Žlugdo ir lietus, ir kenkėjai

Pupomis susivilioję ūkininkai per ketverius metus jų plotus išplėtė net dešimt kartų – nuo 7 tūkst. ha 2013 m., iki 72 tūkst. ha šiemet. Pupas įtraukus į sėjomainą, tolygiai augo ir rūpesčiai dėl jų auginimo. Šiųmetė jų pjūtis puikus to pavyzdys. Daugelyje rajonų pupos dar mirksta vandenyje, kitur jas pjauti žadama tik spalį, prognozuojama, kad iki 5 proc. šių augalų liks visai nenuimti, o didesnė jų dalis tiks tik pašarui. Maža to, šiemet pupų laukus kaip niekad apniko kenkėjai, su kuriais susidoroti kol kas veiksmingų priemonių nėra.

Pupos – bene brangiausia kultūra Ne pirmus metus pupas auginęs Kauno r. ūkininkas Leonas Rudinskas jų derliaus į aruodus dar nepylė. Nors praėjusią savaitę kombainas bandė doroti pirmąjį, anksčiausiai apsėtą lauką, įmirkusios dirvos apgręžė techniką namo. Pupų drėgnis irgi gerokai viršijo bazinio drėgnio ribas ir siekė 29 proc., kai įprastai jis turėtų būti perpus mažesnis – 14 proc. Dėl per didelės drėgmės nemaža dalis jų išbyrėjo tiesiai į dirvą. Kaip teigė ūkio šeimininkas, pupoms reikėjo kelių sausų saulėtų dienų, kad jų pjūtis įgautų pagreitį. Regis, jo pageidavimas savaitgalį buvo išklausytas ir ne tik Kauno r., bet ir visoje Lietuvoje pupų kūlimas pajudės iš mirties taško. Pasak L. Rudinsko, pupos – viena brangiausiai atsieinančių kultūrų, jų auginimo sąnaudas lenkia tik cukriniai runkeliai. Ūkio agronomė Algina Gerd­vilienė pastebėjo, kad nors ir plečiasi šalyje ankštinių plotai, augalų apsaugos priemonių kainos nemažėja. Anot jos, chemija pupoms ypač brangi, o neretai ir nelabai veiksminga, mat šiemet augalus porą kartų nupurškus herbicidais, vis vien prižėlė lipikų ir kitų piktžolių. „Vien herbicidas kainuoja 54 Eur/l. Du kartus nupurkšti neužtenka, jei nori išauginti gražų pasėlį, juk pupų vegetacija ilga, būtina, kad jos žaliuotų“, – teigė ūkio agronomė suskaičiavusi, kad už pupų toną reikėtų gauti bent 200 Eur, kad jų auginimo nereikėtų nurašyti į nuostolius. Vis dėlto L. Rudinskas laikosi optimistiškai – derlius vienaip ar kitaip bus nuimtas ir realizuotas. Ūkininką daug labiau nei orai jaudina valdininkų priimami įstatymai, kurie paspendžia vis daugiau žabangų dirbantiems žemės ūkyje – mokesčiai, nauji žalinimo reikalavimai, menkstančios išmokos, tai tik dalis rūpesčių šiandien slegiančių žemdirbio pečius.

Pelija ankštarose Viename pirmųjų ekstremalią situaciją paskelbusiame Rokiškio rajone ūkininkaujantis Eugenijus Neniškis savo pupų laukus vadina nedaug žadančiais. Jo teigimu, tai ne laukai, o veikiau tyvuliuojantys ežerai, tad kada galės prasidėti jų pjūtis, priklauso tik nuo dangaus malonės. Vis dėlto net ir kelios iš eilės saulėtos dienos taip greitai drėgmės nenutrauks, juk ruduo – ne pavasaris, dirvos džiūva nepalyginamai lėčiau. Į maistinės kokybės pupas žemdirbys sako nepretenduojantis, jei išvis pavyks nuimti derlių, jis geriausiu atveju atitiks pašarinę klasę. „Pupos jau atrodė subrendusios, pradžiūvę, bet paskui dvi paras be sustojimo merkė lietus. Visa laimė, kad turime savo džiovyklas, grūdus išdžiovinsime. Kūlėme paskutinius kviečius, juos išdžiovinome, bet neaišku, kur juos reikės padėti, nes tokių niekas net ir pašarui nenorės pirkti“, – guodžiasi ūkininkas svarstydamas, kad pupų pjūtis prasidės rekordiškai vėlai, spalio pradžioje. Pesimistinės nuotaikos tvy­ro ir Šakių krašte. Ūkininkas Rimantas Šlapikas šiemet pupoms skyrė tik 5 ha, bet ir tų pačių niekaip nepavyksta nuimti. „Kol derlius dar nenukultas, sunku ką ir pasakyti, bet toks vaizdas, kad pupos ankštarose jau supelijo. Situacija siaubinga, visi esame susirūpinę“, – apmaudo neslepia ūkio šeimininkas ir priduria, kad nepalankūs orai pupų augintojus lydi jau nuo pavasario.

Pupos brendo netolygiai Nemažai priekaištų visą sezoną lydėjusiems prastiems orams negailėjo ir Joniškio r. žemdirbys Alfonsas Zaloga. Jo teigimu, nors šiemet pupas pavyko pasėti vienu metu, jos brendo ypač netolygiai. Viename laukelyje jos jau buvo subrendusios, kitame lauko gale visai žalios. Pašnekovas tvirtino klausęs ir kitų ūkininkų ar ir jiems buvo panašių bėdų, paaiškėjo, kad daugelį jų kamavo tokie pat vargai. „Tokį reiškinį matome pirmi metai, todėl teko panaudoti defoliantą. Jį naudoju ir žieminiams rapsams ir galiu pasakyti, kad jis sustabdo ankštarų atsidarymą ir grūdai neišbyra lauk, – dėstė žemdirbys. – Nebus taip, kad pupų nenuimtume. Sinoptikai iki spalio žada saulėtus orus, tai vis vien pritaikysime progą ir jas nupjausime. Neįsivaizduoju, kad pasėjus augalą jį paskui tektų aparti. Turiu du kombainus, o pupų tėra 18 ha, taigi jų kūlimas – vienos dienos darbas.“

Kainos gali kilti nedaug Dėl menkų supirkimo kainų dūsaujančius ūkininkus bendrovės „Agrosfera“ direktorius Arminas Kildišis ramina, kad pupų supirkimo kainos per daug nesiskiria nuo ankstesniųjų metų, jos krito tik nedaug. Kainų smukimą, jo manymu, lėmė dvi esminės priežastys. Pirma, pernai šalies ūkininkai išaugino ypač prastą derlių (pupos buvo dėmėtos, daugiausia atitiko pašarinę klasę) ir susigadino turėtą prestižą užsienio rinkoje, tad šiemet moka už prastą kokybę. Antra, pupų plotai plėtėsi ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, todėl kylant pasiūlai kainos mušamos žemyn. „Anksčiau Europoje pupas augino tik Anglija, bet dabar prisidėjo Airija, Vokietija, Lenkija. Be to, šiemet ir Ukraina išaugino tokias pat pupas kaip mūsų ir anglų. Dalis pupų naudojamos lašišų pramonėje, o Šiaurės Afrikos ir Arabijos šalyse – maistui. Rinka nėra begalinė, ji ribota, kuo daugiau prigaminame, tuo mažesne kaina parduodame, – rinkos dėsnius priminė pašnekovas. – Negana to, lietuvišką kokybę supirkėjai dabar vertina labai atsargiai.“ A. Kildišis patikino išankstinių sutarčių su užsienio pirkėjais nesudaręs, mat šie pirmiausia pageidavo apsilankyti Lietuvoje ir pamatyti išaugintą derlių savo akimis, vaizdžiai tariant, nenorėjo pirkti katės maiše. Todėl praėjusią savaitę įmonėje lankėsi svečiai iš Egipto, Sirijos, Jordanijos, bet jie šalį paliko susirūpinę. „Pamatę kasdien pilantį lietų, jie liko nepatenkinti, tačiau vis dėlto pavyko sudaryti sutarčių“, – atviravo pašnekovas. Pasak bendrovės direktoriaus, ir kitose Europos šalyse šiemet vyrauja pašarinės klasės grūdai, todėl jų eksportas gali strigti, o kainos kilti tik labai vangiai. Jo svarstymu, pupų kainos iki naujųjų metų daugiausia galės pakilti tik 10 Eur.

Tik 3 iš 10 pupų sveikos Šįmet bendrovė ketina su­pirkti 50 tūkst. t pupų, tačiau šiandieną įmonei pristatyta tik saujelė – 1,5 tūkst. t. Nors iš tokio nedidelio kiekio jų kokybę vertinti ankstoka, A. Kildišis sakė, kad maždaug pusė jų yra pašarinės. Pašnekovas pastebėjo, kad šiemet pupas kaip niekad apniko kenkėjai, kurie didžiąja dalimi ir suprastino kokybę. Antai pupos išoriškai atrodo gražios, tačiau jas perskėlus pusiau matyti skylė, kurioje susirangęs negyvas vabalas. „Tokį vaizdą matome pirmi metai. Paėmiau pavyzdžius Pasvalio ir Panevėžio rajonuose. Iš 10 pupų 7 – su vabalais, – stebisi jis. – Šiemet ūkininkai daug geriau susitvarkė su šokoladine dėmėtlige, pupos atrodo gražesnės, bet vabzdžiai – kita kalba. Matyt, purškimo metu jie dėl lietaus negalėjo įvažiuoti į laukus, tad pupos liko nenupurkštos“, – ūkininkus bandė pateisinti A. Kildišis. Pašnekovas sako, kad dėl vyravusių nepalankių orų jau sulaukęs žemdirbių skambučių su nuogąstavimais, kad derlius nebus pristatytas – jis pražuvo laukuose. A. Kildišis prognozuoja, kad šalyje iš viso liks nenukulta apie 5 proc. pupų.

Problema aštrėja visoje Europoje Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė „ŪP“ pasakoja, jog minėtoji kenkėjų apgultis juntama ne tik Lietuvos, bet ir Europos pupų laukuose. Kita priežastis, lėmusi jų plitimą, – „neišdirbta“ arkliapupinio grūdinuko kontrolės sistema. Pasak jos, apsaugai nuo kenkėjų pupas insekticidais reikia purkšti kelis kartus sezono metu ir, ko gero, turime mažai patirties saugant pupas nuo arkliapupinio grūdinuko. „Kenkėjų kontrolė yra sudėtinga, nes ji priklauso nuo oro temperatūros, aplinkos sąlygų. Arkliapupinis grūdinukas į pasėlius atskrenda dėti kiaušinėlių, kai pirmosios užsimezgusios ankštys didesnės nei 2 cm, o oro temperatūra turėtų būti bent 20 °C ir ji laikosi ne mažiau kaip dvi dienas. Padėjus kiaušinėlius, išsirita lerva, kuri įlenda į grūdą ir joje vystosi 2–3 mėn. Paskui susiformuoja lėliukė (jos ciklas trunka apie 10 dienų), tada išsirita suaugėlis vabalas. Tokie kartais išsirita dar pupoms esant laukuose arba į sandėlius su grūdais gali būti atgabentos lervos, kurios į suaugėlius išsirita jau sandėlyje. Literatūroje galime rasti rekomendacijų, kad pakanka vieno purškimo insekticidu nuo šio kenkėjo, kitur rekomenduojama purškimą pakartoti dar po savaitės. Šis kenkėjas pastebimas ne pirmus metus, jis išplinta kasmet. Viena iš kontrolės priemonių yra ankstyvas derliaus nuėmimas. Tikėtina, kad šis kenkėjas labiau matomas pupų grūduose ir todėl, kad šiemet pupos pjaunamos vėlai“, – svarstė R. Semaškienė.

Specialaus chemikalo nėra Valstybinės augalininkystės tarnybos pateiktame pupoms skirtų insekticidų sąraše yra ne vienas preparatas, bet produktai rekomenduojami naudoti tik nuo pupinių amarų, sitonų. „Literatūroje nurodoma, kad nuo arkliapupinio grūdinuko veiksmingai saugo piretroidų ir neo­kotinoidų grupių insekticidai. Svarbiausia tinkamas purškimo laikas“, – pabrėžė mokslininkė. Tai, kad arkliapupinio grūdinuko padarytos žalos mastas didėja, paskatino vieną LAMMC doktorantų imtis mokslinio tyrimo: analizuoti šio kenkėjo ypatybes ir ateityje parengti tikslias rekomendacijas dėl šio kenkėjo veiksmingos kontrolės Lietuvoje. Pašnekovės teigimu, šią vasarą ūkininkai turėjo nemažai vargo ir su šokoladine dėmėt­lige. „Lietingi ir saikingai šilti orai palankūs daugumai ligų plisti. Ne išimtis ir šokoladinė dėmėtligė. Nepanaudojus fungicidų šiemet ši liga smarkiai pažeidė augalus, lapai sunyko ir tai lėmė nemažus derliaus nuostolius, – tikino R. Semaškienė. – Net ir laiku panaudojus fungicidus, visiškai susitvarkyti su ligomis iki sezono pabaigos tokiomis oro sąlygomis neįmanoma.“ Pasak R. Semaškienės, tikslingiausia fungicidus naudoti prieš pat pupų žydėjimą arba jo metu, tačiau jei meteorologinės prognozės žada lietų, patariama naudoti ne kontaktinio, o sisteminio poveikio fungicidus.

Sulaukė mokslininkų dėmesio Europoje plečiantis pupų ir kitų ankštinių augalų plotams, jų auginimo technologija kelia vis didesnį mokslininkų susidomėjimą. Kaip „ŪP“ teigė LAMMC Žemdirbystės instituto, Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja Žydrė Kadžiulienė, šiemet birželį pradėtas įgyvendinti naujas „Horizon 2020“ projektas „Tvarių, paremtų pupinių augalų auginimu, ūkininkavimo sistemų ir pašarų gamybos bei maisto grandinių skatinimas Europos Sąjungoje“, kurio tikslas – parengti kelią tvarių ir konkurencingų, paremtų pupinių augalų auginimu, ūkininkavimo sistemų, pašarų gamybos bei maisto grandinių plėtrai ES. „Projekto metu bus įvertinta tiek ekonominė, tiek aplinkosauginė nauda ES žemės ūkio pramonei, plačiau naudojant vietinius pupinius (ankštinius) augalus. Vertinant pupinių augalų įvairias vertės grandines (nuo pirminės gamybos iki galutinio vartotojo), kurios atspindi rinkos įvairovę bei ūkių tinklus, apimančius auginamų ankštinių javų ir žolių augalų įvairovę, projektas išryškins pridėtinę vertę, kurią sudaro įvairios pupinių (ankštinių) augalų ir jų produktų vertės grandinės, ir pateiks daugybę sprendimų, kaip pagerinti kiekvieno rinkos dalyvio (dalyvaujančio vertės grandinėse), ekonominius interesus naudoti pupinius augalus. Tai bus atliekama glaudžiai bendradarbiaujant augintojų, verslo bei mokslinių tyrimų atstovams ir siekiama atsižvelgti į visų suinteresuotų subjektų siekius“, – su projekto gairėmis supažindino Ž. Kadžiulienė. Jos teigimu, projekto metu bus atliekami pupinių augalų auginimo ir jų vertės moksliniai tyrimai, bus daromos studijos, analizės ūkininkų taikomų pupinių (žirnių, pupų) auginimo technologijų ūkiuose (tiek ūkininkaujančių įprastai, tiek ekologiškai), bus analizuojami pupinių augalų produkcijos panaudojimo būdai, pašarų ir maisto grandinės dalyviai ir pan.

Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka