Kaunas +17,9 °C Debesuota
Trečiadienis, 19 Rgp 2026
Kaunas +17,9 °C Debesuota
Trečiadienis, 19 Rgp 2026




Eksperimentai laukuose pasiteisina: žinios padeda taupyti kaštus ir didinti derlių

2025/07/10


Padidink tekstą

„Šiandieninis ūkininkas turi būti labai geras strategas ir matematikas, nes gali būti ir taip – derlius geras, o sąskaitoje – nulis“, – sako ūkininkas Vytas Masiliūnas iš Radviliškio rajono. 270 hektarų savininkas, kaip ir šimtai ūkininkų iš visos Lietuvos rinkosi į įmonės „Agrokoncernas“ organizuojamas lauko dienas. Kalbinti ūkininkai neslepia – su klimato pokyčiais jau susitaikė – tačiau ūkininkaujant tenka susidurti ir su kitais iššūkiais, kuriems spręsti reikia ir naujų žinių, technologijų, o kartais – ir drąsių sprendimų.

Nerimą kelia grūdų kainos

V. Masiliūnas grįžta sulytas iš bandymų laukelių apžiūros. Nors jo ūkininkavimo patirtis didelė, vyras įsitikinęs, kad tik žengdamas koja kojon su naujienomis, mokslu, gali pasiekti gerų rezultatų.

„Tik laukuose gali realiai pamatyti, kaip veikia augalų apsaugos produktai, kuo skiriasi veislės, kokie sprendimai padeda uždirbti. Čia yra mūsų duona, todėl domėtis būtina, kitaip gali atsitikti taip, kad dirbti tik dėl paties darbo. Kaip tame anekdote, kur pensininkas įsigyja karvę tam, kad turėtų kur pensiją išleisti“, – net ir sulytas geros nuotaikos nestokoja ūkininkas.

Tačiau čia pat surimtėja ir pripažįsta, kad daugelis su nerimu stebi grūdų kainas, kurios išlieka stabiliai mažos, o štai augalų apsaugos produktai, trąšos, technologijos brangta, mokesčiai kyla.

„Naujoves taikyti tikrai verta, ne kartą įsitikinau ir pats, bet labai daug jų atsiremia į piniginę. Reikia visada labai atidžiai skaičiuoti. Nes derlius gali būti mažesnis, bet banke liks daugiau pinigų. O gali ir dešimt tonų kulti, bet sąskaitoje matyti nulį. Todėl be žinių ir matematikos šiandien ilgai neūkininkausi“, – įsitikinęs V. Masiliūnas.

ūkininkai apžiūri laukus

Technologijos padėjo sutaupyti

Arūnui Kupčiūnui iš Kaišiadorių rajono priklauso trys ūkiai su 300 hektarų dirbamos žemės. Į Lauko dienas jis taip pat atvyksta naujų idėjų ir žinių, kurias aktyviai taiko ir savo ūkyje. Kol kiti ūkininkai dar svarsto, jis jau dalyvauja anglies kreditų kaupimo programoje.

„Tiesioginę sėją taikau jau keletą metų, tai kodėl nepasinaudoti papildomomis naudomis? Ilgiausiai užtruko susitvarkyti popierius, o daugiau papildomai nieko nereikia daryti. Dirbu pagal reikalavimus šiaip ar taip, tai kodėl nepasinaudoti galimybe gauti papildomų pajamų?“, – savo sprendimą jungtis į anglies kreditų kaupimo programą argumentuoja jis.

Ūkininkas pasakoja, kad ūkyje taikoma tiesioginė sėja jam padėjo sutaupyti apie 30 proc. motovalandų. Du traktorius turintis ūkininkas skaičiuoja, kad jeigu anksčiau jų būdavo apie 1500 darbo valandų, tai dabar sumažėjo iki 1000 valandų.

„Dėl šio pokyčio man nebereikia samdyti papildomo darbuotojo – darbus nudirbame kartu su sūnumi. Taip pat sumažėjo ir kuro sąnaudos. Taupome visur, kur galime. Aš pats dirbu tris darbus: ūkininkauju, kas ketvirtą parą dirbu valdišką darbą ir dar prisiduriu vežiodamas grūdus. Tokio dydžio ūkiui kaip savo negaliu samdyti žmogaus visus metus, nes tiesiog negalėčiau jo išlaikyti“, – pasakoja jis.

Labiausiai A. Kupčiūną neramina grūdų kainos, kurios jau kuris laikas yra labai žemos. Tuo tarpu derliui užauginti reikalingi produktai brangsta. Dėl šios priežasties jis nuolat ieško ekonomiškai efektyvių sprendimų, nes, pats ne kartą įsitikino, jie leidžia optimizuoti kaštus. 

ūkininkai lauko dienose

Eksperimentuoja su veislėmis

Žiniomis grįsto ūkininkavimo privalumus mato ir 100 hektarų augalininkystės ūkį turintis Gediminas Šetkus iš Tauragės. 

Jis pasakoja, kad rimčiau ūkininkauti pradėjo prieš ketverius metus. Nuo mažens augęs ūkyje nusprendė tęsti tėvų darbą, tačiau pripažįsta, kad pradžia nebuvo lengva.

„Po truputį modernizuojame ūkį. Planuojame dirbti su žemėlapiais, naudoti išmanų purkštuvą, trąšų barstytuvą kintama norma. Anksčiau jeigu kuldavome keturias tonas iš hektaro būdavo labai gerai, o dabar jau siekiame ir šešias tonas. Žinios ir technologijos tikrai padėjo, derlius ženkliai padidėjo“, – pasakoja jis.

Labiausiai prie proveržio ūkyje prisidėjo sėjamosios pakeitimas, taip pat tręšimas kintama norma tik ten kur reikia ir kiek reikia. Būtent šis sprendimas padeda sutaupyti trąšų ir patenkinti dirvos maistinių medžiagų poreikį. 

Pasak ūkininko, kol kas derlius atrodo neblogai, tik rapsus stebi su nerimu. Nors šalnos stipriai jo laukams stipriai nepakenkė, į augalus įsisuko žiedinukai, kurie gana stipriai pažeidė stiebus.

Todėl G. Šetkus aktyviai domisi augalų apsaugos produktais bei veislėmis. Jis eksperimentuoja ir stebi, kurios geriau pasiteisina ir duoda gausesnį derlių. O į klausimą ar, turėdamas dar pakankamai jauną ūkį, kurį dar tik stato ant kojų, nebijo eksperimentuoti, nusijuokia: „Nebijau. Aš ne kolūkietis esu“.

rapsai

Per didelis taupymas mažina derlių

Eksperimentų nebijo ir 460 hektarų ūkį kartu su dukra valdantis Gintas Kriščiūnas iš Šiaulių rajono. Jis yra nuolatinis lauko dienų, seminarų ir konferencijų lankytojas.

„Jeigu net ir mokama būtų, vis tiek važiuočiau, nes kas čia už bilietą sumokėti kad ir 50 eurų, bet žinių išsineši kur kas vertingesnių. Daug ką ir patys žinome, bet visada vertinga prisiminti, pasikartoti. Būna, kažką pamiršti, o ekspertai primena ir, žiūrėk, tas priminimas į pinigėlį pavirsta“, – kodėl lankosi lauko dienose paaiškina ūkininkas.

Į savo ūkį G. Kriščiūnas noriai įsileidžia mokslą ir inovacijas, nes ne kartą įsitikino jų nauda. Ir, nors jis sutinka, kad kiekvienas sezonas yra kaip loterija, vis tik svarbūs ir ūkyje laiku priimami geri sprendimai.

„Pamatome lauko dienose, kokiomis normomis geriausiai purkšti, bet pataupai ir prisidirbi – negauni norimo derliaus. Todėl ūkyje jau nuo 2014 metų darome žemės tyrimus, ketverius metus naudojame azoto sensorius. Jie padeda realiu laiku matyti augalų būklę, todėl tręšiame tik ten kur reikia, ir kiek reikia. Dėl to trąšų kiekiai ženkliai pradėjo mažėti“, – pasakoja jis. 

Pasak G. Krikščiūno, net ir tinkamos veislės pasirinkimas gali padėti sutaupyti. Jis kaip pavyzdį pateikia rapsų veisles, kurioms reikia mažiau azoto.

„Prieš gerus dešimt metų rapsams naudojome kur kas daugiau azoto nei dabar. Atrodo, kas čia tokio, bet paverskite dvidešimt tonų azoto trąšų į pinigėlį, kuris išgaruoja. Žinios leidžia taupyti, nors kartais atrodo, kad jau per senas esu susekti visas naujienas. Todėl gerai, kad yra galimybė jas sužinoti lauko dienose, o ir bendraminčius visada smagu susitikti, patirtimis pasikeisti“, – sako G. Krikščiūnas.

ūkininkas Gintas Kriščiūnas

„Agrokoncerno“ Lauko dienose kalbinti ūkininkai vieningai sutaria – be mokslo žinių šiandien ūkininkavimas būtų pasmerktas nuostoliams. Ir nors eksperimentai ne visada pasiteisina, tačiau tik taikydamas naujoves gali išlikti konkurencingas.

 

UAB "Agrokoncernas" turinys

Dalintis
2026/08/19

Žemės ūkis: algos didėja, bet dirbti nėra kam

Žemės ūkyje ir miškininkystėje, kaip ir kasmet, taip ir šiemet, trūksta darbo rankų. Pirmąjį pusmetį 658 darbdaviai Užimtumo tarnyboje paskelbė 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų, t. y. 20 darbo vietų daugiau nei pernai. Šiame sekt...
2026/08/19

Konsoliduota pieno pramonė generuoja didesnį pelną

Jungtinių Valstijų pieno pramonė žengia į didelių ūkių erą: iki dešimtmečio pabaigos ūkių skaičius gali susitraukti iki maždaug 20 000 net ir tuo atveju, jei pieno gamyba toliau augs, kadangi didžiausi ūkiai užima vis didesnę rinkos dalį.
2026/08/19

Indonezijos auditorių tikrinamų pieno įmonių vadovai: tai vienas svarbiausių vizitų

Indonezijos maisto institucijos auditoriams šią savaitę vertinant šešias Lietuvos pieno perdirbimo įmones, kai kurių jų vadovai sako, kad šio vizito laukė dešimtmetį, jis vienas svarbiausių per pastaruosius metus.
2026/08/19

Piktžolių nematyti, bet jos niekur nedingo: kodėl svarbi jų kontrolė žieminiuose rapsuose?

Nuėmus derlių, laukas savaime netampa švariu lapu naujam sezonui. Dirvožemyje lieka ankstesnių metų piktžolių sėklos, kurių dauguma daigumą gali išlaikyti ne vienerius ir net ne vieną dešimtį metų. Kiek jų sudygs ateityje, pri...
2026/08/19

Kiek Lietuvai kainuos uždaryta visa kailių pramonės grandinė?

Lietuvai nuo 2027 m. uždraudus kailinių žvėrelių auginimą, viešojoje erdvėje girdime labai skirtingus vertinimus – nuo „šimtų milijonų eurų žalos“ iki teiginio, kad valstybei tai beveik nieko nekainuos.
2026/08/19

Infliacijos signalas rudeniui: kainos vartotojams auga 5,9 proc., tačiau gamintojams – beveik dvigubai sparčiau

Naujausi palyginami Eurostato duomenys rodo, kad birželį Lietuvoje metinė infliacija siekė 5,4 proc. ir buvo antra didžiausia visoje Europos Sąjungoje – daugiau kainos augo tik Rumunijoje. Liepos nacionaliniai duomenys taip pat nerodo esmini...
2026/08/19

Nuo karvyčių prie avyčių

Ūkininkė, borderkolių veisėja ir trenerė, avių ganymo teisėja bei edukatorė – taip save pristato Audronė Naruševičė iš Panemunio k., esančio šalia Birštono. Anksčiau turėjusi melžiamų karvių bandą ir gaminusi įvai...
2026/08/19

Artėja žemės ir statinių masinio vertinimo dokumentų viešas svarstymas: visuomenė kviečiama dalyvauti

Kasmetinį viso Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto vertinimą valstybės reikmėms atliekantis Registrų centras kviečia visuomenę dalyvauti viešame masinio vertinimo dokumentų svarstyme. Savo pastabas ir atsiliepimus parengtiems naujiems mas...