Antivakcininė propaganda nuo ligų negydo

Nors gripo epidemija Lietuvoje dar snaudžia, orų sąlygos šiomis dienomis ypač palankios virusinėms ir bakterinėms infekcijoms plisti. Vaikus auginantys tėvai, kaip ir kasmet, panašiu metų laiku susiduria su tais pačiais rūpesčiais – nesibaigiančiomis atžalų ligomis. Darželiai tėvams, atvedusiems net ir menkai sloguojančius mažylius, parodo duris. Nedarbingumo lapeliai, solidžios sumos už vaistus gimdytojus privertė ieškoti alternatyvų.

Skiepas gelbės nuo komplikacijų
„Maži vaikai, ypač tie, kurie lanko lopšelius ir darželius, dažnai serga virusinėmis kvėpavimo takų ligomis. Pagrindinis užkratas – virusai, o nuo jų šie skiepai (Prevenar 13, Synflorix – skiepai nuo pneumokokinės infekcijos, tai ne įprastiniai skiepai nuo gripo – red. past.), deja, neapsaugo. Tačiau jie apsaugo nuo virusinių infekcijų sukeltų komplikacijų. Apimti virusų sergame 3–4 dienas, vėliau „galvą pakelia“ bakterijos, būtent dėl to vaikai serga gana ilgai. Juos vargina ilgai trunkantis kosulys, gali prasidėti tokios komplikacijos kaip plaučių, ausų uždegimas, bronchitas ar net sepsis. Viena sudėtingiausių infekcijų – pneumokokas, kuris ir yra pagrindinis kvėpavimo takų ligų sukėlėjas. Taigi būtent pastarieji skiepai yra geriausia išeitis apsisaugant nuo bakterinių infekcijų sukeltų komplikacijų“, – aiškino VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos vaikų ligų gydytoja Irena Levickienė, teigdama, kad pasiskiepijus taip pat sustiprinama bendra imuninė sistema.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Linos Bušinskaitės-Šriubėnės tikinimu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis nuo pneumokokinės infekcijos skiepijami vaikai iki 2 m. ir žmonės, priklausantys rizikos grupėms, t. y. vaikai, vyresni nei 2 m. amžiaus ir suaugusieji, sergantys lėtinėmis ligomis (pvz., bronchų astma, turintys įgimtas širdies ydas, sergantys cukriniu diabetu, navikais, lėtinėmis inkstų ligomis, reumatinėmis ligomis, kepenų ciroze ir fibroze ir kt.).
Gydytoja I. Levickienė sakė, kad, norint paskiepyti vyresnius sveikus vaikus, tą galima padaryti savo lėšomis. Skiepo Synflorix nuo pneumokokinės infekcijos kaina – 62 Eur. Vaikams iki 5 m. užtenka vienos vakcinos. Tačiau norint laiku apsisaugoti, medikė nepataria snausti, mat imunitetas po vakcinacijos susiformuoja tik praėjus dviem mėnesiams.

Šalutinis poveikis retesnis nei komplikacijos
I. Levickienė, aiškindama, kodėl po šių skiepų pasireiškia ilgiau nei įprastai trunkantis šalutinis poveikis, neslėpė, kad yra vaikų, kurie labai jautriai reaguoja į visus skiepus, tad šie – ne išimtis. „Tokių vaikų išties labai mažai. Žinoma, prieš kiekvieną skiepą būna neramu, tačiau yra daug priemonių visiems šalutiniams poveikiams numalšinti, – tvirtino vaikų gydytoja, vaikus skiepijanti kasdien. – Pasitaiko atvejų, kai po skiepo vaikas gali būti neramus, pakilti nedidelė temperatūra, rečiau pasireiškia karščiavimas iki 39 °C. Kartais injekcijos vietoje pasirodo paraudimas, atsiranda skausmingas guzelis. Tačiau per ilgametę praktiką su tuo susidūriau itin retai, tokie negalavimai ilgiausiai užtrunka iki dviejų dienų. Tėvams visada akcentuojame, kad tikimybė susidurti su šalutiniu poveikiu daug mažesnė nei su ligos komplikacijomis.“
Medikė neslepia, kad antivakcininė propaganda vis dar sėja abejones, mat atsiranda tėvų, griežtai nusistačiusių prieš skiepus bei atsisakančių atžalas skiepyti net privalomaisiais skiepais. „Tai yra pavieniai tėvai, kurie yra suklaidinti, bijantys šalutinių reakcijų. Vis dėlto didžioji dalis tėvų ar globėjų įvertina vakcinų naudą ir skiepija ne vien nuo gripo ar pneumokoko. Vis dažniau domimasi atsiradusia nauja meningokoko vakcina (meningokokine infekcija vaikai dažniausiai suserga iki 5 m.), skiepais nuo rotaviruso“, – patikino I. Levickienė.

Skiepytis – tik sveikam
Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, jog užsienio šalyse suleidus vakciną nuo pneumokokinės infekcijos mirė trys vaikai, I. Levickienė ramina, kad skiepai pavojaus sveikatai ar gyvybei nekelia, o tai viso labo sutapimas. „Panašią informaciją kartais paskelbia ir dėl gripo vakcinų, atseit kasmet dėl jų kažkiek žmonių miršta. Tačiau atlikus nuodugnius tyrimus informacija būna paneigiama“, – užtikrino patyrusi medikė.
Vis dėlto gydytojos pasidomėjus, kokiais atvejais geriau susilaikyti nuo pneumokokinės infekcijos skiepų, ji patarė neskubėti esant ūmiam susirgimui, t. y. pirmomis ligos dienomis, karščiuojant, kosint, esant gausiam išbėrimui, paūmėjus bronchinei astmai ar susirgus kitiems šeimos nariams.

Vietoj vakcinos – grūdinimasis
Sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis teigia tam tikrų skiepų efektyvumu neabejojantis, tačiau gripo vakciną laiko nereikalinga. „Mano nuomone, skiepai nuo gripo yra pertekliniai. Jeigu tėvai visiškai nesirūpina vaiko grūdinimu, neišveda į lauką, neišmoko praustis šaltu vandeniu, jie visa tai kompensuoja skiepais. Reikia daugiau dėmesio skirti sveikatos kultūrai, reikia tėvus mokyti, kaip rūpintis savo vaikais. Taip pat šiandien neturime patikimos nepriklausomos skiepų kontrolės tarnybos, kuri atsakytų į daugelio šeimų keliamus klausimus, kai pasiskiepijus pasireiškia komplikacijos“, – neabejoja D. Kepenis.
Pasidomėjus, nuo kada ir kaip tėvams pradėti saugiai grūdinti vaikus, D. Kepenis rekomendavo tai daryti iškart vaikui gimus po truputį atidengiant vystyklus, palaipsniui vėsinant vandenį prausiant, maitinant sveiku, švariu maistu, leidžiant daugiau laiko gryname ore. Pašnekovas užtikrino – skiriant daugiau dėmesio sveikai gyvensenai, skiepų reikės kur kas mažiau.

Propagandos skleidėjai – šiaučiai, kriaučiai
Tačiau tokie sveikuoliški patarimai neįtikino kone visą gyvenimą medicinai paskyrusio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus emerito Alvydo Laiškonio. „Mano darbo praktikoje pasitaikė atvejis, kai skiepų atsisakęs žmogus grūdinosi, sportavo, tačiau vieną dieną jis susirgo gripu. Jam greitai išsivystė širdies raumens uždegimas, kuris po dviejų savaičių komplikavosi. Galiausiai jam reikėjo stoti į eilę ir laukti širdies persodinimo operacijos, – prisiminė profesorius piktindamasis, kad tokios istorijos dažniausiai nutylimos. – Antivakcininę propagandą skleidžia apsišaukę pranašai, šiaučiai, kriaučiai, siuvėjos, staklininkės, trumpai tariant, žmonės, kurie neturi jokio supratimo apie skiepus ir kalbantys nesiremiant jokiais moksliniais faktais, neva medikai ir farmacininkai dėl skiepų susitarę. Šiais laikais pilna populiarių internetinių svetainių, intriguojančių žurnalų skilčių, kuriose apstu moksliškai neištirtos informacijos. Žmonės išpeša kažkokią mintį, ją išplėtoja, o skaitytojai tuo aklai tiki“, – žodžių į vatą nevyniojo A. Laiškonis, pridėdamas, kad prieš daugiau nei dešimtmetį kilęs antivakcininis judėjimas remiamas, vystomas, tačiau tikrai ne visuomenės labui. Pasak jo, diskusijos nukreiptos prieš skiepus – mirties šokis, mat plintant neištirtai, pasenusiai informacijai, ją atranda ir įtiki vis daugiau žmonių.

Dvi priešingos nuomonės
„Sveikatos mokykloje, kuri veikia 26 metus, ne kartą girdėjau tėvų reiškiamą apmaudą dėl perteklinių skiepų sukeltų pašalinių reakcijų. Žinoma, vieniems reiškiniai po vakcinų nepasireiškia, tačiau kitiems jie labai sunkūs. Pavyzdžiui, po skiepo vaikas staigiai suserga diabetu. Medikai neigia, kad tai susiję su skiepais, tačiau tėvai tvirtina ligos požymius pamatę iškart po jų. Taip pat ne viena šeima tvirtino, kad po skiepų vaikui pasirodė autizmo požymiai. Naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat iškėlė šią problemą Centrinei skiepų tarnybai. Skaičiau pateiktą jų atsakymą, jog toks ryšys išties matomas, tačiau tai 100 proc. ar iš dalies patvirtinančio atsakymo nėra“, – teigė D. Kepenis.
Tačiau pasirodo, atsakymas yra. Profesorius A. Laiškonis tokias teorijas laiko laužtomis iš piršto, mat gaminamos vakcinos saugios, o jose nėra nė vieno gyvo mikrobo, o tik jo dalelė, negalinti sukelti jokios ligos. „Skiepas visada yra antigenas, t. y. medžiaga, sukelianti antikūnų gamybą, ir paprasčiausias konservantas“, – pažymėjo LSMU prof. emeritas A. Laiškonis.

Neskiepiji vaiko – prisiimk atsakomybę
„Mes esame už tai, kad tėvai galėtų laisvai pasirinkti: nori ar nenori skiepyti savo vaikus. Bet žinant tai, kad daug pavojingų ligų išnyko tik dėl vakcinavimo, manau, kad tėvai, nusprendę neskiepyti vaikų privalomaisiais skiepais, turėtų prisiimti atsakomybę, – poziciją išreiškė Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio Kauno, Marijampolės ir Tauragės skyrių vadovė Lina Palaimienė. – Aš esu trijų vaikų mama ir juos paskiepijome visais privalomais skiepais ir dėl to nė kiek nesigailiu. Pastebėjau, kad vaikai tapo daug atsparesni virusams, šaltuoju metų laiku pasloguoja, tačiau viskas tuo ir baigiasi. Ypač įsitikinau skiepo nuo rotaviruso nauda, kuriuo savo lėšomis paskiepijome mažąją. Kai visi aplink sirgo, ji vienintelė atsilaikė, tad man asmeniškai nekyla abejonių, skiepyti vaikus ar ne“, – patirtimi pasidalijo aktyviai su šalies mamomis bendraujanti L. Palaimienė.

Monika KAZLAUSKAITĖ
„ŪP“ korespondentė

123 rf nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.