Aplinkosaugininkai baudų vėzdais negrūmos

Nuo liepos 17-osios aplinkos ministru paskirtas „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys Kęstutis Trečiokas gali didžiuotis dviem aukštojo mokslo diplomais (inžinieriaus elektromechaniko ir ekonomisto) ir didele administracinio bei politinio darbo patirtimi. Naujoji ministro komanda kol kas nebaigta formuoti, devynios pavaldžios institucijos vis dar be vadovų, už langų – užsitęsusi kaitra – tai mūsų susitikimo fonas. Su ministru Kęstučiu TREČIOKU kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ. – Esate miesto žmogus, grynas telšietis. Kiek artimi Jums aplinkosaugos vandenys? – Didžiausia patirtis – dirbant savivaldybėje. Susiduri su įvairiais žmonėmis, problemomis derinant projektus, rengiant poveikio aplinkai vertinimą. Kiekvienas taip pat turi savo aplinką, nebūtinas nuosavas miškas ar kūdra. Mano mama buvo gėlininkė, aktyvi Lietuvos gėlininkų ir sodininkų sąjungos narė, jos sodyba išrinkta pavyzdinga. Man teko daug talkinti. Paveldėjau tą sodybą... Tai toks „užkratas“, kurį su dideliu malonumu nešioju ir savaitgalį lekiu į gimtąjį miestą. Vilniuje aš juk tik laikinai, mano namai ten. – Aplinkos ministeriją žaismingai vadinate 3D ministerija. Kokie šiuo metu prioritetai? Vieną pirmųjų savo spaudos koferencijų skyrėte daugiabučių renovacijai. – Žemės gelmės, vandenys, kiti dalykai į plotį ir į aukštį - sunku rasti sritį, kur galima būtų pasakyti: „Mes čia ne prie ko“. Mes prie visko. Jei jau yra problema, ji liečia visus. Vienur, aišku, turi spręsti pareigūnai, kitur – ekspertai mokslininkai, bet ir bet kuriam visuomenės nariui turi rūpėti aplinka. Daugiabučių renovacija – vienas iš prioritetų. Turime orientuotis į Vyriausybės programą. Tačiau nenoriu išskirti nė vienos srities, svarbios visos 3D kryptys. Turime reaguoti į tai, kas šiandien aktualiausia. Vakar - rūpesčiai dėl žuvų gaišimo, „Bionovus“ sąvartynas - buvau nuvažiavęs į vietą pasikalbėti su vadovais. Kitą dieną aktualu miško gaisringumas. Norėčiau, kad nė viena sritis neliktų be dėmesio ir jose dirbantys žmonės nepasijustų posūniais ar podukromis. Ministerija nemaža, turime 258 etatus (šešiais sumažinome, manau, išsiversime). Mano užduotis – kad visi darbuotojai dirbtų tai, kas jiems priklauso, visi pasijustų vertinami ir svarbūs. Rūpinamės gamta, bet juk viskas daroma žmonėms. Ir ūkininkai neturi jaustis esą įkaitai, ypač ūkininkaujantieji saugomose teritorijose. Aišku, ūkinei veiklai reikia didelės atsakomybės, bet ir jos labai riboti negalima. – Tarp aplinkosaugininkų ir ūkininkų išties yra didelio savitarpio nesupratimo. Žmonės mano, kad ūkinės veiklos reglamentavimas, perkeliamas iš tarptautinių dokumentų, yra perteklinis, o aplinkos apsaugos inspektoriai – pernelyg priekabūs. – ES direktyvų reikalavimų reikia laikytis, tačiau tai nėra šventa karvė, turime derėtis dėl savo interesų. Bet gamta - bendras interesas, reikia jausti atsakomybę ir ūkininkaujant nepakenkti aplinkai. Kontrolė reikalinga, bet ji turi būti pagrįsta protingumo kriterijumi, ne krislo akyje ieškoti. Griežtas tonas būtinas, kai yra didelės taršos grėsmė, pavojus pakenkti žmonių sveikatai. Bet baudų vėzdu nereikėtų mosuoti ten, kur galima duoti terminą susitvarkyti. Jei koks nors teisės aktas labai įpareigojantis, mes jį galime padaryti lankstesnį, kad būtų tam tikri įspėjimo terminai ar už pažeidimą numatytos didesnės baudos žirklės „nuo... iki“. Rengiame verslą prižiūrinčių institucijų konsolidavimo planą. Kontroliuojančią, baudžiančią instituciją norime padaryti pagalbininku, patarėju. Pažeidimai kai kada padaromi ne iš blogos valios, o dėl nežinojimo, nesupratimo. – Iki šiol už įvairius pažeidimus administracinės baudos buvo kone kasmet didinamos. Ar ketinate jas peržiūrėti? – Galima ir peržiūrėti. Skundų dėl to ar patvirtintų įsakymų neturiu, bet manau, kad nereikia užsispyrus laikytis tik baudimo ir gąsdinimo krypties. Iš pareigūnų taip pat reikalausime kompentencijos, profesionalaus požiūrio. Man atrodo, (ne tik mūsų ministerijos kompetencijos srityje) problema yra tai, kad dažnai institucijų darbas vertinamas pagal skirtų baudų, surašytų protokolų skaičių. Pagal svarbą tai ketvirtoje ar penktoje vietoje. Svarbiausia rezultatai. Kai kito būdo neberandame, tada reikalingos baudos. Kartais neblogai ir profilaktiškai, avansu priminti reikalavimus. JAV buvo toks atvejis: karštą vasaros dieną su draugais ramiai sėdėjome ir kalbėjomės prie namo ant laiptelių, sustojo policijos automobilis ir pareigūnas tiesiog perspėjo, kad jau vėlus vakaras ir triukšmauti negalima. Taip ir aplinkosaugininkas gali paploti per petį: „Viskas gerai, bet turėk omenyje, kad yra štai tokie pavojai.“ Ūkininkai renkasi į įvairius mokymus, ten su jais turėtų susitikti ir mūsų pareigūnai, patarti, kaip elgtis, kaip neprisidaryti bėdos. Iš baudų ekonomikos nepakelsime. – Valstybės kontrolieriai neseniai išsakė priekaištų dėl nacionalinių parkų, bioįvairovės saugojimo. Atkreiptas dėmesys, kad taikoma strategija jau pasenusi, kita vertus, per menkai kovojama su invazinėmis rūšimis. – Viename iš pasitarimų aptarėme, su invaziniais augalais ir gyvūnais rezultatai ne kokie. Pavyzdžiui, Sosnovskio barščiai – jie plinta. Kaip rasti receptą, palauksime specialistų, mokslininkų išvadų. Susitvarkyti turėsime bendromis jėgomis – aplinkosaugininkai, mokslininkai ir ūkininkai. Jie taip pat nesuinteresuoti, kad aplinkoje būtų tai, kas svetima. Pinigai svarbu, bet ne svarbiausia. Reikia išmanymo, laiko. – Ministerijai pavaldžios devynios įstaigos, nuo liepos pirmosios iš postų pasitraukus buvusiems jų vadovams, naujų vis dar neturi. Ar dar ilgai taip bus? – Yra laikinieji vadovai, kai kurie tie patys, anksčiau dirbusieji. Tačiau nežinomybė nėra gerai tiek patiems vadovams, tiek kolektyvams. Šią savaitę skelbiame Valstybinės miškų tarnybos, Aplinkos projektų valdymo agentūros vadovų konkursus. Peržiūrėjome reikalavimus, šiek tiek suvienodinome. Per mėnesį du paskelbsime ir kitus konkursus. – Esate užsiminęs, kad vadovais norėtumėte matyti tikrus savo srities lyderius. Galbūt esate numatęs vieną kitą kandidatą, gal rekomenduosite dalyvauti konkurse? – Nedariau to ir nedarysiu. Yra daug galinčiųjų ir norinčiųjų, motyvacijos turėtų pakakti, institucijos prestižinės. Visuomenės ir valdžios institucijų dėmesys didelis, bet lyderiai to neturi bijoti. Norėtųsi, kad tai būtų savo srities čempionai. Lyderis turi užaugti, todėl į pareiginius nuostatus neįtraukėme ypatingų patirčių. Prašome tik trejų metų vadovo patirties, per tiek laiko reikalingos savybės jau gali atsiskleisti. Kita vertus, į vadovo postą ateinant reikia atsinešti programą. Dviračiui išradinėti nėra laiko. Valstybės tarnyboje Lietuvoje padėtis nėra prasta. Gal ir neblogai jausti alsavimą į petį. Turi jausti konkureciją darbo rinkoje.

Irma DUBOVIČIENĖ"ŪP" korespondentė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.