ŽŪM kolegija: pirmasis „blynas“ neprisvilo

Antradienį į pirmąjį posėdį buvo susirinkusi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kolegija, skirta glaudesniam ir kokybiškesniam bendradarbiavimui su socialiniais partneriais. Pirmasis kolegijos posėdis buvo skirtas pasitarti, kaip būtų galima racionaliau panaudoti likusias Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšas – tartasi dėl paramos investicijoms į žemės ūkio valdas ir žemės ūkio produktų perdirbimą, su socialiniais partneriais diskutuota dėl finansavimo prioritetų, remiamų sektorių ir jiems skiriamų sumų, aptartos planuojamos paraiškų priėmimo datos.

Skirtos papildomos lėšos    

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinti pernai buvo skirta 50,5 mln. Eur iš KPP pereinamojo laikotarpio paramos ir 76,9 mln. Eur EURI lėšų.

Įvertinus gruodį vykusio paraiškų priėmimo rezultatus, paaiškėjo, kad liko nepanaudota 36,4 mln. Eur KPP lėšų. Kolegijos nariai pritarė, kad šios lėšos būtų skirtos kovo–balandžio mėn. paraiškoms rinkti pagal patikslintas KPP įgyvendinimo taisykles. Šiemet rugpjūčio–rugsėjo mėn. planuojamas dar vienas paraiškų priėmimas. Be to, surinkus EURI lėšomis finansuojamų projektų paraiškas, paaiškėjo, kad planuotas lėšų biudžetas buvo viršytas beveik 50 mln. Eur. Tačiau ne visų sektorių pareiškėjai buvo vienodai aktyvūs – kiaulininkystės bei paukštininkystės sektorių atstovai nepateikė paraiškų visai planuotai EURI sumai.

Praėjusiais metais ŽŪM pavyko susitarti su Finansų ministerija, tad EURI projektų įgyvendinimui papildomai skirta 39,7 mln. Eur nacionalinio biudžeto lėšų. Šiuo metu keičiamas KPP finansinis planas, tai suteiks galimybę papildomas lėšas nukreipti ,,pilkojoje zonoje“ esantiems projektams – surinkusiems vienodą atrankos balų sumą, kuriems iš dalies pakanka lėšų, bei inicijuoti naują paraiškų kvietimą.

Papildomų nacionalinių lėšų dalį – 14,9 mln. Eur, numatoma panaudoti paraiškų, surinkusių vienodą atrankos balų sumą, kurioms iš dalies pakanka lėšų („pilkajai zonai“), finansuoti šiuose sektoriuose: pieninės galvijininkystės (12,2 mln. Eur), mėsinės galvijininkystės, avininkystės, ožkininkystės ir triušininkystės (1,3 mln. Eur), sodininkystės, uogininkystės, atviro grunto daržininkystės (1,4 mln. Eur).

Balandžio mėnesio viduryje planuojama organizuoti antrąjį paraiškų kvietimą EURI ir papildomoms nacionalinėms lėšoms gauti. Sutarta, kad kiaulininkystės bei paukštininkystės sektoriams bus paliktos gruodžio mėnesio paraiškų priėmimo metu nepanaudotos EURI lėšos (4,5 mln. ir 3,5 mln. Eur), pienininkystės sektoriui bus skirta 18 mln. Eur, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės (atviras gruntas) sektoriui – 6 mln. Eur, o daržininkystės uždaro grunto sektoriui – 4 mln. Eur (nepanaudotos EURI lėšos – 3,3 mln. Eur, nacionalinės lėšos – 0,7 mln. Eur.). Paramos taisyklės bus parengtos ir patvirtintos per artimiausią mėnesį.

Dvi prioritetinės eilės

Pakeitimai laukia ir KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Numatoma, kad paraiškų atranka turėtų būti vykdoma pagal tuos pačius atrankos kriterijus, tačiau sudarant dvi atskiras prioritetines eiles – ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui bei kitų žemės ūkio produktų perdirbimui.

Paraiškos ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimui bus priimamos 2022 metų birželio mėnesį, planuojamas biudžetas – 22,3 mln. Eur. Kitų augalų perdirbimui paraiškos bus priimamos, tikėtina, rugsėjo mėn.

Planuojama didinti maksimaliai galimą paramos sumą projektui iki 5 mln. Eur, jei investuojama į ankštinių ir baltyminių augalų perdirbimą. Jei bus investuojama į kitų žemės ūkio produktų perdirbimą, didžiausia paramos suma vienam projektui negalės viršyti 1 mln. Eur. Taip pat sutarta iki 5 mln. Eur padidinti paramos sumą juridiniam asmeniui ir susijusiems asmenims 2014–2022 metų laikotarpiui.

Atrankos kriterijai dar bus tikslinami, didelį dėmesį skiriant kooperacijos plėtrai. Atrankos kriterijai pirmiausia turės būti aptarti su KPP Stebėsenos komitetu. Sutarus dėl jų, bus rengiamos ir derinamos paramos taisyklės – planuojama kovo–balandžio mėnesiais.

Be didelių diskusijų

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius „Ūkininko patarėjui“ pripažino, kad ŽŪM aptarimui pasiūlyti klausimai didelių diskusijų nesukėlė. „Ministerijos pristatyta kryptis, kaip bus dalijami likę EURI pinigai, daugelį įtikino ir didelių priekaištų dėl to nebuvo išsakyta, tik keletas pastabų. Galiu pasakyti, kad tai buvo tam tikras žingsnis į priekį. Iki šiol ŽŪM nelabai sugebėdavo problemas spręsti taip greitai, kaip jos kildavo, todėl kaupėsi spręstinų dalykų kalnas. Dabar turiu vilties, kad šį kartą pradedame irkluoti valtį jau į tą pačią pusę ir klausimai spręsis greičiau, nei kaupsis“, – akcentavo R. Juknevičius.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis taip pat ŪP teigė, kad didelių diskusijų kilti nelabai buvo dėl ko, nes aptarimui buvo siūloma visiems aiški problema – lėšų likučio panaudojimas. „Pasiūlėme, kad gal didesnius lėšų likučius reikėtų skirti pieno sektoriui, nes pieno ūkiai Lietuvoje traukiasi“, – teigė J. Sviderskis, pastebėdamas, jog ir ankstesni žemės ūkio ministrai rengdavo panašius kolegijos posėdžius, tik jie būdavo kur kas dažnesni – ir du kartus per mėnesį, taip pat juose aptariamos problemos buvo kiek smulkesnės.   

„Šį kolegijos posėdį galiu pavadinti produktyviu ir konstruktyviu. Paprašėme, kad kiti ŽŪM kolegijos posėdžiai būtų skelbiami kiek anksčiau, kad galėtume išsamiau susipažinti su siūloma problematika ir ją suspėtume aptarti savo organizacijose, kad ateidami į posėdį jau žinotume platesnės auditorijos nuomonę ir galėtume ją išsakyti, ne tik savo“, – pastebėjo Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkė Danutė Karalevičienė.

Tikisi sėkmės

ŽŪM kolegiją žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas įsteigė sausį. Tai patariamoji institucija, kurią sudaro skėtinių žemdirbių ir vienos aplinkosaugos asociacijų, mokslo atstovai bei ministro politinė komanda. Šiame formate tikimasi kokybiškesnių diskusijų dėl strateginių klausimų. „Šiuo metu ne visada suprantame vieni kitus, todėl reikia naujų bendravimo formų, padedančių dalykiškai spręsti probleminius klausimus, kurių žemės ūkio srityje yra ir iškils. Turime aptarti investicijų kryptis, prioritetus, ES paramos ir kitų taisyklių tobulinimo, kaimo plėtros, finansinių instrumentų, žemės įsigijimo ir kitus klausimus, kurie aktualūs visai ūkininkų bendruomenei. Tikiuosi, kad tai bus kokybinis postūmis geresniam vieni kitų supratimui, laiko veltui neleisime“, – įsteigęs kolegiją aiškino žemės ūkio ministras K. Navickas.

Antradienį kolegijos posėdyje dalyvavo ŽŪM ir Vyriausybės, Žemės ūkio rūmų, LŽŪT, Žemės ūkio mokslo tarybos, Savivaldybių administracijų žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos, Aplinkosaugos koalicijos atstovai. Ministro sprendimu, į kolegijos posėdį gali būti kviečiami kiti ministerijos, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, organizacijų atstovai ir suinteresuoti asmenys. Prireikus, kolegija gali pasikviesti ekspertus ir mokslininkus. Planuojama, kad kolegijos posėdžiai vyks kartą per mėnesį.

ŽŪM

ŪP fotoinformacija