AKM metinės: tvartai pilnėja vangiai

Prieš metus buvo nustatyti itin grėsmingi afrikinio kiaulių maro (AKM) židiniai Trakų rajono Grendavės ir Rūdiškių seniūnijose. Tada dūmais ir pelenais virto daug užkratu infekuotų kiaulių, buvo imtasi ypatingų saugumo priemonių ne tik šioje zonoje, bet ir kaimyniniame Varėnos rajone. Ar šiandien vėl pilnėja gyventojų tvartai?

Atrodytų, kad ištuštėjusiuose tvartuose turėjo atsirasti kitokių gyvulių ar paukščių, tačiau pasidairius po Pietryčių Lietuvos rajonus, atsiskleidė ne itin džiuginantis vaizdas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Alytaus padalinio vadovas, valstybinis inspektorius Romas Černius informavo, kad į tarnybą kreipėsi keli dzūkai, ketinantys vėl auginti kiaules, tačiau leidimas išduotas tik vienam gyventojui. Pasak R. Černiaus, įsakymas išnaikinti visą kiaulių ūkį labai pablogino situaciją šiuose rajonuose. Jauni žmonės nelinkę imtis vargingo verslo, o senimas suprato, kad biosaugos reikalavimai jiems per sudėtingi.
„Atrodo, kad AKM nutraukė tradicinį kaimo užsiėmimą, – sako R. Černius. – Tik laikas parodys, ar vėl tvartuose kriuksės knyslės, tačiau pagal, šiandienos stebėseną, šis procesas užtruks.“
VMVT Druskininkų skyriaus viršininkė Vaida Hellin Cuesta papasakojo, kad kurortinėje zonoje tik Grūto, Švendubrės ir Jaskonių kaimuose trims ūkininkams suteikti leidimai auginti kiaules. Kitiems pareiškėjams dėl biosaugos reikalavimų neatitikimo leidimai nebuvo išduoti.
„Metų pertrauka buvo lemtinga, – sako V. H. Cuesta. – Pasikeitė požiūris į kiaulių auginimą, o ir kiaulienos kaina irgi pakito laikytojų nenaudai. Paršelių galima įsigyti tik jų atsivežant iš tolimesnių regionų, ir jų kaina nemaža. Už paršelį mokant po 70–75 eurus, o už skerdienos kilogramą (gyvojo svorio) gaunant vos 1,3 Eur, vargu ar ekonomiškai apsimoka auginti kiaules.“
Šalčininkų r. gausiausiai leidimų išduota Akmeninės, Dieveniškių seniūnijų gyventojams. Pasak VMVT Šalčininkų skyriaus vadovo Gerardo Stonkaus, jau dešimt ūkininkų, gavę leidimus, vėl augina kiaules.
„Prašančiųjų gauti leidimus vis daugėja, – sakė G. Stonkus. – Nelinkusieji grįžti prie tradicinio kaimo verslo kiaules pakeitė paukščiais. Gyventojai augina žąsis, kalakutus, kai kurie įsigijo veršelių.“
Lazdijų r., kuris pirmiausia buvo paskelbtas buferine zona ir nurodyta joje išskersti visas kiaules, dabar leidimas išduotas tik vienam Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojui. Anot VMVT tarnybos Lazdijų skyriaus viršininko Aurido Marcinkaus, gyventojai įnirtingai priešinosi nurodymui išskersti kiaules, tačiau dabar jau nebenori jų auginti.
„Ekonominiai skaičiavimai yra nepalankūs ir į tvartus tikrai negreit sugrįš lašininės ir bekonai“, – konstatavo A. Marcinkus.
Donatas Jonauskas, vadovaujantis VMVT Varėnos poskyriui, papasakojo, kad Jakėnų ir Valkininkų seniūnijose uždraudus auginti kiaules, kitose vietovėse pastebimas gyventojų suaktyvėjimas. Leidimai išduoti devyniems gyventojams, kurie, nusipirkę paršelių iš Šalčininkų r. ūkininko Pavelo Griaznovo, jau augina 30 kiaulių.
„Sprendimas, ar Trakų rajone bus leista auginti kiaules, bus priimtas spalio mėnesį, – pasakė VMVT Trakų skyriaus viršininkas, valstybinis inspektorius Algirdas Bertašius. – Šiuo metu tai daryti draudžiama.“

Vladas KASPERAVIČIUS