Ūkininkai be kiaulių nenurims

Dalios Lūžienės manymu, draudimas auginti kiaules savo reikmėms skatina kiaules auginti „pogrindyje“.

Rokiškėnai išgirdo seniai lauktą žinią – nuo kitų metų pradžios jie vėl galės auginti kiaules. Tai jiems pažadėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas, atvykęs į susitikimą su rajono žemdirbiais.

Išskerdė kiaules, kad neužkrėstų šernų?
Pernai gruodį išskerdę visas kiaules, po kelias jų auginę rokiškėnai tikėjosi, jog po trijų mėnesių, kaip numatoma, Rokiškio rajonui buferinės zonos statusas bus panaikintas ir visiems kaimiečiams vėl bus leista auginti kiaules, laikantis nustatytų sanitarinės saugos reikalavimų. Tačiau to neįvyko ir po 11 mėnesių. Todėl ūkininkai jau seniai kėlė klausimą – kodėl?
Jie žvalgėsi ir į AKM paliestas kaimynines šalis – Estiją, Latviją, nesuprasdami, kodėl ten leidžiama auginti kiaules, o pas mus – ne. Įpratę valgyti patys, miestiečius vaikus aprūpinti savo išauginta kiauliena, lietuviai su tuo draudimu negali susitaikyti.
Į susitikimą atvykusiems VMVT direktoriaus pavaduotojui V. Paulauskui ir aplinkos viceministrui Linui Jonauskui rokiškėnai pasakojo apie sunkius pernykštės „kiauliapjūtės“ išgyvenimus: kaip vienas smulkus ūkininkas plaktuku užmušė vos mėnesio sulaukusių vienuolika paršelių, kaip pasiligojo keletas jūžintiškių, turėjusių paskersti paršingas kiaules.
Pas smulkius augintojus kiaulių Rokiškio r. nebeliko, tačiau AKM platinančių šernų miškuose – apstu. „Kiaulių negalima, o šernus galima auginti?“, „Išpjovėm kiaules, o užkratas vaikšto“, „Paršingas šernų pateles šaudyti – nehumaniška, o paršingas kiaules skersti – humaniška?“, „Sunaikinom kiaules, kad neužkrėstų šernų!“ – tokiomis kandžiomis replikomis žemdirbiai apipylė svečius.
Ūkininkų manymu, įvestas draudimas auginti kiaules visiems, išskyrus stambiesiems kompleksams, yra naudingas būtent pastariesiems. „Į Rusiją nebeišvežama jų išauginta kiauliena, tad reikia, kad ją išpirktų lietuviai“, – kėlė versiją susirinkimo dalyviai.
Ūkininkė Dalia Lūžienė ir kiti pasidalijo įtarimais, jog anaiptol ne visi kaimiečiai paiso griežto draudimo – kai kas kiaulių laiko „pogrindyje“, o jeigu draudimas užsitęs, tokių gali atsirasti ir daugiau. Todėl, ūkininkų manymu, geriau žmonėms leisti legaliai auginti kiaules, kad juos būtų galima ir kontroliuoti.

Leis auginti kitąmet
„Ar neatsitiks taip, kad bus apribotas grūdų supirkimas iš buferinės zonos?“ – sunerimę VMVT atstovo klausė grūdų augintojai.
„Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad grūdai pavojaus pernešti kiaulių marą nekelia“, – patikino V. Paulauskas, tačiau pripažino, jog iš Lietuvos grūdus perkančios kai kurios šalys jau prašo sertifikatų, įrodančių, kad grūdai nėra atvežti iš AKM buferinės zonos.
„Buferinės zonos statusą gali panaikinti tik Europos Komisija. Jai dokumentai jau pateikti, dėl to tartis pats asmeniškai vykstu į Briuselį. Kitų metų pradžioje galėsite pradėti auginti kiau­les“, – susirinkime rokiškėnams pažadėjo V. Paulauskas.
Pasak jo, pačioje „bjauriausioje“, trečiojoje zonoje, Rokiškio kraštas atsidūrė po to, kai AKM buvo nustatytas ir kiaulėms, ir šernams. Tai zonai panaikinti būtina sąlyga – 12 mėnesių AKM neturi pasireikšti kiaulėms. Tada, trečiąją zoną perkvalifikavus į antrąją, joje galima auginti kiaules ir prekiauti jų mėsa. „Perėjimą iš trečiosios į antrąją zoną galima sutrumpinti iki trijų mėnesių, jeigu smulkiuose ūkiuose, kur biosauga žemo lygio, yra išskerstos kiaulės“, – sakė VMVT direktoriaus pavaduotojas.
Tačiau galima spėti, jog rokiškėnams ir kitiems smulkiems kiaulių augintojams kiaulystę iškrėtė nesąžiningi ignaliniečiai.
2013 m. AKM išplitus Baltarusijoje, nuo ligos apsisaugoti bandyta prie sienos su šia šalimi įsteigus 10 km pločio buferinę zoną. Joje visiems leista auginti kiaules, jei tvarte laikomasi biosaugos reikalavimų. Tačiau netrukus buferinės zonos ūkiuose kiaulės susirgo maru. „Vadinasi, ūkininkai tik inspektoriams parodė parengtas biosaugos priemones, bet realybėje jomis nesinaudojo. Stambieji augintojai laikosi taisyklių“, – paaiškino V. Paulauskas, kodėl VMVT įtariai žiūri į smulkius kiaulių augintojus.
Jo teigimu, norint įveikti AKM, turime saugotis visi. Vienos kiaulės susirgimas maru valstybei atneša apie 14,5 tūkst. Eur tiesioginių nuostolių vien aplinkai sutvarkyti, nekalbant jau apie tai, kad susirgimo zonoje atsidūrusi kiaulių auginimo bendrovė iš karto būtų pasmerkta myriop.
VMVT parengė naujas biosaugos nuo AKM taisykles kiaules norintiems auginti ūkiams. Jose nebeliko reikalavimo tvarte įsirengti dušą. „Susitvarkykite reikalaujamu būdu, – paragino V. Paulauskas, – ir jau greitai vėl galėsite auginti kiaules.“
VMVT duomenimis, šalyje 1–4 kiaules laikančių smulkių ūkių yra apie 26 tūkst., juose auginama per 90 tūkst. kiaulių. Kituose 76 ūkiuose, laikančiuose 100 ir daugiau kiaulių, laikoma daugiau nei pusė milijono kriuksių.

Medžiotojai prašė atrišti rankas
Ūkininkams skundžiantis, kad jų laukuose pilna pasėlius knisančių šernų, medžiotojai tvirtina priešingai – šernų esą jau stinga. Rajone per pirmąjį šių metų ketvirtį sumedžioti 152 šernai, per antrąjį – 120, o per trečiąjį – tik 85 šernai.
Pasak V. Paulausko, VMVT nustačiusi, kad Lietuvos teritorijoje 2017 m. gegužės 1 d. turi likti po pusę šerno viename kvadratiniame kilometre.
Visiems sutinkant, kad šernai yra pagrindiniai AKM platintojai ir jų populiaciją būtina mažinti, medžiotojai turi daug priekaištų dėl šernų medžioklės apribojimų. Iš tokių buvo paminėtas reikalavimas medžiotojams leisti sugrįžti į tą patį medžioklės kvartalą tik po 30 dienų. „Nors matau, kad į tą kvartalą nubėgo šernas, negaliu jo pasekti. Atriškite medžiotojams rankas!“ – prašė Rokiškio r. medžiotojų draugijos pirmininkas Jonas Kubilius.
Rokiškėnas medžiotojas ir ūkininkas teiravosi, kodėl šernų medžioklėje draudžiama naudoti šunis. V. Paulauskas patikino, kad Rokiškio r. medžioklėse su varovais galima naudoti šunis, bet tik kartą per mėnesį viename medžioklės ploto vienete.
Pasak VMVT direktoriaus pavaduotojo, Europos Komisijos manymu, medžioklės su varovais iš viso turėtų būti draudžiamos. „Tai kaip mums sumažinti šernų populiaciją? – klausėme Komisijos. Juk per medžiokles su varovais nušaunama daugiausia žvėrių. Buvo nutarta leisti medžiokles su varovais ir šunimis, išskyrus pirmąją AKM zoną – 20 km juostą“, – žemdirbiams sakė V. Paulauskas.

Kariuomenė nuo maro neišgelbės
„Jei patys nesugebame išnaikinti šernų, pasitelkime kariuomenę!“ – susirinkime nuskambėjo ir toks vieno ūkininko pasiūlymas.
Pasak aplinkos viceministro L. Jonausko, toks būdas, Aleksandro Lukašenkos įsakymu, buvo panaudotas Baltarusijoje. Tačiau ši drastiška priemonė pasirodė visai neveiksminga – išnaikinus visus šernus, deja, AKM neišnyko.
„Negalima drausti medžioklės su varovais ir šunimis. Kita vertus, ne panacėja visų šernų išnaikinimas. Laisvo ploto nebus – iššaudysime vienus, ateis kiti iš Latvijos“, – sakė L. Jonauskas.
Aplinkos viceministro manymu, didžiausia problema, stabdant AKM plitimą – koordinuotų vieningų veiksmų trūkumas Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje. Kita problema – nekontroliuojamas pigių pašarų iš Baltarusijos atsivežimas automobilių „bagažinėse“.
„Kaip Ignalinoje į griežtai saugomą fermą pateko AKM užkratas, jei ne per pašarus? – retoriškai klausė viceministras. – Šernas ten neįėjo.“
Kova su brakonieriais, viceministro teigimu, taip pat labai aktuali kovoje su kiaulių maru. Mat šiems negalioja jokios saugos taisyklės – nušovę žvėrį, jo vidurius išverčia kur pakliuvo. Netgi medžiotojai esą prašo neliberalizuoti medžioklės taisyklių, kad būtų lengviau pažaboti brakonierius.

Priėmė rezoliuciją
Susirinkime dalyvavęs Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininkas Juozas Baublys pasiskundė, jog Varėnos rajone nė viena kiaulė nesirgo maru, tik šernai, bet varėniškiams taip pat uždrausta auginti kiaules. „Mes kenčiame ne nuo kiaulių maro, o nuo priemonių tam marui sustabdyti. Nueita lengviausiu keliu – išpjauti kiaules. Nieko negirdėjau, kad būtų imtasi priemonių aktyviau medžioti šernus“, – sakė J. Baublys.
Jam pasiūlius, susirinkimas priėmė rezoliuciją, adresuotą žemės ūkio ministrei, Seimo Kaimo reikalų komitetui ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Joje pabrėžta, kad tokios drastiškos priemonės kovoje su AKM nebuvo taikomos nė vienoje ES valstybėje, ir reikalaujama, kad Lietuvos gyventojams būtų leista auginti kiaules savo reikmėms, laikantis sanitarinių sąlygų.

 Daiva SKIRKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.