ŽŪR susimovė galutinai

Nors Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) ir skelbia ginantys visų žemdirbių, ypač smulkiųjų, interesus, tačiau Rūmų vadovų balsavimas žemės ūkio ministro patvirtintame Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) įgyvendinimo stebėsenos komitete, svarstant papildomų nacionalinio finansavimo lėšų skyrimą tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas pagal priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“, verčia tuo abejoti. Pasiūlymui pritarė 25 stebėsenos komiteto nariai iš 29 balsavusiųjų, pasiūlymui nepritarė 4 komiteto nariai – visi jie yra ŽŪR atstovai, 3 iš jų – ŽŪR vadovai.

Kuo anksčiau, tuo geriau

Kaip teigiama stebėsenos komiteto narių apklausos protokole, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), įvertinusi žemės ūkio sektoriui keliamus iššūkius, taip pat atsižvelgusi į derybų dėl „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės“ (RRF) eigą ir sprendimus dėl RRF finansavimo sričių bei Seimo Kaimo reikalų komiteto protokolinį pavedimą, rengdama 2022–2024 metų biudžeto projektą, Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės, skirtos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (EURI) lėšoms, suplanavo bendrojo finansavimo lėšas – 39 657 tūkst. Eur. Tam neprieštaravo bei pritarė tiek Finansų ministerija, tiek Vyriausybė.

Siekiant nestabdyti EURI lėšų panaudojimo, nes jos skirtos ekonomikos gaivinimui, atsižvelgiant į COVID-19 krizės iššūkius, gruodį organizuotas paramos paraiškų priėmimas. Pagal pateiktas paraiškas, prašoma paramos suma sudaro beveik 126 mln. Eur, o kvietimui buvo skirta 76,9 mln. Eur. Todėl stebėsenos komiteto narių buvo klausiama, ar jie pritaria, kad būtų skirtas papildomas – 39 657 tūkst. Eur – nacionalinis finansavimas KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai „Investicijos į žemės ūkio valdas“.

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorės Jurgitos Stakėnienės protokole išdėstytu aiškinimu, pritarus šiam pasiūlymui, papildomos lėšos būtų naudojamos įvykusio kvietimo paraiškų, surinkusių vienodą atrankos balų skaičių, finansavimui, kai skirtų lėšų pakanka tik daliai šių paraiškų (vadinamoji ,,pilkoji zona“) arba naujam paraiškų priėmimui pagal reikalavimus, nustatytus paramai gauti iš EURI lėšų.

Tačiau, anot J. Stakėnienės, lėšų pridėjimas nereiškia, kad bus finansuotos visos surinktos paraiškos. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pabaigus projektų vertinimą pagal atrankos kriterijus ir suteikus atrankos balus, bus aišku, kiek projektų patenka į ,,pilkąją zoną“ ir koks yra lėšų poreikis. Nuo to priklausys, ar bus organizuojamas naujas paraiškų rinkimas.

J. Stakėnienė taip pat pažymėjo, kad pritarimas dėl papildomų lėšų reikalingas šiuo metu, nes 2014–2020 metų KPP keitimų skaičius yra ribotas, todėl kyla poreikis kuo anksčiau Europos Komisijai pateikti pasiūlymą dėl KPP pakeitimo, kad būtų galima arba finansuoti dalį surinktų paraiškų, arba kuo greičiau organizuoti naują paraiškų rinkimo etapą, atsižvelgiant į tai, jog EURI lėšos yra skiriamos ekonomikos atsigavimui, finansuojant didelės apimties projektus, apimančius statybas ar rekonstrukciją. Visa tai užtrunka, o KPP įgyvendinimo laikotarpis eina į pabaigą.

Pateikė asmeninę nuomonę

KPP stebėsenos komiteto narių apklausa dėl papildomų lėšų skyrimo elektroniniu paštu vyko sausio 27 d. – vasario 3 d. Tarp nepritariančių tam, kad papildomai būtų skirta lėšų jau surinktų paraiškų finansavimui, yra ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus, ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas, ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas bei ŽŪR priklausančio Vietos veiklos grupių tinklo (VVGT) pirmininkė Kristina Švedaitė.

ŽŪR pirmininkas A. Svitojus, vos tik išgirdęs, kad jam skambina iš ŪP, pokalbį telefonu nutraukė. Kiek iškalbingesnis buvo ŽŪR vicepirmininkas A. Baravykas. Anot jo, ŽŪM siūlymui skirti papildomą finansavimą jis nepritarė dėl to, kad nebuvo pateikta išsamesnė informacija, kokiems sektoriams tie pinigai bus panaudojami, kokiems jie labiausiai reikalingi. „Aš paprašiau tos informacijos, bet jos negavau. Todėl ir balsavau prieš. Tai buvo mano asmeninė nuomonė“, – ŪP aiškino A. Baravykas, pastebėdamas, kad beveik 40 mln. Eur nėra menki pinigai, o planuojant lėšas ir nustatant prioritetinius balus buvo galima išvengti situacijų, kai vienodą balų skaičių surenka ypač didelis skaičius paraiškų.

VVGT pirmininkė K. Švedaitė, ŪP paprašyta plačiau paaiškinti, kodėl nepritarė, jog būtų skirtas papildomas finansavimas žemdirbių paraiškoms, teigė pasigedusi platesnės informacijos, tačiau kokios – detalizuoti nenorėjo, esą tai ne tas klausimas, kuris turėtų būti aptarinėjamas viešai.

Pakalbinti ŽŪR vicepirmininką V. Buivydą vakar iki pietų ŪP nepavyko – telefonas vis pranešdavo, kad susisiekti su juo nėra galimybių.

Neslėpė nuostabos

ŽŪR priklausančios Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė ŪP teigė, kad su jų organizacija ŽŪR vadovai savo pozicijos nederino, ji pati, kaip stebėsenos komiteto narė, balsavo už tai, kad papildomas finansavimas būtų skirtas. „Visuomet augintojams yra skaudžiausia, kai pateiki paraišką, balų kaip ir užtektų, bet trūksta finansavimo lėšų. Taip yra atsitikę ne kartą, todėl tiems, kam pritrūko lėšų, arba tenka mažinti paramos intensyvumą, arba skirti papildomas lėšas. Todėl mes visuomet už tai, kad būtų skirtas papildomas finansavimas, jei tik yra galimybių“, – aiškino Z. Cironkienė, pastebėdama, kad yra būtina atidžiai vertinti ir tai, kiek pateikti projektai yra realūs.

Anot jos, ir daržovių augintojų, kaip ir kai kurių kitų sektorių, parengtiems projektams finansavimas galėtų būti didesnis, nes šiuo metu tik mažesnė dalis daržovių augintojų turi sąlygas savo išaugintą produkciją išlaikyti iki pavasario – trūksta šiuolaikiškų saugyklų, be to, laukia nemenkos investicijos ir į laistymo sistemas, kurios privalo būti moderniausios, taupiai ir išmaniai naudojančios vandenį.

„Kol kas mūsų sektoriui skiriamų pinigų tikrai nebus per daug, kol pasieksime tokį lygį, kokį pasiekę daržininkystės ūkiai kitose ES šalyse“, – tvirtino pašnekovė. Pasak jos, viešojoje erdvėje dažniausiai matome kelis stipriausius šalies daržininkystės ūkius, bet reikia, kad bendras daržininkystės ūkių lygis būtų žymiai aukštesnis. Nenormalu, kad augintojai išaugintas daržoves, nesulaukę pavasario, turi išvežti atgal į laukus, nes neturi tinkamų saugyklų. Be to, jų net ir neužauginama pakankamai, nes neverta jų auginti, jei neturi saugyklų.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos, taip pat priklausančios ŽŪR, pirmininkas Saulius Daniulis neslėpė nusistebėjimo, kad ŽŪR vadovai savo pozicijos su Rūmams priklausančiomis organizacijomis, jo duomenimis, nederino, nors stebėsenos komitete jie dalyvauja kaip ŽŪR atstovai ir turėtų išreikšti organizacijų poziciją, o ne asmeninę. „Man tai daugiau nei keista. Tokia pozicija turėjo būti aptarta su ŽŪR priklausančiomis organizacijomis. Tačiau dabar susiklostė tokia situacija, kad kitų Rūmams priklausančių organizacijų atstovai, dalyvaujantys Stebėsenos komiteto veikloje, pritarė ŽŪM siūlymui, o tų pačių ŽŪR vadovai – ne. Todėl kyla įtarimų, ar ŽŪR vadovai supranta, kas yra tas stebėsenos komitetas ir kokias funkcijas jis atlieka“, – nusistebėjimo neslėpė S. Daniulis.

2022-02-05

ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kazys KAZAKEVIČIUS

Redakcijos nuotraukos

ŽŪR susimovė, nacionalinio finansavimo lėšų skyrimas, stebėsenos komitetas, Kazys Kazakevičius, Ūkininko patarėjas