Žemės ūkio skyrių finansavimas užstrigo Rusijos krizėje

Rajonų savivaldybių žemės ūkio skyriai gyvena daugiau nei prieš dešimt­metį ištikusios ekonominės krizės sąlygomis – iki šiol nėra atkurta tuomet sumažinta dotacija žemės ūkio funkcijoms atlikti. Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai perspėja, kad jau peržengta kritinė riba – nepadidinus finansavimo, teks atsisakyti tam tikrų valstybės deleguotų darbų. Nors naujas finansinis laikotarpis žada daug naujienų – vien dėl ekoschemų teks prakaituoti ne tik ūkininkams, bet ir žemės ūkio specialistams. 

Lėšų vėl neatsirado

Kitiems metams savivaldybių biudžetams žemės ūkio funkcijoms atlikti skirta 9 mln. Eur, nors pagal Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) patvirtintą metodiką turėtų tekti beveik dvigubai daugiau – 17,6 mln. Eur. „Bus labai blogai, nes jau peržengta kritinė riba. Savivaldybininkai pradeda kalbėti, kad galbūt reikia atsisakyti tam tikrų funkcijų. Kai šis klausimas iš specialistų pokalbių lygmens pasieks politinį, tada, tikėtina, kils daugiau bangų“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis.

Svarstant 2022 metų nacionalinio biudžeto projektą, Seimo Kaimo reikalų (KRK) bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetams, taip pat ir ŽŪM išsiųstame LSA rašte nurodyta, kad dėl nepakankamo finansavimo savivaldybės per pastaruosius kelerius metus sumažino darbuotojų, atliekančių valstybines žemės ūkio funkcijas, skaičių, atsirado inžinerinio profilio specialistų trūkumas, o melioratorių jau ieškoma su žiburiu.

Savivaldybėms atstovaujanti organizacija perspėjo, kad nesprendžiant adekvataus funkcijų finansavimo klausimo, savivaldybės nebepajėgia užtikrinti kokybiško paslaugų teikimo ir yra priverstos kofinansuoti valstybės deleguotas funkcijas iš savarankiškoms savivaldybių funkcijoms skirtų lėšų.

Parlamentiniuose komitetuose buvo pritarta, kad finansavimą reikia didinti, bet tam lėšų neatsirado.

Susitarė, bet nepaiso

G. Vaičionis priminė, kad problemos uodega tempiasi nuo 2008–2009 krizinių metų, kai visoms institucijoms buvo apkarpytos lėšos. Kitiems jos buvo atkurtos, o žemės ūkio skyriai liko podukros vietoje. „Iki šiol finansavimas žemės ūkio funkcijoms atlikti nėra grąžintas. Faktiškai tos lėšos truputį indeksuojamos, bet iš esmės nepadidėja, nors poreikis stipriai auga. Kitiems metams skirta dvigubai mažiau, nei apskaičiuota pagal finansavimo metodiką. Tokios situacijos nėra jokioje kitoje srityje, kur yra deleguotos valstybės funkcijos. Situacija tragiška“, – konstatavo LSA patarėjas.

Jis pabaksnojo į 2020 m. rugsėjo 3 d. Regionų forume visų parlamentinių partijų priimtą ir pasirašytą memorandumą dėl glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės, siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atsakomybę, ir įsipareigojimą užtikrinti šimtaprocentinį valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų finansavimą. Taip pat jis pastebėjo, kad tai numatyta ir dabartinės Vyriausybės programoje.

„Parlamentiniai komitetai pritarė, kad reikia padidinti finansavimą, bet Finansų ministerija, matyt, kitaip mato tuos įsipareigojimus. Savivaldybininkams keistai atrodo, kad to nepaisoma. Jeigu nėra finansavimo, tada valstybė turėtų aiškiai pasakyti, kad tų ar kitų funkcijų atsisakoma“, – samprotavo G. Vaičionis.

Jis papriekaištavo ir ŽŪM, kuri prašė didesnio finansavimo žemės ūkio skyriams: „Ministerija elgiasi truputį nesąžiningai, nes galėjo savo biudžeto eilutes „perstumdyti“ ir tą problemą išspręsti. Tuo labiau, kad maždaug tiek, kiek trūko savivaldybėms, ŽŪM šiemet grąžino atgal į biudžetą kaip nepanaudotas lėšas. Savivaldybių žemės ūkio skyriams finansavimo trūksta, o lėšos grąžinamos į biudžetą – tai panašu į gudravimą.“

Spaudžiasi ir naikina etatus

Viename KRK posėdyje žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas buvo užsiminęs, kad turėtų būti peržiūrėtos savivaldybių žemės ūkio skyrių funkcijos. Jis svarstė, kad žemės ūkio specialistai galėtų būti atlaisvinti nuo žemės ūkio technikos techninės apžiūros, paliekant daugiau laiko ūkininkų konsultavimui. Taip pat, žemės ūkio ministro manymu, reikėtų mažinti žemės ūkio naudmenų deklaravimo apimtis, koncentruojantis į smulkius ūkininkus, o stambieji turėtų susitvarkyti patys.

Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius

Ūkininkai mano, kad prasidėjus naujam finansiniam laikotarpiui ir naujiems reikalavimams, žemės ūkio naudmenas deklaruoti padedantys žemės ūkio specialistai bus apgulti. Vien dėl naujų ekoschemų gali tekti visiems braukti prakaitą.

Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius teigė nežinantis, kaip reikės suktis, nes darbų daugėja, o pinigų stinga. Prieš porą metų skyrius turėjo susispausti ir panaikinti vieną etatą.

„Dėl finansavimo buvome susitikę su žemės ūkio ministru, jis užsiminė, kad kai kurias funkcijas nuims. Kokias konkrečiai, dar nepasakė. Finansavimas sumažintas, o darbų mažiau tikrai nebus. Žiūrint į naująjį finansinį laikotarpį jų bus dar daugiau, reikės daugiau informacijos teikti ūkininkams, juos konsultuoti. Patiems žemės ūkio specialistams teks labiau gilintis, kad suprastų, kokie nauji reikalavimai. Reikės rengti susitikimus seniūnijose, bet dar nežinia, kokia bus situacija dėl „kovido“, kaip galėsime bendrauti“, – naujiems iššūkiams ruošiasi žemės ūkio skyriaus vedėjas.

Kels daugiau klausimų

Pagėgių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis gerai įsigilinęs į skaičius: „Dabar žemės ūkio skyriams tenka tik apie 52 proc. reikiamo ir pagal metodiką apskaičiuoto finansavimo. Tokia situacija velkasi nuo 2008 metų. Nepaaiškinama, kodėl toks požiūris į rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrius. Gal tos funkcijos nelabai ir reikalingos?“

ŪP pašnekovas aiškino, kad žemės ūkio skyriai neatsisako papildomų darbų, kuriuos duoda ŽŪM. O prasidėjus naujam paramos laikotarpiui, užguls dar daugiau darbų ir rūpesčių, nes dėl visų naujienų ir neaiškumų ūkininkai klausimus kels būtent žemės ūkio skyriuose.

„Stambesni ir jauni ūkininkai greičiau susiorientuoja, patys deklaruoja, bet tokių nėra daug. Praktiškai didžioji dalis ateina į skyrius, ir ne vien dėl žemės ūkio naudmenų deklaravimo. Ūkininkų iki 40 metų rajone yra 18 proc., tiek pat ir ūkininkų, kuriems virš 70 metų. Ką tokio amžiaus žmonės gali nuveikti su naujomis technologijomis? Ministerija galbūt neįsivaizduoja, kiek žemdirbiams reikia konsultacijų ir pagalbos“, – svarstė A. Uselis.

Pagėgių savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas susirūpinęs dėl ateities: „Į pensiją išeis melio­ratorius, ką prisikviesi į jo vietą, jeigu žemės ūkio specialistų atlyginimai maži? Kaimas sensta, jaunimo nepritrauksi.“

Savivaldai neduoda laisvės

LSA patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais pripažino, kad kai kurių funkcijų žemės ūkio skyriai galėtų nebevykdyti, nes jos, jo akimis, yra perteklinės – pavyzdžiui, duomenų apie žemės ūkio veiklą rinkimas. Tuo rūpinasi Statistikos departamentas, todėl manoma, kad šie darbai dubliuojami.

„Įvairiai galima suktis. Kai buvo sumažintas finansavimas žemės ūkio skyriams, tuometinis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius sumažino žemės ūkio technikos apžiūros dažnumą – nusprendė, kad jos būtų atliekamos ne kasmet, o kas dvejus metus. Kai trūksta finansavimo, tą klausimą, kaip panaudoti lėšas, galima spręsti daugiau laisvės suteikiant savivaldybėms. Bet šis reikalas niekaip nepajudinamas, savivaldybėms tokios galios nesuteikiamos“, – tvirtino G. Vaičionis.

LSA viceprezidentė, Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė

Maži atlyginimai

Ausma MIŠKINIENĖ

LSA viceprezidentė, Lazdijų rajono savivaldybės merė

Savivaldybių žemės ūkio skyriai yra labai svarbūs ir reikalingi, nes atlieka labai prasmingą darbą žemės ūkiui. Reikiamas finansavimas apskaičiuojamas pagal nustatytą formulę, tai yra labai konkretūs skaičiai, bet to nesilaikoma. Skyriuose dirbančių žmonių atlyginimai nedideli, ir tai jų tikrai nemotyvuoja.

Jeigu matoma, kad vienos ar kitos funkcijos nėra aktualios, jų galima atsisakyti. Yra daugybė nepriskirtų naujų funkcijų, kurias žemės ūkio skyriai vykdo arba galėtų vykdyti. Pavyzdžiui, žemės ūkio specialistai padėjo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai įgyvendinti dėl afrikinio kiaulių maro atsiradusį reikalavimą registruoti gyvūnus. Apskritai gyvūnų ženklinimo klausimais žemės ūkio skyriai galėtų labiau padėti, nes tarnyba itin apkrauta darbais. Be to, tokia paslauga būtų arčiau žmonių.

Peržiūrėti funkcijas nėra blogas siūlymas, nes gyvenimas eina į priekį, atsiranda naujų darbų. Reikėtų tai įvertinti ir atsiskaityti su žmonėmis už jau atliktus darbus ir judėti į priekį. Žemės ūkio skyriaus veikla – plati ir susijusi ne tik su žemdirbiais, bet ir su vartotojais.

2022-01-05

ŪP korespondentė Vida Tavorienė

Redakcijos nuotraukos

Algimanto SNARSKIO piešinys

žemės ūkio skyrius, Eugenijus Alesius, Ausma Miškinienė, Algirdas Uselis, Vida Tavorienė, Ūkininko patarėjas