Agurkų ir pomidorų pretenzijos – ko jiems trūksta iki laimės?

Šiltnamyje – pats pomidorų, agurkų derėjimo įkarštis. Tačiau retą sezoną daržininkas mėgėjas nesusiduria su klausimais dėl per menko vaisių mezgimo ar užuomazgų kritimo. Regis, šiltnamyje augalams visko pakanka, bet jie kažkokių pretenzijų vis tiek turi. Ko gi gali trūkti mūsų agurkams ir pomidorams iki visiškai gero gyvenimo ir gausaus derliaus?

Kodėl pomidorai blogai mezga?

Per mažai šviesos. Pomidorai – ne tik šilumą, bet ir šviesą mėgstantys augalai. Kuo intensyvesnė šviesa, tuo greičiau augalai pradeda derėti. Jei šviesos trūksta, augalai lėčiau vystosi, silpnai mezga. Kai daug apsiniaukusių dienų, periodas nuo žydėjimo iki vaisių formavimosi pailgėja net 10–15 dienų. Todėl reikia stengtis, kad į šiltnamį patektų kuo daugiau šviesos, t.y. jam parinkti kuo šviesesnę vietą ir tinkamą, neužterštą plėvelę.

Per aukšta oro temperatūra. Esant 30 °C ir aukštesnei temperatūrai šiltnamyje, neapsidulkina žiedai, nes žiedadulkės tampa sterilios, krinta žiedai. Per aukšta oro temperatūra naktį taip pat kenksminga augalams. Tuomet augalai didesnę dalį maisto medžiagų sunaudoja kvėpuoti ir būna silpni.

Per žema oro ir laistymo vandens temperatūra. Esant 10 °C temperatūrai augalai nustoja augti, esant  12 °C – nesiformuoja žiedpumpuriai, 15 °C – žiedai neišsiskleidžia, augalai nežydi ir nemezga vaisių. Kai trūksta šilumos, vyksta vegetatyvinis augalo augimas, t.y. auga lapai, stiebai, atžalos, tuomet nukenčia generatyvinis augalų vystymasis (pumpurai, žiedai, užuomazgos).

Per dideli temperatūros svyravimai. Staigus temperatūros kritimas nuo 25 iki 10 °C ir ilgalaikis atvėsimas pristabdo augalų augimą bei vystymąsi, krinta pomidorų žiedai.

Per didelė oro drėgmė (didesnė nei 70 proc.). Augalai žydi, bet neatsiveria dulkinės, drėgnos žiedadulkės negali patekti ant piestelių. Be to, tuomet dažnai augalų lapus pažeidžia Macrosporium genties grybai: ant augalų lapų stiebų ir vaisių atsiranda rudų dėmių su tamsiomis apnašomis.

Per vėlai šalinamos atžalos. Pomidorų atžalas reikia šalinti laiku, t.y. kai jos būna ne ilgesnės nei 3–4 cm. Kai tai daryti vėluojama, mažėja augalų derlingumas. Šį darbą geriau atlikti ryte. Tada augalai turi stiprų turgorą, lengviau skinti, spėja uždžiūti žaizdos vieta, mažesnė tikimybė, kad užsikrės ligomis. Šoninę atžalą šalinkime iki pagrindo. Pomidorų ūglių šalinimas greitina vaisių brendimą, gerina jų kokybę.

Trūksta fosforo ir magnio, o azoto per daug. Kai pomidorai pertręšiami azoto trąšomis, jų lapai būna tamsiai žali, stambūs, viršūnėje sukasi į apačią. Tokiu atveju vėliau noksta vaisiai, augalai greičiau suserga puviniu. Pomidorai tręšiami atsižvelgiant į jų būklę ir maisto medžiagų kiekį dirvoje, kas 7–14 dienų. Nelygu vegetacijos tarpsnis, tręšimas įvairuoja. Iki vaisių mezgimo augalams reikia mažiau azoto, daugiau fosforo trąšų. Kai pradeda augti vaisiai – seikėjama daugiau azoto. Kai noksta vaisiai – daugiau kalio trąšų. Pomidorams labai svarbus kalcis, kuris lemia vaisių išvaizdą, kietumą ir spalvą. Todėl vegetacijos metu augalus rekomenduojama tręšti kalcio salietra, taip pat kompleksinėmis trąšomis, raugintu paukščių  (1:12) ar karvių mėšlu (1:9–10).

Per žema grunto drėgmė. Labai svarbu, kad augalams netrūktų drėgmės, kai formuojasi ir auga pirmosios keturios vaisinės kekės. Tuo metu augalui reikia ypač daug vandens. Jo trūkstant ar nereguliariai laistant krinta žiedai ir užuomazgos, skilinėja vaisiai, augalai suserga viršūniniu puviniu. Esant dideliems dirvos drėgmės svyravimams, blogai vystosi šaknų sistema, sutrinka maisto medžiagų patekimas į augalą. Pomidorus šiltnamyje patariama laistyti retai, bet gausiai, pirmąją dienos pusę šiltu vandeniu (apie 20 °C). Laistant vengiama aplieti augaų lapus, po to šiltnamį svarbu išvėdinti.

Silpnos šaknys. Pomidorų antžeminė masė auga greičiau negu šaknys. Vegetacijos pradžioje antžeminės dalies ir šaknų masės santykis yra 18:1, o rugpjūtį – 160:1. Šaknys nespėja aprūpinti augalo antžeminės dalies maisto medžiagomis. Tada pradeda gelsti lapai, krinta užuomazgos, atsiranda viršūninis puvinys ir kiti nepageidaujami reiškiniai. Todėl intensyvaus augimo ir vaisių formavimo metu būtina tręšti, laistyti, genėti, purenti ir apkaupti augalus. 

Vibruokime augalus. Pomidorai – savidulkiai augalai, o kad geriau apsidulkintų žiedai, augalus vibruokime. Ne rečiau kaip du kartus per savaitę papurtykime vielas, prie kurių jie pririšti. Geriausias laikas vibruoti – 11–14 val. Vibruojant gaunamas didesnis derlius.

Kodėl krinta agurkų užuomazgos?  

Trūksta maistinių medžiagų. Kai trūksta maisto medžiagų, krinta ir gelsta agurkų užmazgos. Agurkai mėgsta purią ir derlingą dirvą. Jie gerai auga dirvose, kuriose apstu lengvai pasisavinamų maisto medžiagų. Agurkai pasižymi tuo, kad auga ir vystosi labai greitai. Per gana trumpą laiką jie užaugina didelį derlių, taigi maistinių medžiagų poreikis yra didelis. Geriau tręšti augalus ištirpintomis trąšomis, t.y. trąšų tirpalu. Agurkams patinka tręšimas raugintu mėšlu (1 l rauginto mėšlo į 9–10 l vandens). Į kibirą šio tirpalo naudinga įberti 50 g medžio pelenų. Tinka ir kompleksinės trąšos, jų tirpalo koncentracija turėtų būti 0,15–0,2 proc. (15–20 g/10 l vandens).

Per didelė druskų koncentracija. Agurkai nepakenčia didelės druskų koncentracijos, todėl juos reikia tręšti dažnai, bet ne per gausiai ( ypač augalams žydint ir vaisių mezgimo metu).

Per maža arba per didelė drėgmė. Agurkams reikia didelės oro ir dirvos drėgmės, nes jų šaknys išsidėsčiusios dirvos paviršiuje. Jeigu dirvos drėgmė per didelė ar per maža, krinta užuomazgos. Kai dirvos drėgmė optimali, tačiau per maža oro drėgmė, sumažėja mezgimas, pablogėja vaisiaus kokybė. Jeigu dirvos drėgmė žema, agurkus dažnai užpuola voratinklinės erkutės. Drėgmės perteklius agurkams yra žalingas, nes tuomet jų šaknims trūksta oro. Agurkus iki žydėjimo laistykime retai, bet gausiai. Tuomet jie mažiau augs, bet sukraus daugiau žiedų. Žydėjimo ir vaisių mezgimo metu liekime dažnai, bet po mažiau.

Per žema laistymo vandens temperatūra. Agurkus laistykime šiltu (22–25 °C) vandeniu, pirmąją dienos pusę, stenkimės neaplieti lapų ir nesuplūkti žemės. Kai laistoma šaltu vandeniu, atvėsta dirva, krenta užuomazgos. Paprasčiausia vandenį sušildyti induose, laikomuose saulėtoje vietoje. Ypač tinka lietaus vanduo.

Per žema substrato temperatūra. Šaltoje dirvoje lėčiau auga šaknys, sutrinka maisto medžiagų apykaita, augalai suserga šaknų puviniu. Dirvos temperatūra turi būti 2–3 °C žemesnė negu oro temperatūra.

Per aukšta oro temperatūra. Esant aukštai temperatūrai derėjimo metu, suintensyvėja kvėpavimas, augalas ištįsta, pagelsta lapai. Agurkams labai kenkia temperatūros kaita. Labai svarbu, kad oro temperatūra šiltnamyje agurkams būtų optimali. Tinkamą mikroklimatą šiltnamiuose lemia geras jų vėdinimas. Ryte iš pradžių atidarykime saulės pusėje esančias orlaides, o vėliau, temperatūrai kylant, visas likusias. Šiltnamius vėdinkime atidarydami tik viršutines orlaides, nes agurkai nepakenčia skersvėjo.

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija. Publikuojama pakartotinai

ŪP redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.