AGURKŲ IR POMIDORŲ pretenzijos

Dr. Julė JANKAUSKIENĖ

Visą pavasarį drauge auginome pagrindinių savo stalo daržovių – agurkų ir pomidorų – daigus. Dabar jie jau šiltnamyje, auga šiltai ir patogiai, bet pretenzijų vis tiek turi. Ko gi gali trūkti mūsų agurkams ir pomidorams iki visiškai gero gyvenimo ir gausaus derliaus?

Kodėl pomidorai blogai mezga?
Per mažai šviesos. Pomidorai – ne tik šilumą, bet ir šviesą mėgstantys augalai. Kuo intensyvesnė šviesa, tuo greičiau augalai pradeda derėti. Jei šviesos trūksta, augalai lėčiau vystosi, silpnai mezga. Kai apsiniaukusios dienos trunka ilgai, net 10–15 dienų pailgėja periodas nuo žydėjimo iki vaisių formavimo. Todėl reikia stengtis, kad į šiltnamį patektų kuo daugiau šviesos, t.y. jam parinkti kuo šviesesnę vietą ir tinkamą, neužterštą plėvelę.
foto internetuiPer aukšta oro temperatūra. Esant 30 0C ir aukštesnei temperatūrai šiltnamyje, neapsidulkina žiedai, nes žiedadulkės tampa sterilios, krinta žiedai. Per aukšta oro temperatūra naktį taip pat kenksminga augalams. Esant aukštai temperatūrai šiltnamyje naktį, augalai didesnę dalį maisto medžiagų sunaudoja kvėpuoti ir būna silpni.
Žema oro ir laistomo vandens temperatūra. Esant 10 0C temperatūrai augalai nustoja augti, esant  12 0C – nesiformuoja žiedpumpuriai, 15 0C – žiedai neišsiskleidžia, augalai nežydi ir nemezga vaisių. Kai trūksta šilumos, vyksta vegetatyvinis augalo augimas, t.y. auga lapai, stiebai, atžalos, tuomet nukenčia generatyvinis augalų vystymasis (pumpurai, žiedai, užuomazgos).
Per dideli temperatūros svyravimai. Staigus temperatūros kritimas nuo 25 iki 10 0C ir ilgalaikis atšalimas pristabdo augalų augimą bei vystymąsi, krinta pomidorų žiedai.
Per didelė oro drėgmė (didesnė nei 70 proc.). Augalai žydi, bet neatsiveria dulkinės, drėgnos žiedadulkės negali patekti ant piestelių. Be to, tuomet dažnai augalų lapus pažeidžia Macrosporium genties grybai: ant augalų lapų stiebų ir vaisių atsiranda rudų dėmių su tamsiomis apnašomis.
Per vėlai šalinamos atžalos. Pomidorų atžalas reikia šalinti laiku, t.ykai jos būna ne ilgesnės nei 3–4 cm. Jei vėluojame, mažėja augalų derlingumas. Šį darbą geriau atlikime ryte. Tada augalai turi stiprų turgorą, lengviau skinti, spėja uždžiūti žaizdos vieta, mažesnė tikimybė, kad užsikrės ligomis. Šoninę atžalą šalinkime iki pagrindo. Pomidorų ūglių šalinimas greitina vaisių brendimą, gerina jų kokybę.
Fosforo ir magnio trūkumas esant azoto pertekliui. Kai pomidorai pertręšiami azoto trąšomis, jų lapai būna tamsiai žali, stambūs, viršūnėje sukasi į apačią. Tokiu atveju vėliau noksta vaisiai, augalai greičiau suserga puviniu.
Augalus papildomai pradėkime tręšti, kai jie prigyja. Pomidorai tręšiami atsižvelgiant į jų būklę ir maisto medžiagų kiekį dirvoje. Pagal tai augalai papildomai tręšiami kas 7–14 dienų. Poreikis maisto medžiagoms vegetacijos metu yra skirtingas. Pomidorų augimo pradžioje iki vaisių mezgimo augalams reikia mažiau azoto, daugiau fosforo trąšų. Kai pradeda augti vaisiai – daugiau azoto. Kai noksta vaisiai – daugiau kalio trąšų. Pomidorams labai svarbus kalcis, kuris lemia vaisių išvaizdą, kietumą ir spalvą. Todėl vegetacijos metu augalus tręškime kalcio salietra, taip pat kompleksinėmis trąšomis, raugintu paukščių  (1:12) ar karvių mėšlu (1:9–10).
Per žema grunto drėgmė. Labai svarbu, kad augalams netrūktų drėgmės formuojantis ir augant pirmosioms keturioms vaisinėms kekėms. Tuo metu augalui reikia ypač daug vandens. Jo trūkstant ar nereguliariai laistant krinta žiedai ir užuomazgos, skyla vaisiai, augalai suserga viršūniniu puviniu. Esant dideliems dirvos drėgmės svyravimams, blogai vystosi šaknų sistema, sutrinka maisto medžiagų patekimas į augalą.
Pomidorus šiltnamyje laistykime retai, bet gausiai, pirmąją dienos pusę šiltu vandeniu (apie 20 0C). Laistydami stenkimės neaplieti jų lapų, po to šiltnamį išvėdinkite.
Silpnos šaknys. Pomidorų antžeminė masė auga greičiau negu šaknys. Vegetacijos pradžioje antžeminės dalies ir šaknų masės santykis yra 18:1, o rugpjūtį – 160:1. Šaknys nespėja aprūpinti augalo antžeminės dalies maisto medžiagomis. Tada pradeda gelsti lapai, krinta užuomazgos, atsiranda viršūninis puvinys ir kiti nepageidaujami reiškiniai. Todėl intensyvaus augimo ir vaisių formavimo metu būtina tręšti, laistyti, genėti, purenti ir apkaupti augalus. 
Vibruokime augalus. Pomidorai – savidulkiai augalai, o kad geriau apsidulkintų žiedai, augalus vibruokime. Ne rečiau kaip du kartus per savaitę papurtykime vielas, prie kurių jie pririšti. Geriausias laikas vibruoti – 11–14 val. Vibruojant gaunamas didesnis derlius.

Kodėl krinta agurkų užuomazgos?
 
Maisto medžiagų trūkumas. Kai trūksta maisto medžiagų, krinta ir gelsta agurkų užmazgos. Agurkai mėgsta purią ir derlingą dirvą. Jie gerai auga dirvose, kuriose apstu lengvai pasisavinamų maisto medžiagų. Agurkai pasižymi tuo, kad auga ir vystosi labai greitai. Per gana trumpą laiką jie užaugina didelį derlių, todėl ir poreikis maisto medžiagoms yra didelis. Geriau tręšti augalus ištirpintomis trąšomis, t.y. trąšų tirpalu. Agurkams patinka tręšimas raugintu mėšlu (1 l rauginto mėšlo į 9–10 l vandens). Į kibirą šio tirpalo įdėkime 50 g pelenų. Galime naudoti ir kompleksines trąšas, kurių tirpalo koncentracija turėtų būti 0,15–0,2 proc. (15–20 g/10 l vandens).
Per didelė druskų koncentracija. Agurkai nepakenčia didelės druskų koncentracijos, todėl juos reikia tręšti dažnai, bet ne po daug ( ypač augalams žydint ir vaisių mezgimo metu).
Per maža arba per didelė drėgmė. Agurkams reikia didelės oro ir dirvos drėgmės, nes jų šaknys išsidėsčiusios dirvos paviršiuje. Jeigu dirvos drėgmė per didelė ar per maža, krinta užuomazgos. Kai dirvos drėgmė optimali, tačiau per maža oro drėgmė, sumažėja augalų derlingumas, pablogėja vaisiaus kokybė. Jeigu dirvos drėgmė žema, agurkus dažnai užpuola voratinklinės erkutės. Drėgmės perteklius agurkams yra žalingas, nes tuomet jų šaknims trūksta oro.
Agurkus iki žydėjimo laistykime retai, bet gausiai. Tuomet jie mažiau augs, bet sukraus daugiau žiedų. Žydėjimo ir vaisių mezgimo metu liekime dažnai, bet po mažiau.
Per žema laistomo vandens temperatūra. Agurkus laistykime šiltu (22–25 0C) vandeniu, pirmąją dienos pusę, stenkimės neaplieti lapų ir nesuplūkti žemės. Kai laistoma šaltu vandeniu, atšąla dirva, kreita užuomazgos. Paprasčiausia vandenį sušildyti induose, laikomuose saulėtoje vietoje. Ypač tinka lietaus vanduo.
Per žema substrato temperatūra. Šaltoje dirvoje lėčiau auga šaknys, sutrinka maisto medžiagų apykaita, augalai suserga šaknų puviniu. Dirvos temperatūra turi būti 2–3 0C žemesnė negu oro temperatūra.
Per aukšta oro temperatūra. Esant aukštai temperatūrai derėjimo metu, suintensyvėja kvėpavimas, augalas ištįsta, pagelsta lapai. Agurkams labai kenkia temperatūros kaita. Labai svarbu, kad oro temperatūra šiltnamyje agurkams būtų optimali. Tinkamą mikroklimatą šiltnamiuose lemia geras jų vėdinimas. Ryte iš pradžių atidarykime saulės pusėje esančias orlaides, o vėliau, temperatūrai kylant, visas likusias. Šiltnamius vėdinkime atidarydami tik viršutines orlaides, nes agurkai nepakenčia skersvėjo.

Atsiminkime!

* Kad pomidorai geriau megztų, pirmų trijų kekių žydėjimo pradžioje juos purškime preparatais su giberalino rūgštimi: „Zaviaz“, „Buton“, „Gibersibas“.
* Tręšimas anglies dvideginiu gerokai padidina augalų, ypač agurkų, derlių šiltnamyje.
* Norėdami tai padaryti, šiltnamyje pastatykime baką su šviežiu karvių arba paukščių mėšlu tirpalu, kuris paprastai išskiria anglies dioksidą. Jeigu įmesime kuokštą sauso šieno ar pjuvenų saują, fermentacija bus intensyvesnė ir šiltnamio oras bus papildytas dar didesniu anglies dvideginio kiekiu.
* Vėdinant šiltnamį vyksta ne tik oro kaita, bet ir jo judėjimas. Augalams reikia, kad oras aplink lapus nors šiek tiek judėtų. To reikia ne kvėpavimui, nes aplinkos ore augalams pakanka deguonies, o jų mitybai. Oro judėjimas šiltnamyje naudingas dėl kelių priežasčių: padeda sumažinti oro temperatūrą, oro drėgmę, COiš šiltnamio viršaus nukreipiamas lapų link. Didėjant oro judėjimo greičiui, intensyvėja fotosintezė. Kai oro judėjimas yra silpnas, trūksta CO2, fotosintezė sulėtėja, sutrinka augalų transpiracija. Tada pablogėja augimas. Augalai suserga, tampa jautrūs aplinkos veiksnių svyravimams. Optimalus oro judėjimas šiltnamyje – 0,3–0,5 m/s. Tad šiltnamius vėdinkime intensyviai, ypač po laistymo.

rasos Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.