Ant įstatymų leidėjų stalo – aplinkosauginiai teisės aktai

Aplinkosaugos srities siūlomi teisės aktų pakeitimai šią savaitę buvo ypač populiarūs. Visgi į juos besigilinantys Seimo komitetai už juos balsuoti neskuba. Išklausę pataisų rengėjų pateikiamus motyvus, nori išgirsti bei įvertinti ir kitos pusės argumentus.

Taromatų kaime nebus

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) nutarė, kad Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo keisti nereikėtų – nuo 2016-ųjų vasario įvesta užstato už vienkartines gėrimų pakuotes sistema veikia sklandžiai. Šių metų gegužę įsigaliojo pataisa, pagal kurią nustatytas 60 kv. m prekybos ploto slenkstis. Šio slenksčio nesiekiančioms miestelių ir kaimo parduotuvėms nėra privalu dalyvauti užstato sistemoje.

Pretekstu grįžti prie temos tapo siūlymas kaimo parduotuvėms visai panaikinti prievolę priimti depozitinę tarą, taip sumažinant papildomą administracinę ir kitų rūpesčių naštą. Pasiūlyta išeitis: užstato sistemos administratoriui kiekvienoje kaimo seniūnijoje įrengti bent po vieną taromatą, nesusijusį su pardavimo vieta. Esą tai būtų didelis palengvinimas ne tik mažiesiems prekybininkams, bet ir gyventojams, nes norint grąžinti tarą nebereikėtų taikytis prie parduotuvės darbo laiko.

Tokiam pasiūlymui nepritarė Vyriausybė, skeptiškai atsiliepė ir KRK nariai. Jie teigė iš savo rinkėjų jokių skundų negaunantys, sistema veikia sklandžiai, o naujovė depozito sistemą tik nepagrįstai pabrangintų, gyventojams paslaugos prieinamumas pablogėtų.

Aplinkos ministerijos (AM) Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė savo ruožtu paaiškino, kad užstato sistemos administratoriui dėl taromatų niekas nurodymų neduoda – tai jis sprendžia kartu su gamintojais ir importuotojais. Kita vertus, anot A. Bagočiutės, kol kas nė viena kaimo ar miestelio parduotuvė (mažesnio kaip 60 kv. m prekybos ploto) nepasinaudojo įstatymo suteikta galimybe užstato sistemoje nedalyvauti.

Štai kodėl KRK siūlo projektą atmesti. Dėl to dar turės apsispręsi Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AAK).

Aplinkosauginė patikra – kaip baubas

AM parengtame Aplinkos apsaugos ir susijusių teisės aktų pakeitimų pakete iš viso penki įstatymai. Šią savaitę dalį jų svarstė KRK, o mokesčių už aplinkos taršą siūlomus pakeitimus – Ekonomikos komitetas (EK). Paaiškėjo tai, ko ir galima buvo tikėtis: siūlomi pakeitimai pro komitetų tinklą greitai neprasprūs, svarstymų fazė užtruks.

Nė vienas iš šių Seimo komitetų sprendimų priimti neskubėjo. KRK nutarė tai padaryti kitame posėdyje, kuris numatomas spalio 2-ąją. EK nusprendė daryti svarstymo pertrauką. Komitetas suabejojo, ar siūloma našta verslui nėra per didelė, tad pasiūlė projekto rengėjams dar padirbėti su verslu.

Seimo komitetuose dalyvavo ne tik projektų rengėjai, institucijų atstovai, socialiniai partneriai, bet ir Klaipėdos rajono bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Jie ragino Seimo narius apsispręsti dėl teisės aktų, kurie padėtų sutramdyti gyvenamosios aplinkos teršėjus, įteikė peticiją su beveik 3 tūkst. parašų.

Siūlomos pataisos pirmiausia yra taikomos didžiosioms pramonės įmonėms, tačiau gali paveikti ir žemės ūkio verslą, ypač gyvulininkystės.

Vyriausybė pritarė projektams, kai pradžioje iškeltų reikalavimų kartelė buvo šiek tiek nuleista. Vis dėlto abejonių, kad numatomi sugriežtinimai yra pernelyg drastiški, išlieka tiek politikams, tiek verslui. Kalbama, kad jau dabar aplinkosauginė patikra verslui yra baubas.

Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 106, p. 1-3

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė