Akligatvis

Kelias – lyg išsprogdintas. Duobės gali paversti automobilį nevaldomu…

2016 m. susisiekimui valstybinės ir vietinės reikšmės keliais užtikrinti skirta net 603 086 tūkst. eurų. Vis dėlto kelių problemos ir toliau išlieka vienos opiausių valstybėje.
Į „Ūkininko patarėją“ kreipėsi Kaišiadorių r. Paparčių sen. Dainavėlės k. gyvenantis Alvydas Biliukas. Ūkininkui ir kitiems aplinkiniams gyventojams kasdien vis didesnių problemų kelia nedidelė, vos 8 km rajoninės reikšmės duobėta ir prastai prižiūrima kelio atkarpa. Situacija pasikeistų išasfaltavus kelią, tačiau valstybei per brangu tam skirti milijonus, todėl problemą perkėlė ant pačių gyventojų pečių – geriau tegu jie skiria šimtus eurų savo automobilių remontui.

Per 50 metų – jokių permainų
„Atsimenu, pradėjau lankyti mokyklą, buvo gal 1966–1967 metai, kai tiesė šiuos kelius, atkarpą Burbiškės–Kaugonys. Tuomet dar nebuvo žvyrkelio, tik eiliniai gruntiniai keliukai, – pasakoja 150 ha dirbantis A. Biliukas. – Praėjo jau 50 metų, ir per juos praktiškai jokių investicijų į šį kelią nepadaryta…“
Asfaltuotas kelias Žąsliuose norintiesiems pasiekti Dainavą ar Dainavėlę baigiasi tik pasukus – prasideda žvyrkelis. Iki Dainavos pasitaiko keli prastesni, duobėti ruožai, įveikiami apvažiavimu platesniais kelkraščiais, tačiau geras kilometras nuo Dainavos iki Dainavėlės kaimo tapo kliūčių ruožu automobiliui… Kelias lyg išsprogdintas, įvairaus dydžio duobės viena prie kitos, aplenkti jų nėra kaip dėl griovių šalikelėje. Tikras išbandymas ir automobiliui, ir vairuotojui.
Pasak kasdien po 6–7 kartus šiuo keliu važinėjančio ūkininko, jo nusidėvėjimas jau siekia bene 90 proc. „Grioviai kelkraščiuose buvo pagilinti, vietomis papilta žvyro. Sezono metu kas mėnesį greideriuojama, bet po poros dienų vėl tas pats: greideris tik sutrina tuos akmenukus į miltus“, – skundėsi ūkininkas.
Nors tai ir bendro naudojimo kelias, A. Biliukas buvo pasiryžęs jį pats savo jėgomis kiek patvarkyti. Turįs ir išteklių, ir technikos, manė atsivešiąs iš nuomojamos žemės žvyro, bent tas duobes užpilsiąs… „Pasirodo, negalima. Leidžiama tik tuo atveju, jei žvyras būtų iš mano privačios valdos. Buvo matininkė ir planelį parengusi, ir matavimus atlikusi, bet žemėtvarkininkai nepasirašė vien dėl to, kad ta žemė ne mano, o nuomojama iš valstybės“, – pasakojo A. Biliukas.
Kasdien šiuo keliu ūkininkas vežioja darbininkus į savo gyvulininkystės ūkį, važinėja pienvežiai, Kaugonių, paskutinės Kaišiadorių rajono gyvenvietės, link traukia miškavežiai ir sunkvežimiai. Judėjimas nemažas, bet nesiekia to 300 automobilių per parą kriterijaus, kuris nulemia kelio asfaltavimo galimybę.

Greitį riboja ne ženklai, o duobės
Tie apleisti 8 kilometrai, ūkininko nuomone, patys prasčiausi Paparčių seniūnijoje, kurioje regioninių kelių iš viso nedaug, gal tik 14–15 km. „Dainavos gyvenvietėje irgi ne kas, duobė ant duobės, pakraščiais reikia važinėti. Galėtų nors per ją kelią paasfaltuoti, ne tiek dulkių kiltų. Namai stovi vos 10 m nuo žvyrkelio, tad vasarą, nors langai ir uždaryti, kambariuose sluoksniai dulkių“, – sakė ūkininkas.
Nesidžiaugia gyvenimu prie šio kelio tarp Dainavos ir Dainavėlės įsikūrę Nijolė Stasiulevičienė ir Ovidijus Juodis, susidomėję mano bandymais suvaldyti duobių mėtomą mašiną ir išėję pasitei­rauti, ar nereikia pagalbos… „Nuo 2011 m. čia gyvename, bet kelias toks pat, kaip tik atsikrausčius, – pasakoja N. Stasiulevičienė. – Didžiausia bėda vasarą, kai per dulkes nėra gyvenimo. Buvo pernai valdžia iš Kaišiadorių atvykusi, sakė, kad neasfaltuos, nes per mažai mašinų važiuoja. Tik greitį iki 40 km ribojantį ženklą pastatė“, – pasakojo N. Stasiulevičienė.
Tačiau kelio duobės vairuotojams – efektyvesnis būdas greičiui riboti nei ženklas. Lengvieji automobiliai pristabdo, bet miškavežiai ir kitoks sunkiasvoris transportas, pasak pašnekovų, ženklo nepaiso, tuo labiau kad patruliuojančios ir pažeidėjus baudžiančios policijos dar nė karto neteko matyti.

Neremontuojamas, bet prižiūrimas
Nesutinka su N. Stasiulevičienės nuomone VĮ „Kauno regiono keliai“ Kaišiadorių kelių tarnybos viršininkas Robertas Trinkūnas. Jo vadovaujama įstaiga prižiūri rajoninį kelią Nr. 1826 Benkūnai–Dainava–Kaugonys nuo jo pradžios iki 7,762 km ir, pasak tarnybos vadovo, jo būklė labai nesiskiria nuo kitų rajoninių žvyrkelių. Tiesa, remontuotas jis senokai: 1999 m. buvo tvarkyta sankasa 0–3,2 km, remontuota žvyro danga 5,6–7,9 km; 2002 m. – taisyta žvyro danga 3,2–5,5 km. Vėliau buvo atliekami tik nuolatiniai kelių priežiūros darbai: greideriuota žvyro danga, šienaujamos pakelės, keičiami kelio ženklai ir t. t. „Žiemą šis kelias prižiūrimas pagal trečią rajoninių kelių priežiūros lygį, nėra barstomas, tik valomas sniegas“, – informavo R. Trinkūnas.
Kaip ir kiekvienas darbas, žvyrkelių profiliavimas turi savo specifiką: norint kokybiškai suprofiliuoti žvyro dangą, ji turi būti optimalios drėgmės. Jei danga visiškai sausa ar permirkusi, to padaryti neįmanoma, o ir lėšos (apie 90 Eur/km) būtų švaistomos veltui.

Kalčiausias – amžinasis pavasaris
Kaišiadorių kelių tarnybos viršininkas nesutinka, jog minėtame kelyje greideris matomas retai: „Kiekviename mūsų tarnybos mechanizme ar automobilyje yra įdiegta navigacinė sistema, kuri leidžia stebėti jų buvimo vietą realiu laiku ir peržiūrėti važiavimo maršrutus. Pavyzdžiui, pernai šis kelias buvo greideriuotas aštuonis kartus, neminint sniego valymo ir dangos šiurkštinimo atvejų.“
Šiemet minėtas ruožas dar nebuvo greideriuotas, jame dukart valytas sniegas ir vieną kartą šiurkštinta ledo danga. Anot R. Trinkūno, kai tik leis oro sąlygos, žvyrkelio danga bus suprofiliuota, didesnių dangos lūžimų nėra. „Didžiausia problema ta, kad oro sąlygos neleidžia dangos suprofiliuoti: arba lietus, arba minusinė temperatūra naktį. Visas sezonas toks – ne žiema, o nesibaigiantis pavasaris“, – teigė vadovas.
Poreikis sustiprinti šio benusidėvinčio kelio pagrindą vėl „atsimuša“ į normatyvų reikalavimus: kelio pagrindas rengiamas ar stiprinamas tik tuo atveju, kai ruošiamasi juodai kelio dangai įrengti. Pastaruoju metu, esant per mažam finansavimui, atnaujinamas tik greideriuojamas žvyrkelių sluoksnis, kurio 7 cm storio įrengimas kainuoja apie 15 tūkst. Eur/km.

Keliai žvyruojami kas 30–40 metų
Minėto kelio būklė, pasak tarnybos vadovo, nėra pati blogiausia, palyginti su kitais žvyrkeliais. „Yra tokių kelių, kur atskiruose kelio ruožuose polaidžio metu tenka riboti sunkvežimių eismą, į paviršių kyla molis ir žvyrkeliai pamažu virsta gruntkeliais“, – sakė R. Trinkūnas.
Pastaruosius penkerius metus Kaišiadorių kelių tarnybos specialistai pažvyruodavo po 4 km per metus, ir tai tik 6–8 cm storio žvyro sluoksniu. Lėšų žvyro dangoms atnaujinti skiriama tiek, kad tą patį kelio ruožą pažvyruoti galima tik po 30–40 metų… Vadinasi, važiavimo sąlygos žvyrkeliais kiekvienais metais tik prastės.
Tarnybos vadovo nuomone, situaciją kiek pagerintų intensyvesnis žvyrkelių asfaltavimas, kurių sąrašus ir planus tvirtina, darbams finansavimą skiria ir konkursus organizuoja Lietuvos kelių automobilių direkcija. Jos internetiniame puslapyje skelbiamas 2016–2017 metais planuojamų asfaltuoti žvyrkelių sąrašas, tačiau Kaišiadorių r. kelio Nr. 1826 jame nėra, o rajono kelių tarnybos vadovas optimistinių pažadų irgi nedalija: „Eismo intensyvumas šiame kelyje labai mažas – 2014 m. matavimais, apie 55 automobiliai per parą, todėl manau, kad viso šio kelio asfaltavimo perspektyva tolima. Tikriausiai greičiau bus išasfaltuoti ruožai per Dainavos ir Dainavėlės gyvenvietes.“
Šiuo metu dėl prastos kelio būklės kenčiantys ir savo automobilius laužantys minėtų vietovių gyventojai gali paskaičiuoti, kiek tai kainuotų valstybei: šiuo metu orientacinė kelio pagrindo sustiprinimo ir juodos dangos įrengimo kaina yra apie 200 tūkst. Eur/km. Penki kilometrai – milijonas. Tačiau po Dainavėlės kelio duobių automobilių remontui iš kišenės ištraukti keliasdešimt ar šimtas eurų žmonėms daug realesni nei planuojami milijonai. Ir ištraukiami jie dabar, o ne po kelerių metų.

Gintarė VAICIEKAVIČIŪTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.