Ar užpilsime turkus lietuviškais kviečiais?

Turkams numušus į jų teritoriją įsibrovusį rusų lėktuvą, Rusija puolė keršyti ekonominėmis sankcijomis. Sustabdė į šią šalį plūdusius turistų srautus, vaisių ir daržovių importą, pagrasino neparduoti grūdų. Tačiau gera vieta tuščia ilgai nebūna. Dar rusams galutinai nepasitraukus iš Turkijos grūdų rinkos, ją pasiryžusios užpildyti Ukraina ir Lietuva. Tiesa, dauguma mūsų grūdų augintojų kol kas į tokią galimybę žiūri atsargiai.

Lietuviški grūdai brangesni už rusiškus
„Turkai yra vieni didžiausių pasaulio grūdų importuotojų. Dėl patogesnės logistikos ir žemesnių kainų iki šiol ten dominavo rusai. Jie gali toną kviečių parduoti keliais eurais pigiau nei mes, – „Ūkininko patarėjui“ sakė UAB „Agrokoncerno grūdai“ generalinis direktorius Karolis Šimas. – Savo poreikiams Turkija javų užsiaugina pakankamai.
Tačiau ši šalis yra viena didžiausių miltų gamintojų pasaulyje, bet neturi aukščiausios kokybės javų ir yra priversta juos importuoti. Per metus vien iš Rusijos ji įsiveža apie 3,5 mln. t kviečių.“
Rusijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, pernai kviečių į Turkiją išvežta trečdaliu daugiau nei užpernai. 2014 m. vien iš šios prekybos gauta 2,4 mlrd. JAV dolerių. Tai 12 proc. viso rusų kviečių eksporto.
Pasak K. Šimo, jei Rusija iš tiesų sustabdytų grūdų eksportą į Turkiją, tą nišą labai greitai galėtų užimti Ukraina ir Lietuva. Vien iš mūsų šalies tuoj pat galėtų būti išplukdyta 300–400 tūkst. t kviečių. Juo labiau kad daliai turkų gaminamos produkcijos reikia aukštos kokybės grūdų, tokių, kokie yra auginami Lietuvoje. Tačiau jie 3–4 Eur/t brangesni negu ukrainietiški dėl transporto kaštų.

Konkuruotume aukštesne kokybe
„Kol kas tai tik teoriniai skaičiavimai, nes dar neaišku, kaip iš tiesų galiausiai susi­klostys Turkijos ir Rusijos ekonominiai santykiai – bus visiškai nutrauktas grūdų tiekimas ar ne. Manau, ir viena, ir kita šalis neskubės to atsisakyti, juo labiau kad jos yra arčiau viena kitos, mažiau kainuoja grūdų pervežimas ir kt. Mes čia, matyt, ir toliau konkuruosime tik aukštesne grūdų kokybės klase“, – prognozavo K. Šimas.
Pasak „Agrokoncerno grūdų“ vadovo, bendrovė ir dabar eksportuoja grūdus į Turkiją. Kartais kooperuojasi su kitais eksportuotojais, kartu samdo laivą, kartais vieni, nelygu situacija. Apskritai koncernas per metus išplukdo į kitas šalis netoli milijono tonų grūdų. Aukščiausios rūšies grūdams šiek tiek sunkiau rasti pirkėjų, nes jie šiek tiek brangesni ir dažniausiai importuojami esant specifiniams poreikiams. K. Šimo teigimu, pastaraisiais metais koncernas daugiausia grūdų eksportavo į Iraną, dabar – į Saudo Arabiją.

Šansų nedaug, bet galimybių yra
UAB „Linas Agro“ prekybos Baltijos šalims direktorius Dainius Pilkauskas neatmetė galimybės, kad, Rusijai pasitraukus iš Turkijos rinkos, dalį jos galbūt bandytų užimti Lietuvos grūdų eksportuotojai.
„Šansų nedaug, bet tokia galimybė gali atsirasti, tad kodėl ja nepasinaudojus? Mes visą laiką prekiavome su Turkija. Praėjusią savaitę į tą šalį išsiuntėme laivą – apie 30 tūkst. t grūdų. Tai tik viena iš mūsų rinkų, bet ne pagrindinė. Jei Rusija iš tiesų uždraustų eksportuoti grūdus į Turkiją, daug kas gali pasikeisti. Kita vertus, pasukti didesnę eksporto dalį Turkijos link nėra labai paprasta, nes mums tektų įveikti gana ilgą kelią laivais, logistika surytų nemažai pinigų. Nemanau, kad ši rinka padarytų labai didelį perversmą mūsų grūdų eksporto sistemoje arba drastiškai kilstelėtų jų supirkimo kainas. Didelių iliuzijų dėl jų padidėjimo vargu ar verta tikėtis. Jei jos ir pakils, tai dėl kitų priežasčių. Šiuo atveju, manau, didesnę įtaką turi JAV dolerio ir euro santykis“, – svarstė D. Pilkauskas.
Bendrovės pagrindinės eksporto rinkos, jo teigimu, kol kas išlieka Šiaurės Afrikos valstybėse, Namibijoje, Kenijoje, Tanzanijoje, Pietų Afrikoje, geresnės kokybės grūdams – Ispanijoje.

Atvertų rinkas kitiems
Jei Rusija iš tiesų nutrauktų grūdų eksportą į Turkiją, Lietuvos maisto eksportuotojų asocia­cijos vykdomojo direktoriaus Giedriaus Bagušinsko manymu, šioje rinkoje galbūt susidarytų trumpalaikis jų deficitas, gal netgi šoktelėtų kainos. Rusija garsėjo šiek tiek mažesnėmis žaliavų kainomis ir tuo rėmėsi jos eksportas. Tačiau tas galimas sąmyšis Turkijos grūdų rinkoje tikriausiai būtų laikinas.
„Kol kas sunku pasakyti, kas laimėtų. Paprastai juk būna taip: kur du pešasi – trečias laimi. Gali būti, kad tą rinką užims Ukraina su Lietuva, gal dar kas nors. Šią žaliavą gali tiekti ne viena šalis, todėl turkai jos trūkumo tikrai nepajus. Tokiuose sankcijų karuose ekonominės logikos ieškoti tikrai neverta, tad Rusija gali ir ištesėti savo grasinimus, nors nuo to blogiau bus tik jai pačiai, nes kirstų šaką, ant kurios sėdi“, – neslėpė nusistebėjimo G. Bagušinskas.
Jo manymu, tokiu savo žingsniu Rusija tik atvers nemažos rinkos duris kitiems, taip pat ir Lietuvai, jei verslininkai sugebės operatyviai tuo pasinaudoti.

Stasys JOKŪBAITIS
„ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.