 tūkst. Eur pridėtinės vertės, Lietuva – apie 700 Eur. Vadinasi, gamybos intensyvumas ir tarša mažesni.

Socialinis ūkis ir verslas

Naujuoju 2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu ES biudžete numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo 177 Eur už hektarą iki 200 Eur 2022 m., o 2027 m. minimali išmoka sieks 215 Eur.

„Baigiantis rudeniui buvo paviešinta, jog per tris šių metų ketvirčius šalies biudžeto pajamos augo dėl žemės ūkio, – kalba LŪS pirmininkas J. Talmantas, – ir tą sukūrė keli procentai asocijuotų prekinių ūkių. Naujųjų šalies politikų teiginiai agrariniame sektoriuje remti smulkius ir vidutinius ūkius prognozuoja neatsiperkančias investicijas. Dažname tokio pobūdžio ūkyje investuotas euras sukuria tokios pat vertės pridedamąją vertę arba nesukuria nieko. Tai socialiniai ūkiai, jie turi būti remiami bendrijos ir nacionalinėmis išmokomis. Tik nežinia, ar tokiems sprendimams šiandien užteks Briuselio ir Vilniaus politinės valios.“

Pasak LŪS pirmininko J. Talmanto, socialiniais ūkiais vadintini apie 80 proc. šalyje įregistruotų ūkių. Nežinia gaubia ir viešumoje dažnai minimus „sofos ūkininkus“. Ar jie pataiko į ES žaliąjį kursą, ar tiesiog parazituoja? Niekas tokios išsamios analizės neatliko. LŪS ketina inicijuoti diskusiją dėl žemdirbystės, kaip šaliai svarbios gyvenimo srities, komunikavimo viešojoje erdvėje, į ją įtraukiant mokslininkus, verslo, žiniasklaidos atstovus. Juk ūkininkas ne tik gamina produkciją vartotojo stalui, bet ir kuria darbo vietas, garantuoja socialinį stabilumą kaime.

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas

 

Redakcijos nuotrauka

2020-12-15