Kalėdiniu stebuklu gali tapti ir iš atliekų pagamintas eglutės žaisliukas

Tarp gyventojų populiarūs „blusturgiai“, nes čia nebrangiai gali įsigyti visokiausių rakandų.

Prie jau tradicija Europoje tapusios atliekų mažinimo savaitės šiemet pirmą kartą prisijungė ir Lietuva. Lapkričio 21–29 dienomis Senojo žemyno šalyse jau septintą kartą organizuojami renginiai, skirti atliekų susidarymo mažinimo prevencijai populiarinti ir skatinti. Šiuolaikišką iniciatyvą puoselėja ne tik Europos aljanso narės, bet ir kai kurios net kitų žemynų valstybės. Tai rodo, kad pats laikas pažangioms viso pasaulio jėgoms susijungti ir garsiai pasisakyti už švaresnę mūsų aplinką, gamtą.

Perkant – turėti saiką
Prie pirmą kartą Lietuvoje organizuojamos ir Aplinkos ministerijos koordinuojamos akcijos šiemet prisijungė apie trisdešimt savivaldybių. Atliekų mažinimo savaitės renginiuose jų dalyviai mokysis ir demonstruos, kaip antram gyvenimui prikelti daiktus, keisis jais vieni su kitais, ką nors pasigamins iš atliekų. Tikimasi, kad šių savivaldybių gyventojų namuose šiemet per Kalėdas nušvis originaliai papuoštos eglutės, mat susibūrimų metu iš atliekų bus gaminami kalėdiniai žaisliukai.
„Žmonės renginiuose galės gauti daug naudingos informacijos, kaip rūšiuoti atliekas ir apie antrinį jų panaudojimą, – sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė, – tačiau didžiausias dėmesys šiemet bus skiriamas vartojimo mažinimui, pirmiausia – daiktų. Bus skatinama nepirkti daugiau, nei reikia.“
Pasak J. Gaižiūnienės, savivaldybės gana aktyviai įsijungė į ES skatinamą iniciatyvą. O tai, kad visą savaitę vyks informacijos apie atliekų mažinimą sklaida, yra labai naudinga ir prasminga.
Atliekų mažinimo savaitės metu bus skatinama atsisakyti ir medžiagų, be kurių gaminio ar paslaugos funkcionalumas būtų toks pats, t. y., mažinti kenksmingų komponentų medžiagose ir produktuose.
Norintieji dalyvauti šiose akcijose turėtų kreiptis į savo savivaldybę – visą šią savaitę vyks renginiai.

Aktyviausi – jauniausieji
Žinoma, aktyviausia tokiuose renginiuose paprastai būna pati jauniausioji mūsų visuomenės dalis – darželinukai ir mokinukai. Kita vertus, nuo mažens juk ir reikia ugdyti žmogaus požiūrį į aplinką, jo teisingą suvokimą. Galbūt kaip tik ši, jauniausioji karta, padės lietuviams išsivaduoti iš sustabarėjusios sovietinės logikos, kad teršti galima visur, tik ne savo namuose. Kai kuriose savivaldybėse prie Europos atliekų mažinimo savaitės aktyviai prisijungs ir suaugusieji. Kauno miesto savivaldybės darbuotojai šią savaitę gaus galimybę net savo darbo vietose rūšiuoti atliekas. Kaip sakė Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, jau senokai buvo puoselėjama mintis darbuotojams suteikti galimybę kabinetuose rūšiuoti atliekas, o ši Aplinkos ministerijos akcija buvo tarsi postūmis. „Tačiau tai nevienadienė akcija, – pasakojo R. Savickienė. – Rūšiavimo dėžė kabinetuose bus nuolat. Be to, kviesime ir kitas miesto biudžetines įstaigas prisidėti prie šios idėjos.“
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Agnė Kazlauskienė sakė nesitikėjusi, kad savivaldybės taip entuziastingai įsijungs į akciją. „Kiekviena iš jų kažką sugalvojo, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo A. Kazlauskienė. – Mes siūlėme nemažai priemonių, kurios tiktų ne tik jaunajai mūsų kartai, bet ir suaugusiesiems. Pavyzdžiui, savo darbo vietose su kolegomis mainytis perskaitytomis knygomis.“
Pasak A. Kazlauskienės, akcija – labai geras būdas atkreipti gyventojų dėmesį į vartojimo saikingumą. Skatinimas neskubėti atsikratyti senų daiktų – galbūt juos galima pataisyti. Pavyzdžiui, kaimuose, miesteliuose ir didesniuose miestuose tikrai yra meistrų, kurie gali suremontuoti buitinę techniką, yra siuvėjų, kurie senus drabužius gali prikelti naujam gyvenimui. Daug ką galime perdaryti ir patys. Tokia savaitė – tarsi generalinė tvarka tiek mūsų spintose, tiek sąmonėje.

Išmeti maistą – išmeti pinigus
Viena iš didžiausių problemų tiek Europos, tiek kitose pasaulio šalyse yra maisto atliekų susidarymas. Pernai Senajame žemyne vykusios savaitės metu būtent šios problemos prevencijai buvo skirta daugiausia renginių. Iš viso jų surengta net 12 tūkstančių. Visuomenė buvo mokoma, kaip elgtis su maistu – per daug jo neprisipirkti, kaip gaminti, kad nebūtų per daug ir netektų nesuvalgyto išmesti.
Europos Komisijos duomenimis, ES valstybėse kasmet susidaro apie 89 mln. tonų maisto atliekų – 179 kg vienam gyventojui. Jeigu situacija nesikeis, jau po penkerių metų išmetamas maisto kiekis sieks 126 mln. t. – net 40 procentų daugiau. Preliminariais skaičiavimais, 60 proc. gero maisto išmeta vartotojai, apie penktadalį – maisto pramonė ir prekybos tinklai, 16–18 proc. – viešojo maitinimo įstaigos. Lietuvoje kasmet konteineriuose ar sąvartynuose atsiduria arti 600 tūkstančių tonų maisto atliekų. Šie skaičiai verčia suklusti ir imtis priemonių, kurios skatintų ne tik apgalvoti pirkinius, bet ir racionaliau vartoti maistą.
Europos atliekų mažinimo savaitės metu kai kuriose mokyklose vaikai, prisidėdami prie akcijos, ragins vieni kitus bent vieną savaitę per metus suvalgyti viską, kas per pietus bus įdėta į jų lėkštę, kad neliktų, ką išmesti. Tokias akcijas kiekvienas galime daryti savo namuose. Kita vertus, akcija naudinga ir finansiškai. Jeigu visas nesuvartoto maisto atliekas paverstume pinigais, greičiausiai apstulbtume, kiek jų kartu išmetame į atliekų konteinerius. Ar tikrai esame tokie turtingi?

„Blusturgiai“ – nauda ir sau, ir aplinkai
Atliekų mažinimo savaitės organizuojamos ES valstybėse ir kitur – Andoroje, Benine, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Dominikos Respublikoje, Islandijoje, Juodkalnijoje ir Serbijoje. Renginius organizuoja tiek valstybinės institucijos, tiek visuomeninės organizacijos, asociacijos, verslo įmonės, mokyk­los ar tiesiog gyventojai.
Šią savaitę Lietuvoje vyksiančių renginių metu gyventojai ne tik bus supažindinami su atliekų rūšiavimo ir jų mažinimo prevencijos svarba. Ketinama surengti keitimosi daiktais muges, „blusturgius“, kuriuose už simbolinę kainą būtų parduodami dėvėti drabužiai, nereikalingi daiktai. Beje, tokie turgūs jau skinasi kelią tiek dideliuose, tiek mažesniuose miestuose, ypač jie mėgstami jaunų mamyčių, nes daugumą daiktų galima įsigyti labai pigiai, o aplinkosaugininkai papasakos apie jų svarbą ir tausojant aplinką. Keitimosi daiktais, nenaudojamų pardavimo turgeliuose idėja puikiausiai atspindi Europos atliekų mažinimo savaitės idėją – taip daiktų naudosime mažiau. Mažiau bus ir atliekų. Pasak aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, vienas mūsų šalies gyventojas per metus išmeta apie 450 kilogramų atliekų. „Šį kiekį galime sumažinti keisdami vartojimo įpročius, – sakė K. Trečiokas. – Kiekvienas iš mūsų šiandien turėtume atsakingiau planuoti pirkinius, rūšiuoti atliekas, daiktus naudoti ilgiau arba juos atiduodami kitiems ar perdirbti, o ne paversti juos sąvartynų atliekomis.“
Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, 2013 metais Lietuvoje apie 62 proc. visų komunalinių atliekų buvo pašalinta sąvartynuose, apie 20 proc. perdirbta, o apie 7 proc. sukompostuota arba sutvarkyta kitais būdais.
Aplinkos ministerija remia visas atsakingą vartojimą, atliekų tvarkymą skatinančias iniciatyvas, pati jas organizuoja bei skiria lėšų savivaldybėms atliekų rūšiavimo konteineriams įsigyti. Dar vienas pažangus žingsnis bus žengiamas kitų metų vasario 1-ąją – Lietuvoje pradės veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema. Taip pat ministerija įvairiomis priemonėmis skatina ir skatins sumažinti lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimą.

 Violeta LIUKAITIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Jolantos KAŽEMĖKAITYTĖS ir BFL nuotrauka

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant
su Aplinkos ministerija

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.