Seimo kontrolierių akiratyje – žmogaus teisės ir biurokratizmas

Pastaruoju metu galima pastebėti paradoksalią situaciją – žmonių pasitikėjimas Seimu slopsta, o Seimo kontrolierių įstaiga didėja. Kodėl taip yra? Kodėl su įvairiais trukdžiais, žmogaus teisių pažeidinėjimais, biurokratizmu susidūrę žmonės, ieškodami teisybės, kreipiasi į instituciją, kurią paskyrė ne itin didelį pasitikėjimą keliantis Seimas? Apie tai su Seimo kontrolierių įstaigos vadovu Augustinu NORMANTU kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentas Stasys JOKŪBAITIS.

– Praėjusiais metais gavote apie 2000 skundų, iš kurių beveik pusė pripažinta pagrįstais. Tai gerokai daugiau negu užpernai. Ką, Jūsų nuomone, tai rodo – suvešėjusį piktnaudžiavimą ir biurokratizmą valstybės institucijose ar didesnį žmonių pasitikėjimą Seimo kontrolierių įstaiga?
– Visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, žmonės vis labiau pasitiki Seimo kontrolierių įstaiga. Praėjusių metų reprezentatyvi „Vilmorus“ visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad 54 proc. gyventojų žino, kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių. Šiais metais tas procentas dar didesnis – 59,7 proc. 2012 m. žinančiųjų, kur ieškoti pagalbos, buvo 27,9 proc. Apklausos duomenimis, net 43,2 proc. Lietuvos gyventojų dėl pažeistų žmogaus teisių kreiptųsi į Seimo kontrolierius. Mes įsigiliname į skundus, visuomet pateikiame argumentais grįstas išvadas ir rekomendacijas, domimės, kaip jos yra vykdomos, gal todėl žmonės ir aktyviai kreipiasi.
– Kokių ministerijų ir savivaldybių pareigūnais ir kodėl žmonės dažniausiai pagrįstai skundžiasi Seimo kontrolierių įstaigai?
– Daugiausia pagrįstais pripažintų skundų Seimo kontrolieriai sulaukė dėl Aplinkos ministerijos, Panevėžio, Alytaus, Šiaulių miesto savivaldybių ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.
– Kuo dažniausiai būna nepatenkinti, kokias problemas kelia skundų autoriai?
– Žmonės skundžiasi dėl daugiabučių namų administratorių bei bendrijų valdymo organų veik­los kontrolės, jie nepatenkinti saugaus eismo organizavimu ir vietinės reikšmės kelių bei gatvių priežiūra. Skundžiasi, kad skiriama per mažai dėmesio bendrijų ir pavienių asmenų prašymams dėl kelių ir gatvių priežiūros bei remonto, gatvių apšvietimo.
Kita itin aktuali problema – žemės sklypų kadastrinių matavimų kontrolė. Pareigūnai neretai nesilaiko teisės aktų reikalavimų derinant žemės sklypų ribas, vilkina tvirtinti pateiktus kadastrinių matavimų dokumentus. Nemažai žemės sklypų buvo suformuoti be privažiavimo kelių, nenustatyti kelio servitutai.
Žmonės skundžiasi dėl teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūrų, informacijos apie rengiamus teritorijų planavimo dokumentus trūkumo. Kartais teritorijų planavimo dokumentai su visuomene suderinami, tačiau vėliau, žmonių jau neinformuojant, jie yra koreguojami, dėl ko pasikeičia suderinti sprendiniai. Kita aktuali problema – apmokestinimas už atliekų surinkimą ir tvarkymą, reikalavimas mokėti vietinę rinkliavą, neatsižvelgiant į naudojimosi turtu sezoniškumą, atliekų susidarymą.
– Kaip Jūsų gautų skundų statistikoje atsispindi kaimo, žemės ūkyje dirbančių žmonių, kuriems surasti teisybę yra gerokai sunkiau negu miestiečiams, gyvenimas? Kaip galėtumėte apibendrinti jų skundus?
– Ankstesniais metais žmonės nuolat kreipdavosi į Seimo kontrolierių nurodydami, kad jiems Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) suteikia žemės sklypus laikinai naudotis. Jie šią žemę dirba, įdeda nemažai lėšų ir darbo, tikėdamiesi, kad ją galės išsipirkti ar išsinuomoti ilgesniam laikotarpiui. Tačiau po to netikėtai sužino, kad ta žemė jau išnuomota kitam asmeniui.
Seimo kontrolierius, ištyręs tokius skundus, pasiūlė Žemės ūkio ministerijai pakeisti teisės aktus ir numatyti, kad asmenys, kurie laikinai nuomojasi žemės sklypus, būtų informuojami apie galimybę juos įsigyti nuosavybės teise ar ilgalaikei nuomai ir tik jiems neišreiškus noro jų įsigyti būtų parduodami ar išnuomojami kitiems asmenims. Į šį siūlymą buvo atsižvelgta, todėl dabar tos problemos neliko, bent jau Seimo kontrolierius dėl to skundų negauna.
– Bet nesutarimų dėl žemės sklypų ribų, vietinių kelių vis dėlto dar nemažai. Kodėl taip yra?
– Šiuo metu aktualiausios problemos yra dėl privažiavimo kelių prie sodybų, kadastrinių matavimų. Tiriant skundus neretai nustatoma, kad žemės sklypai suformuoti žemės reformos žemėtvarkos projektuose, tačiau prie jų nėra pažymėtų privažiavimo kelių, nors žemės sklypas pagal teisės aktus turi būti formuojamas su privažiavimo keliu. Dėl aplaidaus tokių projektų autorių, pareigūnų darbo buvo padaryti minėti pažeidimai.
Juos ištaisyti administracine tvarka yra sudėtinga, nes dažniausiai valstybinės žemės, per kurią būtų galima suformuoti keliui reikalingą žemės plotą, aplink jau nėra, o per privačią kaimyno žemę, jei kaimynas nesutinka, administracine tvarka servituto nenustatysi. Tokiu atveju žmonėms belieka eiti į teismą dėl servituto nustatymo. Vėliau jie gali kreiptis į teismą dėl žalos išsiieškojimo.
Nustatoma atvejų, kai kelią pasisavina kaimynas, įmatuodamas jį į savo žemės sklypo ribas atliekant žemės sklypo kadast­rinius matavimus. Toks kelias yra pažymėtas žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau realybėje jo nėra, nes jis užartas, aptvertas tvora. Tokiais atvejais Seimo kontrolierius siūlo Nacionalinei žemės tarnybai spręsti šį klausimą administracine tvarka, nurodant asmeniui, kuris neteisėtai pasisavino kelią, jį atkurti. Dažnai pavyksta šiuos klausimus išspręsti administracine tvarka, nesikreipiant į teismą. Taip pat siūloma tokiais atvejais NŽT įvertinti matininkų, atlikusių minėtus kadastrinius matavimus, veiklą, nes matininkas žemės sklypo kadastrinius matavimus turi atlikti vadovaudamasis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo planu, o ne pagal faktinę padėtį, taip, kaip žmogus pageidauja. NŽT vertina matininkų veiklą, sustabdo licencijas.
– Įstatymas suteikia Seimo kontrolieriams teisę pradėti tyrimus savo iniciatyva. Ar daug tokių atvejų? Kada paprastai Seimo kontrolieriai patys imasi iniciatyvos?
– Seimo kontrolieriai gali pradėti tyrimus savo iniciatyva, kai iš visuomenės informavimo priemonių ar kitų šaltinių pateiktos informacijos galima daryti prielaidas apie galimą pareigūnų piktnaudžiavimą, biurokratizmą ar kitaip pažeistas žmogaus teises ir laisves. Šie tyrimai suteikia galimybę greitai ir efektyviai reaguoti į galimus žmogaus teisių pažeidimus.
Pavyzdžiui, neseniai Seimo kontrolierius Raimondas Šukys pradėjo tyrimą dėl mokesčio už įvažiavimą į Palangą. Seimo kont­rolierius, reaguodamas į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, aiškinsis šios rinkliavos, jos konkretaus dydžio, lengvatų tam tikroms asmenų grupėms nustatymo pagrindus. Šiais metais iki šios dienos savo iniciatyva Seimo kontrolieriai pradėjo 18 tyrimų, 2014 m. – 10, o 2013 m. – 14 tyrimų.
Paprastai šie tyrimai būna itin detalūs, atliekama ypač išsami tam tikros problemos analizė. Tai suteikia galimybę atskleisti teisinio reglamentavimo trūkumus ar netobulumus ir pateikti siūlymus dėl atitinkamų teisės aktų tobulinimo.
– O kokių skundų netiria Seimo kontrolieriai?
– Seimo kontrolierių įstatyme apibrėžta, kad jie netiria Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), valstybės kontrolieriaus ir Konstitucinio Teismo bei kitų teismų teisėjų, savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos. Seimo kontrolieriai taip pat netiria prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Jie netiria skundų ir dėl darbo teisinių santykių, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. Jei žmogus skundžiasi dėl šių dalykų, mes, deja, negalime padėti, tačiau visais kitais klausimais mėginame įsigilinti į pareiškėjų įvardijamas problemas.
– Seimo kontrolieriai, skirtingai negu kitos kontrolės institucijos, po įvairių patikrinimų priima tik rekomendacijas, o ne privalomus sprendimus. Ar tai nemenkina Jūsų darbo veiksmingumo? Juk į rekomendaciją galima atsižvelgti, bet galima ir ne.
– Rekomendacijų įgyvendinimas 2014 m. siekė net 95 proc. Tai rodo, kad institucijos, kurioms rekomendacijos yra teikiamos, gerbia Seimo kontrolierių poziciją ir siekia bendradarbiauti spręsdamos kontrolierių nustatytas žmogaus teisių problemas. Teisės aktai numato, kad institucijos privalo išnagrinėti Seimo kontrolierių pateiktas rekomendacijas ir pateikti motyvuotą paaiškinimą apie jų įgyvendinimą, nurodyti motyvus ir argumentus, jei rekomendacija negali būti įgyvendinta.
Prie aukšto rekomendacijų vykdymo procento neabejotinai prisideda ir išsami Seimo kontrolierių teisinė argumentacija, be kurios toks didelis įvykdytų rekomendacijų skaičiaus tikrai nebūtų įmanomas. Seimo kontrolieriai teikia siūlymus ir rekomendacijas institucijoms, kurių veiksmingą įgyvendinimą iš esmės lemia mūsų̨ autoritetas, žinios ir kompetencija, išsamus ir pagrįstas išvadų argumentavimas, tarpininkavimas tarp valdžios institucijų bei įvairių viešumo priemonių taikymas.
– Praėjusiais metais Seimui ratifikavus Konvencijos prieš kankinimą papildomą protokolą, Jūsų įstaigai priskirta visiškai nauja funkcija – nacionalinė kankinimų prevencija. Kas tai? Kokia šioje srityje yra Seimo kontrolieriaus misija?
– Fakultatyviu protokolu buvo patvirtinta, kad asmenų, kurių laisvė bet kokia forma apribota, priežiūra gali būti sustiprinta reguliariai tikrinant laisvės apribojimo vietas. Praėjusiais metais Seimo kontrolierių įstaiga tapo nacionaline prevencijos institucija, jai pavesta nuolat lankytis šiose įstaigose ir stebėti žmogaus teisių padėtį jose. Seimo kontrolieriai stebi globos įstaigas, psichiatrijos klinikas, užsieniečių laikymo vietas, pasienio kontrolės punktus, įkalinimo ir sulaikymo įstaigas, užkrečiamųjų ligų gydymo įstaigas.
– Dabar daug kalbama ir rašoma apie vaikų ir senelių globos namus, nestokojama kritikos jų vadovams. O ką juose apsilankę pastebėjo Seimo kontrolieriai? Kodėl padėtis taisosi sunkiai?
– Seimo kontrolieriai 2014–2015 metais aplankė per 100 laisvės suvaržymo vietų, šiemet didelis dėmesys buvo skirtas globos įstaigoms. Mano įsitikinimu, daugelis problemų būtų išspręstos, jei kistų globos įstaigų vadovų požiūris į globotinius, didesnis dėmesys būtų skiriamas jų individualiems poreikiams. Pavyzdžiui, senelių užimtumas – viena aktualiausių problemų globos įstaigose, tačiau ar sunku jiems būtų organizuoti pokalbių prie arbatos puodelio, kultūrinius vakarus. Juk jie globos įstaigose lieka žmonėmis – nepraranda orumo, todėl būtina skirti jiems didesnį dėmesį. Po apsilankymo globos įstaigose išryškėjo pagrindinės problemos: netinkamas darbuotojų elgesys su gyventojais, dėmesio stoka jiems, netinkamos sąlygos asmenims su negalia, neveikiančios pagalbos kvietimo sistemos, globotiniai negali jomis pasinaudoti. Neužtik­rinamas gyventojų privatumas, seneliai apiprausiami kitų akivaizdoje. Kai kuriose įstaigose patalpos nėra tinkamai vėdinamos, neužtikrinama švara, nedezinfekuojami čiužiniai, gyventojų drabužiai nešvarūs, suplyšę, keičiami neatsižvelgiant į poreikį.
– Kiek teko girdėti, praėjusiais metais plačiai taikėte, švelniai tariant, įdomų skundų tyrimo metodą – tarpininkavimą, kai Seimo kontrolierius kreipiasi į atitinkamą instituciją, pateikdamas su skundo turiniu susijusius klausimus, ir prašo problemą išspręsti gera valia. Tikriausiai neretai tai pavyksta. Bet pažeidėjas ar biurokratas taip ir lieka nenubaustas ir, tikėtina, niekas nepasikeis.
– Tarpininkavimas taikomas tais atvejais, kai yra nustatyti įstatyme tyrimo atsisakymo pagrindai. Pavyzdžiui, dėl skundo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai reiškia, kad galėtume netirti skundo, tačiau mes žmogui padedame tarpininkaudami. Šis tyrimo metodas itin efektyvius, nes pirmiausia išsprendžiama problema, kuri buvo itin svarbi pareiškėjui.
Kad šis metodas efektyvus, rodo statistika. Pavyzdžiui, iš 445 skundų dėl valstybės institucijų, išnagrinėtų tarpininkavimo metodu, pakartotinai į Seimo kontrolierius kreipėsi tik 104, o dėl jų pradėti tik 35 tyrimai. Iš 180 skundų dėl savivaldybės institucijų, išnagrinėtų tarpininkavimo metodu, pakartotinai į Seimo kontrolierių R. Šukį kreipėsi tik 32 pareiškėjai, o dėl jų pradėti tik 18 tyrimų.
Seimo kontrolieriai pasinaudojo savo teise ir rekomendavo įstaigų vadovams pradėti tarnybinius patikrinimus dėl pareigūnų galimo piktnaudžiavimo ir biurokratizmo. Šiemet pateikta 15, 2014 m. – 50, o 2013 m. – 37 rekomendacijos.
Daugeliu atveju po tokio Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo skunduose keliami klausimai yra išsprendžiami. Žinoma, kai kuriais atvejais šis metodas nepadeda, todėl atliekamas detalus skundo tyrimas. Didžiausias skundų tyrimo tarpininkaujant privalumas – vietoj to, kad būtų atsisakoma tirti skundą, jis išnagrinėjamas ir problema išsprendžiama ypač greitai – vidutiniškai per vieną mėnesį. Tai leidžia efektyviau ir greičiau ginti pažeistas asmenų teises, skiriant didesnį dėmesį sisteminėms, didesnei visuomenės daliai aktualioms žmogaus teisių problemoms.

Vytauto VALENTINAVIČIAUS nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.